Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-15 · Administracinė byla Nr. eI3-1177-484/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
eI3-1177-484/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03628-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
UAB "Rikusta"
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1177-484/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03628-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikusta“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rikusta“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1A-198; 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti UAB „Rikusta“ skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo Nr. 6(SR10)-109 dėl UAB „Rikusta“ 2020-03-31 prašymo netenkinimo; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos UAB „Rikusta“ naudai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) oro uosto poste Bendrijos tranzito procedūrai buvo įforminta 2015 m. rugsėjo 3 d. T1 deklaracija (duomenys neskelbtini) (toliau – Tranzito deklaracija), pagal kurią prekės paskirties įstaigai turėjo būti pristatytos iki 2015 m. rugsėjo 7 d. Tranzito deklaracijoje nurodyta, kad prekės – tualetiniai vandenys ir avalynė plastikiniais padais, procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“ („Pareiškėjas“), o prekių pirminė paskirties įstaiga – Zilupes MKP (duomenys neskelbtini). Oficialioje Europos Komisijos skelbiamoje informacijoje apie užbaigtas tarptautines tranzito procedūras buvo nurodyta, kad prekės pagal Tranzito deklaraciją buvo 2015 m. rugsėjo 5 d. tinkamai pristatytos (duomenys neskelbtini) esančioje paskirties įstaigoje. Gavus tokią informaciją apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą, tranzito procedūra buvo užbaigta. Tačiau 2020 m. kovo 16 d., t. y. praėjus beveik 5 metams, Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – Klaipėdos TM) priėmė sprendimą Nr. 6(SR10)-40, kuriame nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) valstybinės pajamų tarnybos buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai neteisėtai užbaigė tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, todėl pareiškėja privalo sumokėti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos muitinei, t. y. 61 633 Eur akcizo, 55 372 Eur PVM, 376 Eur muito, 30 527 Eur akcizo delspinigių, 27 426 Eur PVM delspinigių, 30 Eur muito delspinigių ir 11 738 Eur baudą (toliau – Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimas).

Pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. pateikė skundą dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo. Skundą grindė tuo, kad pareiškėja pateikė tinkamus įrodymus apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą, todėl jai negali būti apskaičiuoti jokie mokėtini mokesčiai pagal Bendrijos muitinės kodekso 92, 96 ir 203 straipsnius. Pareiškėja 2020 m,. kovo 31 d. Klaipėdos TM taip pat pateikė savarankišką prašymą dėl atsisakymo išieškoti muito mokesčius pagal specialią procedūrą, numatytą Sąjungos muitinės kodekso 116-120 straipsniuose (toliau – Prašymas), kadangi jai apskaičiuoti mokesčiai pagal Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimą atsirado dėl kompetentingos valdžios institucijos padarytos klaidos, o pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatyta jokių apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. Klaipėdos TM 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 6(SR10)-72, kuriuo sustabdė Prašymo nagrinėjimą iki kol Muitinės departamente bus išnagrinėtas 2020 m. kovo 31 d. skundas dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo, nes, anot Klaipėdos TM, prašymo ir skundo ginčo esmė yra analogiška. Pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Prašymo nagrinėjimo sustabdymo, kuriame nurodė, kad Prašymas nėra susijęs su 2020 m. kovo 31 d. skundu, kadangi iš esmės skiriasi skundo ir prašymo dalykai, argumentacija ir taikytinos teisės normos. Atsakovas 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-114, kuriuo tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Šiame atsakovo sprendime buvo nurodyta, kad nėra pagrindo stabdyti Prašymo nagrinėjimą, nes jis yra vertintinas kaip savarankišką teisinį pagrindą turintis kreipimasis į muitinę dėl importo muito sumos grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti. Klaipėdos TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. išnagrinėjo prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 6(SR10)-109, kuriuo jį atmetė. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. apskundė šį sprendimą atsakovui. Atsakovas 2020 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-198, kuriuo nusprendė sustabdyti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 4 d. skundo nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo teisėtumo.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu sprendimu sustabdyti jos skundo nagrinėjimą, nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Pareiškėja pažymi, kad 2020 m. kovo 31 d. skunde buvo prašoma panaikinti Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo jai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė akcizai, muito mokesčiai, PVM, delspinigiai ir bauda, tuo tarpu Prašymu yra prašoma atsisakyti išieškoti vien tik muito mokesčius pagal specialią procedūrą, numatytą Sąjungos muitinės kodekso 116-120 straipsniuose. Todėl pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimo argumentais, kad mokestiniame ginče dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo nustatytos faktinės aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant Prašymo pagrįstumą, kadangi iš esmės skiriasi mokestinės bylos dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo ir Prašymo dalykai, faktinės aplinkybės, argumentacija ir taikytinos teisės normos.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas sprendime yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos TM 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 6(SR10)-72, kuriuo sustabdytas Prašymo nagrinėjimas iki kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo, Muitinės departamentas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1A-114 panaikino, išaiškindamas, kad nėra pagrindo stabdyti Prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėja kreipėsi ne ginčydama įregistruotą mokestinę prievolę, o pagal savarankišką teisinį pagrindą prašydama atsisakyti ją išieškoti dėl kompetentingos valdžios institucijos padarytos klaidos. Tačiau, kai Klaipėdos TM išnagrinėjo Prašymą, Muitinės departamentas priėmė sau pačiam prieštaraujantį sprendimą, t. y. nusprendė sustabdyti Prašymo ir dėl jo pateikto skundo nagrinėjimą. Taigi, skundžiamas sprendimas prieštarauja paties atsakovo priimtam 2020 m. liepos 8 d. sprendimui Nr. 1A-114, kuris yra įsiteisėjęs ir galioja. Ši aplinkybė, pareiškėjos manymu, yra savarankiškas teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Pažymi ir tai, kad MAĮ 156 straipsnio 1 dalis suteikia teisę stabdyti skundo nagrinėjimą tik tuo atveju, jeigu: (i) priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo; ir (ii) tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kaip skundo dėl Prašymo išnagrinėjimas priklauso nuo mokestinio ginčo dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo baigties. Sprendime vien tik nurodyta, kad „mokestinio ginčo byloje nustatytos aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant klausimą dėl Prašymo“, tačiau, kokios tos „aplinkybės“, nėra detalizuota. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamas sprendimas pažeidžia MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad gali būti stabdomas skundo nagrinėjamas, jeigu priimamas sprendimas priklauso nuo tam tikro (konkretaus, o ne abstraktaus) juridinio fakto buvimo ar nebuvimo.

Tai, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kokios mokestinio ginčo dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo faktinės aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant Prašymą, yra pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovas, manydamas, kad Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo teisėtumo klausimas yra svarbus nagrinėjant Prašymą, privalėjo ne stabdyti jos 2020 m. rugsėjo 4 d. skundo nagrinėjimą, o panaikinti Klaipėdos TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 6(SR10)-109, kuriuo buvo išnagrinėtas Prašymas, ir įpareigoti pačią Klaipėdos TM sustabdyti Prašymo nagrinėjimą. Tokių veiksmų atsakovas neatliko ir tokiu būdu pripažino, kad Klaipėdos TM teisėtai nestabdė Prašymo nagrinėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl pačios mokestinės prievolės pagrįstumo, t. y. pareiškėja ginčija mokestinę prievolę Mokestinių ginčų komisijoje, Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Muitinės departamento teigimu, mokestinės bylos baigtis ir joje nustatytos faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgiant apskaičiuoti importo mokesčiai, gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos prašymo atleisti nuo muito mokesčio ir muito mokesčio delspinigių. Pvz., galima situacija, kai mokestinį ginčą išnagrinėjusi institucija (ar vėliau teismas) apskritai panaikintų pačią mokestinę prievolę, todėl esamu atveju Muitinės departamentas neturi pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo mokesčio, kai pats mokestis yra ginčijamas. Susiklosčius situacijai, kai pati mokestinė prievolė yra ginčijama ir pareiškėja siekia ją panaikinti, netikslinga spręsti dėl atleidimo nuo muito mokesčio, juo labiau, kad MAĮ suteikia teisę nuspręsti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai, t. y. Muitinės departamentui, skundo nagrinėjimą sustabdyti.

Muitinės departamento manymu, pati pareiškėja nėra nuosekli savo veiksmuose, t. y. tuo pačiu metu siekia, kad apskaičiuota mokestinė prievolė būtų panaikinta kaip nepagrįsta, tačiau dar nepasibaigus mokestiniam ginčui jau prašo atsisakyti išieškoti apskaičiuotą importo muito sumą siekiant teisingumo. Taigi, tik pasibaigus mokestiniam ginčui ir patvirtinus mokestinę prievolę būtų galima spręsti dėl atleidimo nuo apskaičiuotos importo mokesčio sumos.

