Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-683-728/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
e2-683-728/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01577-2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Eltermanienė
Ieškovas
Z. P., R. P., A. Z. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, L. T.
Civilinė byla Nr. e2-683-728/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01577-2016-
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė,sekretoriaujant Renatai Polikevičienei,dalyvaujant ieškovams Z. P., R. P., A. Z. P. ir jų atstovei advokatei T. K.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei S. N.,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. P., R. P. ir A. Z. P. ieškinį dėl sutarties pripažinimo galiojančia atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys L. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašė pripažinti galiojančia 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir J. S. Pl., mirusio (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjai - Z. P., R. P., A. Z. Pl.), kuria Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn J. S. Pl. 1992 m. suteiktą 134 km² ploto žemės sklypą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „ADR PROJEKTAI“ matininkės M. J. 2015-09-01 parengtoje žemės sklypo schemoje pažymėtą posūkio taškais LKS koordinačių sistemoje 1 ((duomenys neskelbtini)), 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)) 5 ((duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu atgauti minėtą 134 m² ploto žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1992-04-28 (per klaidą nurodyta 1993-04-28) J. S. P. (teisių perėmėjai - ieškovai ir trečiasis asmuo L. T.) ir R. R. susitarimu, patvirtintu tuomečio Antakalnio seniūno pavaduotojo A. J., susitarė pirkti 0,051 ha laisvos valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų B. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po 0,0255 ha (vertinant tai, kad tuo metu buvo skirti po 0,06 ha abu minėti žemės sklypai). J. S.P. 1992-05-27 prašymu, adresuotu Vilniaus miesto valdybai Žemėtvarkos tarnybai Antakalnio seniūnijos valdybai, prašė parduoti 0,025 ha žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). 1992 m. J. S. P. adresuotame mokėjimo pranešime nurodytas pirkėjas J. S.P., apskaičiuota bendro perkamo žemės ploto 0,0455 ha (skirta – 200 m², papildomas plotas -255 m²) kaina. 1992-09-28 buvo atliktas avansinis mokėjimas valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nei dėl naudojamo 200 m², nei dėl papildomo 255 m² plotų su juo tuomet sudaryta nebuvo, nors už papildomą 255 m² žemės plotą buvo sumokėta visa jo kaina, o iki 2007 m. buvo mokamas ir žemės nuomos mokestis pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimus prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Dėl to, ieškovų nuomone, dar 1992 m. papildomas 255 m² žemės plotas J. S. P. buvo skirtas (suteiktas) ir už jį buvo sumokėta visa kaina. Ieškovai pažymi, kad šiai dienai minėtas buvęs valstybinės žemės plotas yra priskirta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad 1994-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis buvo parduotas 900 m² ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nors buvo skirtas 600 m² žemės sklypas, dėl to, be skirtojo žemės sklypo buvo parduota ir 1992-04-28 susitarimu tarp J. S. P. ir R. R. paskirstyta valstybinės žemės dalis. Be to, Vilniaus miesto skyriaus 2013-05-20 sprendimu Nr. 49SK-(14.49109.)-676 žemės sklypai kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti į vieną 0,1034 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2013-06-12 sutartimi šio žemės sklypo bendraturčiams buvo parduotos šio žemės sklypo dalys. Taip pat nurodė, kad tarp skirtų po 600 m² žemės sklypų (duomenys neskelbtini), laisvas valstybinės žemės plotas sudarė 0,051 ha, kurio pusė buvo skirta J. S.P. ir dar 1992 m. jo buvo apmokėta, dėl to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams buvo parduota 179 m². Pardavus minėto žemės sklypo bendraturčiams 300 m² didesnę namų valdą, nei buvo skirta, buvo parduota ir 50 m² J. S. P. apmokėtos žemės dalis, o vėliau dar buvo parduota 137 m² apmokėtos žemės. Nors Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014-05-08 ir kitose pažymose konstatavo imperatyvių teisės normų pažeidimus formuojant didesnį, nei buvo skirtas bei parduodant įsiterpusį žemės sklypą, priskirtą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-11-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-5247-189/2G15, neatnaujinęs praleisto skundo pateikimo termino, atsisakė priimti Z. P. skundo dalį dėl gretimo žemės sklypo suformavimo nuginčijimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat minėtą nutartį paliko nepakeistą. Anot ieškovų, šiai dienai tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra likęs mažesnis žemės plotas nei J. S. P. skirtas ir apmokėtas dar 1992 m. ir sudaro 134 m². Todėl ieškovai prašo pripažinti sutartį sudarytą dėl likusio faktiškai naudojamo žemės sklypo. Ieškovai teigia, kad jie 2015-04-10 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu sudaryti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), likusio žemės ploto (sklypo) pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant visą likusį plotą Z. P.. 2015-05-07 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymas Nr. 49SJN-772-(14.49.105) į 2015-04-10 prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad laisvų valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei kiti teisės aktai. Ieškovė per savo atstovę 2015-07-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalies bendrasavininkai yra ieškovai ir trečiasis asmuo L. T.. Anot ieškovų, atsakymas nėra pateiktas.

Dublike ieškovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad 1992-04-28 J. S. P. (teisių perėmėjai - ieškovai ir trečiasis asmuo L. T.) ir R. R. susitarimas yra patvirtintas valstybės įgaliojo asmens, t. y. tuomečio Antakalnio seniūno pavaduotojo A. J.. Be to, tvarkant gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, į šį susitarimą ir laisvos valstybinės žemės buvimą atsižvelgta buvo. Nurodė, kad tuometiniai šio žemės sklypo naudotojai pateikė Antakalnio seniūnui prašymą pirkti jiems skirtą 600 m² žemės sklypą tokiomis dalimis: R. R. ir R. R. atitinkamai po 0,015 ha ir 0,045 ha (bendras skirtas namų valdos plotas 600 m², kaip ir P.). Taip pat jie pateikė prašymą pirkti visą žemės plotą tarp (duomenys neskelbtini), t. y. 0,051 ha lygiomis dalimis. Tačiau ieškovai atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog žemėtvarkos tarnyba būtų suprojektavusi 0,09 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgiant į minėtus susitarimus ir prašymus, jiems buvo parduotas vietoje 0,06 ha 0,09 ha ploto namų valdos žemės sklypas, įmatuojant į namų valdą ir skirtą, ir 5 m² daugiau, nei puse papildomo ploto. Ieškovų teigimu, tai reiškia, kad vertinant 1992-04-28 seniūno (kurie privatizacijos metu atliko kai kurias notaro funkcijas), kartu su 0,06 ha namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduota ir 45 m² J. S. P. apmokėto žemės ploto, o tai reiškia, kad minėtas susitarimas, vėliau išleisti viešojo administravimo aktai šiam žemės sklypui galiojo.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareikštą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad valstybinės žemės pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo tarpu ieškovai prašo pripažinti 1992 m. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtu laikotarpiu valstybinės žemės pardavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Anot atsakovo, nuosavybės teisės į žemės sklypą įsigijimo pagrindas ieškovams galėjo atsirasti tik 1992-02-07 priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (kuris galiojo iki 1993-07-28, t. y. iki kol buvo priimtas analogiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07- 28 nutarimas Nr. 550), kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. Pažymėjo, kad taisyklės detaliai reglamentavo visų institucijų, dalyvaujančių valstybinės žemės pardavimo procese, teises ir pareigas bei atliekamas funkcijas. Taisyklės nustatė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti privalėjo būti suformuotas žemės sklypas ir nuosavybės teisę į jį įgydavo asmenys, kuriems institucijos sprendimu buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka sudarę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ 168 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1992-01-01 iki 1992-09-29) įtvirtino nuostatą, kad „Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais - reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą arba yra būtini tos rūšies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iš šalių pareiškimu, turi būti susitarta“. Dėl to, anot atsakovo, sprendžiant dėl valstybinio žemės sandorio, pirmiausia reikia nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti, panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinį žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą - kadastrinį vienetą, nurodyti jo pardavimo kainą, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra valstybės įgaliotos institucijos sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas imperatyviųjų teisės normų nustatyta tvarka, o tol, kol nepriimtas toks sprendimas, parduoti žemės sklypą nustatyta kaina, nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes iki tol nėra šalių susitarta dėl pagrindinių sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad remiantis Vilniaus miesto skyriuje saugomos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), byloje esančiais dokumentais Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad 1992 m. būtų buvęs parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ar kad tuo laikotarpiu būtų suformuotas žemės sklypas. Šalia esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti tik 2004-04-30, o sklypą ieškovai pirko 2009 m. Dėl to, ieškovų prašoma pripažinti 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol neturi objekto t. y. 134 m² žemės sklypas, esantis šalia žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0024:379, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir 1992 m. nebuvo apibrėžtas kaip kadastrinis vienetas, nebuvo įregistruotas viešame registre, todėl anot atsakovo, akivaizdu, kad jis negalėjo būti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors 1992-04-28 J. S. P. pasirašė susitarimą su R. R. dėl 0,051 ha žemės sklypo, esančio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), pageidautinų pirkti dalių dydžio, tačiau pagal tuo metu galiojusią tvarką (1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89), piliečiai turėjo teisę pirkti tik naudojamus namų valdų žemės sklypus. Jei tokius žemės sklypus turėjo teisę pirkti keli asmenys, jie žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą dėl pageidautinų pirkti namų valdos žemės sklypo dalių dydžio. Minėto susitarimo pasirašymo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės J. S. P. ir R. R. įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto įsiterpusio tarp jų naudojamų namų valdų (duomenys neskelbtini). Be to, akcentavo, kad minėtas susitarimas nebuvo notarinės formos, todėl nesukuria teisinių pasekmių. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimui Nr. 692 neliko apribojimo namų valdos, besiribojančios su laisvos valstybinės žemės sklypu, savininkui pateikti prašymą pirkti/įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ar jo dalį. Taigi dėl to, kad 1992-04-28 galioję teisės aktai nenumatė galimybės J. S. P. ir R. R. įsigyti laisvos valstybinės žemės 0,51 ha ploto, įsiterpusio tarp jų naudojamų namų valdų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), todėl J. S. P. ir R. R. 1992-04-28 sudarytas susitarimas negalėjo sukelti teisinių pasekmių, nes sandoriai dėl valstybės turto galėjo būti sudaromi tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai leidžiama teisės aktuose. Pažymėjo, kad 1992-04-28 susitarimas neatitiko žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo reikalavimų, nes nebuvo patvirtintas notaro, todėl valstybė, spręsdama dėl įsiterpusio žemės sklypo, esančio tarp privačių namų valdos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo, neturi teisinės prievolės remtis minėtu susitarimu. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) įtvirtina bendrąjį ieškinio senaties terminą 10 metų (1965-01-01 - 2001-06-30 galiojusiame CK buvo numatytas dar trumpesnis 3 metų senaties terminas). Ieškinyje keliamam reikalavimui dėl pripažinimo galiojančia 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir J. S. P. turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kuris šioje situacijoje yra akivaizdžiai praleistas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati nurodo, jog 2015-07-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-23 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimais ieškovai, norėdami įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas būtų suformuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio dalies bendraturčiai yra ieškovai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės valdos projekto, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir/ar kelio (gatvės), rengimą organizuoja ir tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.6 punktu, parduodamo įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, vertė yra apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Dėl to, ieškovams yra sudarytos galimybės įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. papildomo žemės sklypo pardavimo procedūra galėtų būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka suformavus papildomą sklypą tarp namų valdų žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

Tripliku atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad “Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 punktas nustatė, kad asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, kartu su prašymu įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą turėjo pateikti šio žemės sklypo planą miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai, be to, žemės sklypo planas buvo rengiamas pirkėjo iniciatyva, t. y. pagal asmens užsakymą. Dėl to, anot atsakovo, parduodamo žemės sklypo planas turėjo būti parengtas iki sandorio pradžios ir šis planas yra pirkimo-pardavimo sutarties sudedamoji dalis, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad toks planas buvo parengtas. Nesant parengto žemės sklypo plano bei nepaženklinus parduodamo žemės sklypo ir jo neįregistravus kadastro duomenų registre, nėra pirkimo - pardavimo objekto, t. y. nėra esminės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos, nuosavybės teisė į naudojamą žemės sklypą negalėjo būti įforminta ir sudaryta jos pirkimo-pardavimo sutartis, kol šis objektas nėra tiksliai ir galutinai apibrėžtas kaip kadastrinis vienetas, nurodant jo ribas, dydį, dislokacijos vietą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė teismo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad susitarimo tarp J. S. P. ir R. R. metu (1992-04-28) galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės jiems įsigyti ieškovų nurodomo laisvos valstybinės žemės ploto (0,51 ha), įsiterpusio tarp naudojamų namų valdų (duomenys neskelbtini), todėl anot trečiojo asmens, minėtas susitarimas dėl pageidaujamų pirkti šio įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių negalėjo sukelti jiems jokių teisinių pasekmių ir dėl to pagrindo ieškovų reikalavimą pripažinti galiojančia 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-02-08 gavo R. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-09-14 raštu Nr. SS 16-49 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Z. P. prašymą dėl 255 m² ploto papildomo žemės sklypo įsigijimo greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu išnagrinėti ar nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, dėl to minėtų besiribojančių sklypų savininkai buvo informuoti, kad kai prašymus parduoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio. Taip pat informavo, kad besiribojančių sklypų savininkams nesusitarus, parduodamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis. Kadangi sklypų (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalių dydžių, buvo išduoti leidimai pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, padalinant įsiterpusį plotą lygiomis dalimis. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai parengė sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir pateikė derinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui. Šio plano rengimo byloje pateiktos dokumentų, įrodančių, kad apie plano rengimą informuoti besiribojančio sklypo savininkai, kopijos ir nurodyta, kad per susipažinimui skirtą laiką nei vienas iš informuotų asmenų nepareiškė noro ir neatvyko susipažinti su parengtu žemės sklypo planu. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo ieškovės Z. P. raštą (2011-06-16), kuriame buvo nurodoma, kad pilietė kategoriškai nesutinka su minėtu planu ir įsiterpusio ploto pardavimu sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams. Dėl to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2011-06-09 pažymoje Nr. 4D-2010/4-89 rekomendavo žemės ūkio ministrui pateikti išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini)žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pagrįstumo bei laisvos valstybinės žemės privatizavimo“, sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui derinimo procedūros buvo sustabdytos ir raštu paprašyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kad informuotų savivaldybę apie priimtus sprendimus. Šių įstaigų specialistai informavo savivaldybę, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su 0,027 ha laisvos valstybinės žemės plotu, mano, kad nėra juridinio pagrindo neleisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui pirkti dalies laisvos valstybinės žemės ploto. Trečiasis asmuo patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo sprendinius: plotą - 1034 m², įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 134 m² sklypą.

Trečiasis asmuo L. T. (Sabonienė)atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir jų advokatė palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateikė baigiamąsias kalbas, prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė palaikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateikė baigiamąsias kalbas, prašė ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo L. T.(Sabonienė) į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ginčo sandorio sudarymo metu valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką ir sąlygas reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei “Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”. Šių taisyklių 4-12 punktai nustatė naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką. Pagal šią tvarką asmuo, turintis teisę nuosavybėn įgyti naudojamą namų valdos žemės sklypą, turėjo pateikti: 1. prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 3. sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4. notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; 5. dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo (Taisyklių 4.1. - 4.4. punktai). Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką bei įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9 punktas). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Taisyklių 10 punktas). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią (Taisyklių 10 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1992-04-28 J. S. P. ir R. R. susitarimu, patvirtintu Antakalnio seniūno pavaduotojo A. J., susitarė pirkti 0,051 ha laisvą valstybinę žemę, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po 0,0255 ha ir sudaryta šio sklypo schema, kuri taip pat 1992-04-28 buvo patvirtinta Antakalnio seniūno pavaduotojo A. J.. J. S.P. 1992-05-27 Vilniaus miesto valdybai Žemėtvarkos tarnybai Antakalnio seniūnijos valdybai pateikė prašymą parduoti 0,025 ha žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Iš šio prašymo matyti, kad jame aiškiai nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma, kad atsiskaitys iš karto. Minėto prašymo pagrindu sudarytas parduodamo 0,0455 ha žemės sklypo (skirta: 0,0200 ha, papildomai 0,0255 ha) (duomenys neskelbtini)įkainojimo aktas (data nenurodyta), kuriame nurodyta bendra žemės sklypo kaina 14 100 rub. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad institucija priimanti tokius prašymus – žemėtvarkos tarnyba priėmė J. S. P. prašymą ir jo pagrindu surašė sklypo įkainojimo aktą, mokėjimo pranešimą, taip konstatuodama, kad šis prašymas neturi trūkumų ir atitinka Taisyklių 4 punkto reikalavimus. 1992-09-28 J. S. P. adresuotame mokėjimo pranešime nurodyta, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 14 100 rub. Byloje ginčo, kad J. S. P. laiku sumokėjo visą mokėjimo pranešime nurodytą sumą už žemės sklypą, nekilo, be to, tai patvirtina ir taupomųjų pranešimai apie nurašymą iš banko nebalansinės sąskaitos, iš kurių matyti, kad iš J. S. P.1992-09-28 buvo nurašyta 10 000 rub, o Z. P. – 4 100 rub (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 185 straipsnis). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms konstatuotina, kad J. S. P. kreipėsi dėl žemės sklypo pardavimo paduodamas prašymą parduoti sklypą, būdamas raštiškai supažindinamas su norimo pirkti žemės sklypo įkainojimo aktu, gaudamas mokėjimo pranešimą ir sumokėdamas jame nurodytą visą pageidaujamo pirkti žemės sklypo kainą. Tuo pačiu konstatuotina, kad valstybės įgaliota institucija, gavusi prašymą parduoti, pradėjo žemės sklypo pardavimo procedūrą, surašydama žemės sklypo įkainojimo aktą (1992 m.), supažindindama pirkėją su minėtu žemės sklypo įkainojimo aktu, išsiųsdama pirkėjui J. S. P. mokėjimo pranešimą, kuriame buvo nurodyta ir suma, kurią jis privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, ir banko įstaigos pavadinimas su sąskaitos numeriu, bei priimdama J. S. P. atsiskaitymą už žemės sklypo pirkimą pagal mokėjimo pranešimą.

Pažymėtina, kad po J. S. P. kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jam žemės sklypą, tolesnis šios teisės įgyvendinimas priklausė išimtinai nuo viešojo administravimo institucijų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, analizuodamas valstybės institucijų veiksmus, susijusius su valstybinės žemės sklypų pardavimu jų naudotojams, turi vadovautis Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2008). Teismas turi nustatyti, koks buvo valstybinės žemės išpirkimo procedūros teisinis reglamentavimas ir ar valstybės institucijų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar valstybės institucijos veikė tinkamai, turi vadovautis nuostata, kad asmuo, kreipęsis į valstybės institucijas dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo, neprivalo raginti ir kontroliuoti valstybinių institucijų ir neatsako už jų neveiklumą ar neefektyvų veikimą. Asmeniui gali būti taikoma atsakomybė ar atsisakoma ginti jo teisę tik nustačius, kad jis nebendradarbiavo sprendžiant jo klausimą, piktnaudžiavo teise ar dėl kitų jo veiksmų, kurie rodytų, jog jis neketino realiai įgyti teisės ar jos atsisakė (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Vadovaujantis 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 6 punktu, Vilniaus miesto valdyba Žemėtvarkos tarnyba, gavusi J. S. P. prašymą parduoti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, turėjo ne ilgiau kaip per 1 mėnesį surašyti sklypo įkainojimo aktą ir jo pirkimo - pardavimo sutarties projektą bei supažindinti su šiais dokumentais pirkėją. Kaip matyti iš bylos dokumentų, gavusi J. S. P. 1992-05-27 prašymą žemėtvarkos tarnyba surašė 1992 m. (tiksli data nenurodyta) žemės sklypo įkainojimo aktą, su juo supažindino J. S. P., tačiau žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas minėtos tarnybos nebuvo paruoštas. Nors pirkimo pardavimo sutarties projektas žemėtvarkos tarnybos nebuvo paruoštas, tačiau Vilniaus miesto (rajono) valdyba surašė mokėjimo pranešimą, J. S. P. jį gavo ir juo remiantis jis sumokėjo jame nurodytą visą kainą už perkamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintų taisyklių 6 – 9 punktais konstatuotina, kad Vilniaus miesto valdyba Žemėtvarkos tarnybos bei Vilniaus miesto (rajono) valdybos veiksmai neatitiko tuometinio valstybinės žemės išpirkimo procedūros teisinio reglamentavimo. Visų pirma, pagal Taisyklių 6 punktą, žemėtvarkos tarnyba gavusi prašymą parduoti turėjo ne tik surašyti ir supažindinti J. S. P. su žemės sklypo įkainojimo aktu, bet ir paruošti bei supažindinti jį su žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektu, tačiau pagal bylos duomenis to nepadarė. Be to, miesto valdyba prieš išsiųsdama mokėjimo pranešimą J. S. P., turėjo patvirtinti leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, tačiau pagal bylos duomenis to nepadarė (Taisyklių 9 punktas). Be to, miesto valdyba neatliko ir kito jai pagal Taisyklių 9.1 papunktį priskirto veiksmo, t. y. įpareigoti miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, pirkėjas, gavęs miesto valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą ir su apmokėjimą patvirtinančių banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. S. P., gavęs mokėjimo pranešimą, visą jame nurodytą sumą už perkamą žemės sklypą sumokėjo investiciniais čekiais, tačiau įvykdyti Taisyklių 10 punkto reikalavimo atvykti nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties jis negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi kaip matyti iš Vilniaus miesto (rajono) valdybos mokėjimo pranešimo, jame nebuvo nurodyta minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo vieta ir laikas (Taisyklių 9, 10 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo pranešimo paruošimas, jo atitikimas teisės aktų reikalavimams, tvirtinančio leidimo įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise priėmimas, buvo priskirta būtent prie miesto valdybos pareigų, todėl atmestinas atsakovo argumentas kaip nepagrįstas, kad J. S. P. nepateikė tvirtinančio miesto valdybos potvarkio. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo byloje pateikti teismui įrodymus, jog žemėtvarkos tarnyba, miesto valdyba tinkamai įvykdė jai priskirtas pareigas – pažymėjo parduodamą žemės sklypą žemės kadastro žemėlapyje, išsiuntė pranešimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo vietos ir laiko, parengė sutarties projektą, priėmė arba atsisakė priimti tvirtinantį potvarkį bei atliko kitus aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama įforminti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nes šių veiksmų atlikimas nepriklausė nuo J. S. P. valios ir jis nevengė to padaryti, tačiau atsakovas minėtų duomenų teismui nepateikė (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Galiojusio CK 83 straipsnio 1 dalis (dabar galiojančio CK 1.124 straipsnis) numato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo pačiu CK 1.127 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip jau minėta, būtent atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymus ir teisės aktus privalėjo atlikti, t. y. esant priimtiems teisėms aktams, leidžiantiems J. S. P. ir jo teisių perėmėjams ieškovams bei trečiajam asmeniui Linai (S.i)T. įsigyti žemės sklypą, J. S. P. ir ieškovei Z. P. sumokėjus atsakovo paskaičiuotą ir nurodytą kainą, nustatyta tvarka nepriėmė tvirtinančio leidimo įsigyti žemės sklypą, nepatikslino kartografinės ir žemės kadastro medžiagos, nesuformavo ir neįregistravo viešajame registre žemės sklypo, neišsiuntė pranešimo apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vietą ir laiką, nors minėti asmenys rūpinosi ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio įforminimo procedūra, atliko jai pagal teisės aktus priskirtus veiksmus, toliau naudojo ir mokėjo nustatytus mokesčius už žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovo įgaliotų darbuotojų neveikimas, atsakovui nesutinkant nustatyta tvarka pasirašyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, nėra nutrūkęs iki šiol, todėl laikytinas tęstiniu ieškovų teisių pažeidimu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nepraleistas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstyta bei pateiktus duomenis apie 255 m² žemės sklypo pokyčius, jo sumažėjimą pripažintina, kad 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir J. S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjai - Z. P., R. P., A. Z. P.), kuria Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn J. S. P. 1992 m. suteiktą 134 km² ploto žemės sklypą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „ADR PROJEKTAI“ matininkės M. J. 2015-09-01 parengtoje žemės sklypo schemoje pažymėtą posūkio taškais LKS koordinačių sistemoje 1 ((duomenys neskelbtini)), 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)) 5 ((duomenys neskelbtini)).

1992 m. tarp J. S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjai - Z. P., R. P., A. Z. P.), ir Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta sutartis dėl žemės mirusio (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjai - Z. P., R. P., A. Z. P.), kuria Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn J. S. P. 1992 m. suteiktą 134 km² ploto žemės sklypą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu ieškovei Z. P. priteistinas sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis ir 570,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi būtent ji apmokėjo šias bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t. 198, 199, 200 l., 3 t. 6 l.) (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos 10,23 Eur teismo pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 258, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį tarp Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir J. S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kuria Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn J. S. P.(a. k. (duomenys neskelbtini) 1992 m. suteiktą 134 km² ploto žemės sklypą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „ADR PROJEKTAI“ matininkės M. J. 2015-09-01 parengtoje žemės sklypo schemoje pažymėtą posūkio taškais LKS koordinačių sistemoje 1 ((duomenys neskelbtini)), 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ( (duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)) 5 ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 601,00 Eur (šešių šimtų vieno euro ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į valstybės biudžetą 10,23 Eur (dešimt eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė