Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirba, neteista, administracine tvarka nebausta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo šeimos narį bei grasino jį nužudyti, o būtent ji:

1. 2018 m. birželio 12 d. apie 20.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su savo broliu D. G. tyčia vieną kartą delnu sudavė jam į dešinę veido pusę, taip sukeldama nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2018 m. liepos 31 d. apie 21.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) laikydama dešinėje rankoje stiklo šukę grasino susidorojimu, sakė, kad nužudys savo brolį M (M) G, tuo sudarė pakankamą pagrindą jam manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. G. kalta padariusi šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 12 d. apie 20.00 val. susipyko su savo broliu D. G. ir kadangi jis ją kaltino nebūtais dalykais ir įskaudino, sudavė delnu jam per veidą, o brolis gindamasis sudavė jai į pilvą. Skausmo ji nejuto. Antrą kartą, t. y. 2018 m. liepos 31 d. apie 21.50 val., ji kartu su mama ir sugyventiniu vartojo alkoholį, jos vyresnysis brolis M. G. pradėjo ją erzinti, sakė, kad jai neatiduos vaikų. Ji supyko, sudaužė stiklainį ir su stiklo šuke grasino jam, sakydama, kad jį užmuš. Jis iškarto puolė skambinti policijai. Susinervinusi šuke susipjaustė kojas. Atvykusi policija ją sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 118-119).

Be visiško prisipažinimo kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 12 d. vakare jo sesė E. G. kieme pradėjo jį necenzūriniais žodžiais keikti ir vieną kartą delnu sudavė jam į dešinį skruostą. Kai jam sesė sudavė, jis pajuto fizinį skausmą. Sesė dar grasino stiklo šuke perpjauti jam gerklę, tačiau jis neišsigando. Kas iškvietė policiją, jis nežino. Po įvykio jis į jokius gydytojus nesikreipė, nes jis patyrė tik fizinį skausmą, jokių sužalojimų jis nepatyrė. Jo sesė jam pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, jo atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 33, 39-40);

-nukentėjusiojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. liepos 31 d. paskambino mama ir pranešė, kad jo sesė yra išgėrusi. Jis nuvyko pasižiūrėti, nes žino sesers charakterį. Sesė buvo neblaivi, šūkavo, triukšmavo, rėkė visu balsu. Jis jai padarė pastabą, kad ji ramintųsi, galvotų apie vaikus, nes jeigu gers, vaikų nesusigražins. Sesė dar labiau užpyko, matė kaip koridoriuje sudaužė stiklainį, pasiėmė į dešinę ranką stiklo šukę ir pakėlusi ranką puolė jį, šaukdama, kad nužudys. Jis iš tikrųjų labai išsigando, nes sesuo su stiklo šuke artinosi link jo. Pavojus jo gyvybei, sveikatai buvo realus. Jis iškvietė policiją (b. l. 85-91);

-liudytojos ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. įstatyminės atstovės L. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 12 d. dieną ji buvo namuose su anūkais. Ji tik vakare apie 20.00 val. išgirdo dukrą triukšmaujant kieme. Į kiemą išėjo tik tuo metu, kai atvažiavo policija. Sūnus D. G. papasakojo jai, kad sesuo jam sudavė per veidą. Kai dukra sugrįžo iš policijos, jie susitaikė. Taip pat buvo liudytoja to įvykio, kai dukra, būdama neblaivi, grasino stiklo šuke užmušti jos vyriausią sūnų M. G.. Ji paskambino sūnui, kad atvažiuotų nuraminti sesę, o jam atvykus, dukra pastarajam pagrasino (b. l. 31-32, 94-97).

-2018-08-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro nutarimu panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27922-18 pagal BK 140 straipsnio 2 d. atnaujinti (b. l. 1-4);

-2018-06-12 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos 3-čiojo būrio pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota koks smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį D. G. ir kad tai padarė kaltinamoji (b. l. 14-15);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) ir kiemo teritorija (b. l. 16-17);

-asmens blaivumo testo rezultatais, kuriuo užfiksuota, kad kaltinamajai iš karto po nusikaltimo įvykdymo 2018 m. birželio 12 d. 22 val. nustatytas 1,85 promilės alkoholinis girtumas (b. l. 42), o 2018 m. liepos 31 d. 23.16 val. – 1,34 promilės alkoholinis girtumas (b. l. 100);

-2018-07-31 dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota koks smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį M. G. ir kad tai padarė kaltinamoji (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji sumušė nepilnametį nukentėjusįjį D. G. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei grasino nukentėjusįjį M. G. nužudyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes ir kad civilinių ieškinių jie byloje nepareiškė, į kaltinamosios asmenybę, kuri nedirba, anksčiau nebausta administracine tvarka, neteista (b. l. 134), todėl esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, bei tai, kad ji ir nukentėjusieji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė (be to, galimai suklydo nurodydamas paskirtos bausmės dydį, sudėjus bausmes iš dalies), tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamoji ne tik būtų sulaikyta nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, bet kad ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus E. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, materialinę padėtį (nedirba), asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), jai skirtinų bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys, numatytų sankcijose už jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių, o pridedamos bausmės dydis nustatomas lygiai pusė skirtinos bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; ir įpareigojant įsidarbinti bei visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir tęsti registravimąsi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; ir įpareigojant įsidarbinti bei visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir tęsti registravimąsi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (2 paras) ir 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajai E. G., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.