Muitinės departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad tuo atveju, jei Muitinės departamentas manė, jog Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo įregistruota mokestinė prievolė, teisėtumo klausimas yra svarbus nagrinėjant prašymą dėl atleidimo nuo muito mokesčių, Muitinės departamentas tokiu atveju privalėjo ne stabdyti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 4 d. skundo nagrinėjimą, o panaikinti Klaipėdos TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas prašymas, ir įpareigoti pačią Klaipėdos TM sustabdyti prašymo nagrinėjimą. Paaiškina, kad Klaipėdos TM, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. prašymą atleisti ją nuo Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu apskaičiuoto muito importo ir muito delspinigių, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu nusprendė prašymo nagrinėjimą sustabdyti, tačiau Muitinės departamentas minėtą sprendimą panaikino ir pavedė priimti naują sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys asmenų prašymų muitinėje nagrinėjimą, nenumato galimybės šių prašymų nagrinėjimą stabdyti, o pareiškėjos prašymas vertintinas kaip savarankiškas kreipimasis į muitinę ir dėl jo turi būti priimtas sprendimas (Muitų įstatymo 29 straipsnis ir Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnis). Taigi, pareiškėjai pateikus Klaipėdos TM prašymą dėl importo muito sumos grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti ir nesant įstatyminio pagrindo sustabdyti šio prašymo nagrinėjimą, Muitinės departamentas visiškai pagrįstai 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1A-114 pavedė Klaipėdos TM pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės. Tuo tarpu Muitinės departamentas, gavęs skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, skundo nagrinėjimą gali sustabdyti vadovaudamasi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą Klaipėdos TM nurodo, kad Muitinės departamentas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-198 įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40 dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 3 d.) nustatė mokestinę prievolę muitinei: 376 Eur muito, 61 633 Eur akcizo, 55 372 Eur PVM, 30 Eur muito delspinigių, 30 527 Eur akcizo delspinigių, 27 426 Eur PVM delspinigių. Solidaria skolininke muitinei pripažinta pareiškėja, jai taip pat skirta 11 738 Eur bauda.

Nesutikdama su Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 1A88 skundžiamą Klaipėdos TM sprendimą patvirtino.

Pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama analogiško pobūdžio byla dėl UAB „Rikusta“ skundo, 2020 m. liepos 21 d. posėdžio protokolu Nr. PP-169(7-123/2020) sustabdė pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. skundo dėl Muitinės departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1A-88 panaikinimo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas analogiško pobūdžio byloje.

Pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. Klaipėdos TM taip pat pateikė prašymą atsisakyti išieškoti 376 Eur muito mokesčio ir 30 Eur muito mokesčio delspinigių, apskaičiuotų Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas) 116-120 straipsnio nuostatomis.

Klaipėdos TM, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos prašymą, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-72 nusprendė sustabdyti UAB „Rikusta“ 2020 m. kovo 31 d. prašymo dėl atsisakymo išieškoti 357 Eur muito mokesčio ir 30 Eur muito mokesčio delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SRl0)-40, nagrinėjimą iki ko1 bus išnagrinėtas 2020 m. kovo 31 d. UAB „Rikusta“ skundas dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-40 panaikinimo.

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos TM 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-72, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1A-114 panaikino minėtą Klaipėdos TM sprendimą ir pavedė priimti naują sprendimą.

Klaipėdos TM, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. prašymą dė1 atsisakymo išieškoti importo muito mokesčius, apskaičiuotus Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40, 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-109 nusprendė šio prašymo netenkinti.

Nesutikdama su Klaipėdos TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-109, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui.

Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-198, kuriuo sustabdė UAB „Rikusta“ skundo dėl Klaipėdos TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-109 nagrinėjimą Muitinės departamente iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dė1 Muitinės departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1A-88, kuriuo patvirtintas Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 6(SR10)-40.

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės departamento 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-198, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Muitinės departamentas nepagrįstai sustabdė jos skundo nagrinėjimą, kadangi jos skundo dėl Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 31 d. prašymo dėl atsisakymo išieškoti 376 Eur muito mokesčio ir 30 Eur muito mokesčio delspinigių, apskaičiuotų Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10-40), dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nenurodė jokių konkrečių svarbių aplinkybių, kurios gali būti svarbios nagrinėjant 2020 m. kovo 31 d. prašymą.

Kaip jau minėta, Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu sustabdė pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl Kauno TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-109 nagrinėjimą vadovaudamasi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi.

MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Taigi MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Be to, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013).

Pažymėtina, kad, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, Muitinės departamentas priskirtinas prie institucijų, kurioms pripažįstami įgaliojimai pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį stabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40 dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 3 d.), nustatyta mokestinė prievolė muitinei: 376 Eur muito, 61 633 Eur akcizo, 55 372 Eur PVM, 30 Eur muito delspinigių, 30 527 Eur akcizo delspinigių, 27 426 Eur PVM delspinigių. Solidaria skolininke muitinei pripažinta pareiškėja.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėl šio teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo iniciavo mokestinį ginčą. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs mokestinį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 1A-88 patvirtino Kauno TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 6(SR10)-40. Pareiškėja nurodytą Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2020 m. liepos 21 d. posėdžio protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. PP-169(7-123/2020) sustabdė pareiškėjos 2020 m. birželio 6 d, skundo dėl Muitinės departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1A-88 nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas analogiško pobūdžio byloje.

Taigi, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. skundo dėl Muitinės departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1A-88 turinio, pareiškėja nesutinka su jai apskaičiuota mokestine prievole, tačiau tuo pačiu metu 2020 m. kovo 31 d. pateikė Klaipėdos TM prašymą atsisakyti išieškoti 376 Eur muito mokesčio ir 30 Eur muito mokesčio delspinigių, apskaičiuotų Klaipėdos TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-40, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 116-120 straipsnio nuostatomis, t. y. siekia būti atleista nuo prievolės mokėti muito mokestį ir priskaičiuotus delspinigius.

Pažymėtina, kad atleidimo nuo mokesčio klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai mokestinė prievolė yra nustatyta įsiteisėjusiu mokesčio administratoriaus ar teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Kauno TM 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, nustatė, kad pareiškėja ginčija jai apskaičiuotą mokestį, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai sustabdė prašymo dėl atleidimo nuo mokesčio nagrinėjimą, kadangi mokestinio ginčo dėl Kauno TM 2020 m. kovo 16 d. sprendimo baigtis ir joje nustatytos faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgiant apskaičiuoti importo mokesčiai, gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. prašymo atleisti ją nuo muito mokesčio ir muito mokesčio delspinigių. Mokestinės prievolės atsiradimo aplinkybės, nustatytos mokestiniame ginče, taip pat gali būti svarbios sprendžiant dėl Sąjungos muitinės kodekso 116-120 straipsniuose numatytų atleidimo nuo mokesčio pagrindų buvimo (nebuvimo). Be to, ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai ar teismui pripažinus, kad mokestinė prievolė pareiškėjai apskaičiuota nepagrįstai, išnyktų klausimo dėl atleidimo nuo muitų mokesčio aktualumas.

Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad Muitinės departamentas panaikino Klaipėdos TM 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą, kuriuo buvo sustabdytas 2020 m. kovo 31 d. prašymo nagrinėjimas, o vėliau priėmė priešingą sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Kaip matyti iš Muitinės departamento 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1A-114 argumentų, atsakovas Klaipėdos TM 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino ir pavedė priimti naują sprendimą tuo pagrindu, kad tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys asmenų prašymų muitinėje nagrinėjimą, nenumato galimybės šių prašymų nagrinėjimą stabdyti, o pareiškėjos prašymas vertintinas kaip savarankiškas kreipimasis į muitinę ir dėl jo turi būti priimtas sprendimas (Muitų įstatymo 29 straipsnis ir Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnis). Tuo tarpu, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Muitinės departamentas, gavęs skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, skundo nagrinėjimą gali sustabdyti vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi.

Susipažinus su ginčijamo sprendimo turiniu, matyti, kad jis yra pakankamai motyvuotas – jame aiškiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kuriais remiantis priimtas ginčijamas sprendimas. Pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio1 d.) keliamų reikalavimų, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo atlyginti jos naudai šioje byloje turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikusta“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikusta“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė