Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų Mariaus V. M. ir R. M. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centras sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – B. R. ), rūšinio teismingumo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. M. ir R. M. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 241, įpareigojant atsakovą ištaisyti registro įrašą Nr. 1/14940 ir pastato savininkais įrašyti pareiškėjus bei nurodyti juridinį faktą apie jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie 2006 metų sausio 27 d. valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui (toliau – ir Registratorius) pateikė prašymą įregistruoti bendrąją jungtinę nuosavybę šeimos gyvenamajam namui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Registratorius tų pačių metų sausio 30 d. patenkino prašymą ir kartu su M. V. M. namo bendrasavininke įregistravo R. M. bei įregistravo juridinį faktą apie šių asmenų bendrąją jungtinę nuosavybę į nurodytą namą. Šių metų rugsėjo mėnesį pareiškėjai gavo iš VĮ Registrų centras laišką su 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 241, kuriuo buvo patenkintas buvusios pareiškėjo sutuoktinės B. R. prašymas panaikinti pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės registravimą į virš nurodytą namą, nes neva toks registro įrašas pažeidžia jos teises ir trukdo turto padalinimui. Šį sprendimą pareiškėjai laiko neteisėtu ir nepagrįstu, kuris turi būti panaikintas ir atkurta prieš tai buvusi namo teisinė registracija. Pareiškėjai manė, kad VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), priimdama nagrinėjimui tokį pareiškimą viršijo savo kompetenciją, nes sprendė civilinį teisinį ginčą tarp trečiųjų asmenų. B. R. į Komisiją kreipėsi ne dėl savo turto, o dėl trečiųjų asmenų turto, prašydama iš esmės panaikinti pareiškėjos R. M. daiktinę (nuosavybės) teisę į namą, nes neva tai pažeidžia jos interesus. Tai yra civilinis teisinis ginčas, kurio sprendimas pagal Civilinio proceso kodekso 2 ir 5 straipsnius priskirtas teismų kompetencijai. Pareiškėjai sutiko, kad prie dokumentų, kurių pagrindu gali būti išregistruota daiktinė teisė ar juridinis faktas, priskirtini teismų sprendimai, kuriuose nurodomi konkretūs asmenys ir jų daiktinių teisių ar su jais susijusių juridinių faktų pasibaigimo pagrindai. Pareiškėjai nurodė, kad B. R. Komisijai pateikti teismų sprendimai, kuriais buvo išspręsti jos ir pareiškėjo santuokinio turto padalinimo klausimai, negali būti traktuojami kaip dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos R. M. nuosavybės teisės pasibaigimą ar tos teisės turėtojo pasikeitimą, ar įregistruoto namo teisinio statuso pasibaigimą. Teismai nesprendė dėl R. M. turtinių teisių į ginčo namą. Tai, kad teismo sprendimu namas paliktas M. V. M. nuosavybėje nereiškia, kad R. M. neteko savo nuosavybės teisės, nes tai nebuvo teisminio ginčo dalykas ir dėl to teismas nesprendė. Pareiškėjai akcentavo, kad savo santuoką sudarė 2002 m. gegužės 18 d., namas (duomenys neskelbtini) tinkamu naudoti pripažintas 2004 m. gruodžio 24 d. valstybinės komisijos aktu ir nuo tada jis tapo gyvenamuoju namu (o ne nebaigta statyba) ir tokiu pavidalu, pareiškėjams jau esant santuokoje, įregistruotas kaip turtinis vienetas. Todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas įregistruoti namą kaip jungtinę pareiškėjų nuosavybę yra pagrįstas ir teisėtas. Visi asmenys, manantys kad tokia pareiškėjų nuosavybė yra neteisėta ar pažeidžia jų interesus, turi teisę ją nuginčyti. Nuosavybės teisė nuginčijama vadovaujantis civiliniais įstatymais Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, t. y. teisme, pateikiant civilinį ieškinį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio l dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtini ginčai, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra administracinio pobūdžio. Teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Pareiškėjai skunde reikalavimus kelia viešojo administravimo subjekto – valstybės įmonės Registrų centras atžvilgiu, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjai, paduodami teismui skundą, gina savo kaip savininkų teises (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Tuo remiantis, manytina, kad ginčas yra civilinės teisinės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio l dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 241 tenkino B. R. (buvusios M. V. M. sutuoktinės) skundą ir panaikino valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti M. V. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Komisija tenkino B. R. prašymą išregistruoti M. V. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Komisija nurodė, kad teritorinis registratorius, gavęs B. R. prašymą ir atitinkamus teismų sprendimus (Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį), privalėjo atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir išregistruoti M. V. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei panaikinti žymą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pareiškėjai nesutinka su šiuo Komisijos sprendimu, prašo jį panaikinti ir ištaisyti Nekilnojamo turto registro įrašus, pastato savininkais įrašant pareiškėjus ir nurodant juridinį faktą apie jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Taigi pareiškėjai iš esmės siekia, kad būtu atkurta iki skundžiamo Komisijos sprendimo buvusi situacija (lot. status quo ante), t. y. kad Nekilnojamojo turto registre būtų tokie ir tokio turinio duomenys, kurie jame buvo užfiksuoti iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjai teigia, kad B. R. pateikti teismų sprendimai nesudarė pagrindo atlikti paminėtus veiksmus, todėl Komisija neturėdama tam teisės iš esmės išsprendė civilinį ginčą.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl Nekilnojamojo turto registrą tvarkančių ir nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos registruojančių institucijų, t. y. viešojo administravimo subjektų, veiksmų teisėtumo. Pareiškėjai, paduodami skundą teismui, siekia įrodyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens registratoriui pateikti dokumentai (minėti teismo sprendimai) pagal teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą, negalėjo būti pagrindu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir užfiksuoti juose, kad ginčo namas nuosavybės teise priklauso tik M. V. M. bei panaikinti žymą apie juridinį faktą – ginčo namo priklausymą pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiu būdu, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti vertinama, ar pagal trečiojo suinteresuoto asmens (B. R. ) pateiktus dokumentus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, nekilnojamojo turto registratorius galėjo atlikti paminėtus ir iš esmės skundžiamus nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus, ar atlikdamas šiuos veiksmus neviršijo savo įgaliojimų. Tai reiškia, jog bylos tyrimo objektas iš esmės yra atitinkamų institucijų viešojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o tokio pobūdžio bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai nėra suformulavę jokių konkrečių materialinių civilinių teisinių reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu, nėra nurodę faktinio tokių reikalavimų pagrindo. Todėl teismas, nagrinėdamas šiuo metu pareikštus reikalavimus, neturėtų spręsti klausimo dėl kitų asmenų civilinių teisių ir pareigų. Teismas neturėtų pats imti spręsti tai, ko pareiškėjas konkrečiai neprašo ir neginčija, o tik turėtų patikrinti skundžiamus Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigos veiksmus ir sprendimus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui. Iš esmės analogiškos pozicijos Specialioji teisėjų kolegija laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta byloje V. Š. ir kt. v. valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų Mariaus V. M. ir R. M. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – B. R. ) grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.

Aloyzas Marčiulionis Stasys Gudynas