Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Eurostartas” ieškinį atsakovui S. K. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, atsakovo priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškinį palaiko, o priešieškinį prašo atmesti. Dovanojimo sutartyje yra nurodyta turto kaina – 67 245 Lt . Turtas perduotas tuo metu, kai įmonė buvo nemoki ir tai patvirtina 2007 metų balansas. Šalys buvo nesąžiningos, nes sandorį sudarė sūnus ir tėvas. Kadangi turtas nėra išlikęs, tai prašo restituciją taikyti pinigais. Išrašas (b.l. 35-39) patvirtina, kad paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2007 metus, bankrotas iškeltas – 2010 05 12. Ant atsakovo pateiktų įrodymų: apyvartos žiniaraščio ir kt. (b.l. 84,85) parašas yra faksimilinis, tie dokumentai nustatyta tvarka nepatvirtinti, įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama su trūkumais, šie dokumentai nepatvirtina, kad pinigai buvo įnešti. Sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes 2010 05 12 nutartyje yra konstatuota, kad sandorio sudarymo metu ieškovė SODRAI buvo skolinga. 2011 01 12 nutartis patvirtina, kad ieškovė yra skolinga ir VMI. Įmonė yra nemoki nuo 2007 metų. Vienerių metų senaties terminas nėra suėjęs, nes 2010 05 12 nutartis įsiteisėjo 2010 09 09, kadangi buvo apskųsta apeliacine tvarka. Šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Atsakovas ilgą laiką buvo vieninteliu akcininku. CPK 178str. nurodo, kad šalys turi įrodyti savo reikalavimus. Atsakovas leistinų įrodymų nepateikė. Atsakovo pateikti įrodymai b.l. 84,85 neatitinka CPK 114 str. reikalavimų, ant jų yra uždėta faksimilė, o ne parašas, jie nėra tinkamai patvirtinti. Faksimilinis antspaudas ir parašas administratoriui neperduoti. Yra formos trūkumai, yra loginiai trūkumai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinė apskaita yra sistema. Byloje nėra pateikto galutinio balanso, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad užskaita buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys patenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

2009 metų kovo 3 d. ieškovė B UAB „Eurostartas“ sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovui S. K. R. padovanojo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 2/3 dalis gyvenamojo namo su 2/3 dalimis kiemo statinių, 2/3 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). B UAB „Eurostatas“ atstovavo V. R., kuris yra atsakovo S.K. R., dovanos gavėjo, sūnus. Šį sandorį ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu, kadangi juo buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, bei šis sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66str. pagrindu.

LR CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.

1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti Actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eurostartas“ (b.l. 10-12). Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad UAB „Eurostartas“ yra nemoki. Teismas rėmėsi 2007 metų balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turtą sudarė 4420331Lt, skolos – 4068235 Lt , nuostoliai – 139552 Lt . Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad B UAB „Eurostartas“ VSDFV nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už 2009 metų 1-3 ketvirčius. VĮ registrų centras duomenų išrašas patvirtina, kad B UAB „Eurostartas“ paskutinę finansinę atskaitomybę teikė už 2007 metus (b.l. 35-39). Iš 2007 metų balanso matyti, jog įmonė jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Duomenys, kad ieškovė 2009 03 03, t.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu, kaip nors būtų atstačiusi savo mokumą nepateikti. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorį buvo nemoki.

Iš nurodyto, yra akivaizdu, kad ieškovė B UAB “Eurostartas“ jau nuo 2007 12 31 (paskutinės pateiktos finansinės atskaitomybės sudarymo data) turėjo ir neabejotinai turi visą eilę kreditorių, su kuriais neatsiskaityta. Tai patvirtina nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (b.l. 73-76), t.y. skolininkas nėra įvykdęs savo prievolių kreditoriams, todėl yra pagrindas reikšti Actio Pauliana ieškinį.

2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus:

jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovė dėl sudaryto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškovė B UAB „Eurostartas“ būdama nemoki neatlygintinai perleido jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 67 245 Lt . Šiuo sandoriu ieškovė ženkliai pablogino savo finansinę padėtį, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš pinigų, kurie būtų gauti pardavus perleistą turtą.

Kita vertus, iš pateiktų įrodymų: 2008 06 18 ir 2008 12 29 kasos pajamų orderių (b.l. 113 ir 115) seka, kad atsakovas S.K. R. sumokėjo ieškovei 250 000 Lt kaip avansą pagal 2008 06 18 sutartį ir 189 904 Lt kaip išankstinį apmokėjimą pagal sutartį, tačiau dėl šio mokėjimo jokia sutartis nepateikta. Kaip nurodė pats atsakovas iki ginčo sandorio sudarymo B UAB „Eurostartas“ jam buvo skolinga 439 904 Lt, o po sandorio sudarymo – skola sumažėjo 50 000 Lt . Jeigu ir tikėti atsakovo aiškinimu, tai kreditorių interesai vis tiek buvo pažeisti, nes tokiu būdu, skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, o būtent atsakovui ir su juo iš dalies atsiskaitė.

Pažymėtina ta aplinkybė, kad, sudarius dovanojimo sutartį, atsakovo kreditorinis reikalavimas sumažėjo 50 000 Lt, nors perleisto turto rinkos vertė pagal Registrų įmonės pažymą yra 67 245 Lt . Kitokių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl ši aplinkybė, kai turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, sudaro pagrindą teigti, kad ir šiuo požiūriu buvo pažeistos kreditorių teisės.

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ginčijamas sandoris šioje byloje buvo sudarytas 2009 m. kovo 3 d. (b.l. 7-9). Bankroto byla ieškovei iškelta 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi (b.l. 10-12). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 9 d. (b.l. 29-34) . Ieškinys teisme pareikštas 2011 m. rugpjūčio 25d. ( b.l. 3-6). Akivaizdu, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, terminą skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsakovas ieškinio terminą, prašydamas jį taikyti, nepagrįstai skaičiuoja nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, kadangi nutartys kaip ir kiti bet kurie teismo procesiniai sprendimai yra vykdomi tik jiems įsiteisėjus. Taigi, administratorius, kol nutartis nebuvo įsiteisėjus, nebuvo įmonės administratorius ir neturėjo jokių galimybių susipažinti su įmonės veikla, nei jos analizuoti. Be to pagal Įmonių bankroto įstatymo 11str. 3d. 8p. laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).

Atsakovas nurodė argumentą, dėl kurio buvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį. T.y. atsakovas nurodo, jog buvo sudaryta Preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, o jis buvo pagal tą sutartį sumokėjęs avansą. 2008 m. birželio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 61). Šia preliminaria sutartimi atsakovas pirko ieškovės turtą, esantį Rumšiškių mstl. . Tuo tarpu ginčijama sutartimi atsakovui buvo padovanotas turtas, esantis Kaune, Juozapavičiaus pr. . Akivaizdu, jog turtas, esantis Rumšiškėse ir turtas, esantis Kaune nėra tas pats turtas. Sudarant ginčo sutartį, prieš tai jokia preliminari sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas jokių įrodymų, kad ginčo sandorį sudaryti būtų buvę privaloma, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo sudarytas dovanojimo sandoris, kurį sudaryti teismo vertinimu imperatyvo netgi negali būti.

5. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.

CK yra įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Šioje byloje sandoris yra sudarytas tarp juridinio ir fizinio asmens. Juridinio asmens administracijos vadovas, kuris pagal ieškovės Įstatų p. 5.1.2 yra valdymo organas, V. R. sudarė dovanojimo sandorį, pagal kurį nekilnojamąjį turtą padovanojo savo tėvui S. K. R.. CK 6.67 straipsnio, kuris nustato atvejus, kai yra preziumuojama, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, 1 dalies 1 punktas nustato, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais giminaičiais. Todėl atsakovo – S.K. R. nesąžiningumas yra preziumuojamas. Be to, sutinkami su CK 6.66str. 2d. neatlygintinis sandoris, o tokiu ir buvo dovanojimo sutartis, negaliojančiu pripažįstamas nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Teismui nustačius visas būtinas sąlygas ginčo sandoriui pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančiu, ieškinys tenkinamas, 2009 03 03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės B UAB „Eurostartas“ ir atsakovo S,.K. R. pripažintina negaliojančia. Sandorį pripažinus negaliojančiu, nustačius, kad atsakovas buvo nesąžiningas, taikytina restitucija. Kadangi ginčo sandorio objektu buvęs turtas yra perleistas, tai ieškovei iš atsakovo priteistina perleisto turto vertė – 67 245 Lt CK 6.145 – 6.146 str.,str. pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82str. 1d. pagrindu.

Ieškovė ieškinį reiškia ir CK 1.82str. 1d. pagrindu. Ši teisės norma nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.

B UAB „Eurostartas“ Įstatų p. 2.1 įtvirtintas bendrovės tikslas – vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir gauti pelną (b.l. 14-28). Bendrovei neatlygintinai perleidus turtą atsakovui akivaizdu, jog pelnas gautas nebuvo. Buvo atvirkščiai – bendrovė patyrė nuostolius, nes neteko ženklios turto dalies. Pelno siekimas yra kiekvieno ūkio subjekto (privataus juridinio asmens) veiklos tikslas. Todėl teismas sprendžia, kad tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia. Sandoris, kurio pagrindu atsakovas gavo didelės vertės turtą neatlygintinai, prieštarauja juridinio asmens tikslui – gauti pelną. Įvertinus tai, kad ieškovės tuometinis direktorius ir atsakovas yra tėvas ir sūnus, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog jam nebuvo žinomas bendrovės tikslas gauti pelną, teismas daro išvadą, kad ginčo sandoris ir šiuo pagrindu pripažintinas negaliojančiu.

Dėl priešieškinio.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 2009 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį tarp ieškovės B UAB „Eurostartas“ ir atsakovo S. K. R. apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad minėta sutartimi ieškovė ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl turto, esančio Juozapavičiaus pr. 12, Kaune; už 50000 Lt sumą (b.l. 90-93). Priešieškinį atsakovas grindžia aplinkybėmis, jog jis iki ginčo sandorio sudarymo į bendrovės kasą buvo įnešęs 439 904 Lt, nuo jo buvo nurašyta 50 000 Lt pagal šį sandorį. Ieškinį atsakovas grindžia apyvartos žiniaraščiu ir buhalteriniu dokumentu.

Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad šie dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 114str 1d.) ir jų nepripažįsta kaip įrodymų dėl to, kad paminėtus dokumentus apyvartos žiniaraštį ir kitą dokumentą (b.l. 84,85) nėra niekas pasirašęs, ant šių dokumentų yra faksimilinis buvusio direktoriaus parašas. Kaip nurodė ieškovės atstovas administratoriui faksimilinis direktoriaus parašas nebuvo perduotas. Be to, apyvartos žiniaraštis tėra tik suvestinė apie iš atsakovo gautas pinigines lėšas. Tiesa, jas patvirtino pirminiai į bylą pateikti dokumentai: kasos pajamų orderiai (b.l. 113,115). Kitas dokumentas – kitos sąskaitų korespondencijos pagal pastabą (b.l. 84) - yra sąrašas operacijų apie tai, kas buvo atlikta su atsakovo pinigais. Jokie pirminiai dokumentai, kurie patvirtintų tą sąrašą nėra pateikti. Pažymėtina, kad ginčo sutartyje nekilnojamojo turto kaina nurodyta 67 245 Lt, tuo tarpu atsakovas neva yra sumokėjęs 50 000 Lt . Posėdžio metu buvo nurodyta, jog šalys susitarė būtent dėl tokios pardavimo kainos atsižvelgus į nusidėvėjimą. Kadangi šiam argumentui pagrįsti nepateikti jokie įrodymai, teismas jį atmeta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu pagal atsakovo pateiktus dokumentus buvo pakankamai lėšų sumokėti visą sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas nepaaiškino, kodėl, jeigu buvo sutarta, kad turto vertė yra 50 000 Lt, sutartį buvo įrašyta kita suma – 67 245 Lt . Svarbi ta aplinkybė, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, tačiau kaip seka iš pateiktos preliminarios sutarties, tai šalys buvo susitarę dėl kito turto pirkimo pardavimo (b.l. 61).

Aplinkybė, kad atsakovas nėra bendrovės kreditoriumi nepatvirtina fakto, kad buvo atsiskaityta pagal ginčo sandorį. Kreditorius neprivalo reikšti finansinio reikalavimo. Aplinkybė, kad įskaitymas buvo padarytas ginčo sandorio sudarymo dieną nėra įrodyta, nes kaip teismas nurodė aukščiau atsakovės pateiktos santraukos teismas nevertina kaip įrodymo, o kitokie įrodymai yra nepateikti.

Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad kadangi ieškovė delsė sudaryti sandorį pagal Preliminarią sutartį, todėl atsakovas sutiko padaryti ieškovei nuolaidą ir nereikalauti sumokėtos sumos ir perleisto nekilnojamojo turto vertės skirtumo ir būtent todėl atsakovas pareikalavo jam perleisti turtą neatlygintinai, nes už turtą jau buvo kartą sumokėjęs. Tačiau šie atsakovo teiginiai prieštarauja jo pateiktam sąrašui (b.l. 85), kas buvo padaryta su jo pinigais, nes iš jo sektų, kad likusi syuma jam 2009 04 30 buvo sugrąžinta. Dėl tos pačios priežasties atmestinas atsakovo jo atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, kad su atsakovu minėtu Dovanojimo sandoriu realiai buvo atsiskaityta tik 50 procentų apimtyje, o likusiai sumai atsakovas padarė nuolaidą ir atsisakė savo reikalavimų. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovas tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai, jas pritempdamas prie atitinkamų procesinių dokumentų, todėl teismas jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovas priešieškinio neįrodė, todėl sprendžia, kad jis atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos CPK 96str. pagrindu. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kuris yra 2017,35 Lt ir pašto išlaidos 11,63 Lt

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė B UAB „Eurostartas“ ( įmonės kodas 135533913) padovanojo atsakovui S. K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2/3 dalis gyvenamojo namo su 2/3 dalimis priklausinių, 2/3 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei B UAB „Eurostartas“ (įmonės kodas 135533913) iš atsakovo S. K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 245 Lt (šešiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis litus).

Priteisti iš atsakovo S. K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,63 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti ir 2017, 35 Lt žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“ ir „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.