- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-35-102/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Romualdas Januška, Rimantas Savickas
- Atsakovas
- UAB „Finėjas“
- Ieškovas
- UAB „Stanvita“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Laimutės Sankauskaitės ir Rimanto Savicko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Finėjas“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2547-651/2006 pagal ieškovės UAB „Stanvita“ ieškinį atsakovei UAB „Finėjas“ dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė UAB „Stanvita“ 2006 m. lapkričio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2006 m. liepos 21 d. ieškovė UAB „Stanvita“ (vežėja) ir atsakovė UAB „Finėjas“ (ekspeditorė) pasirašė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 07-58-NK, pagal kurią UAB „Stanvita“ įsipareigojo pervežti įmonei UAB „NB Europe“ (siuntėja) priklausantį krovinį iš Lietuvos (Lentvario) į I. N. mieste esančią įmonę COCA COLA HRC ITALIA SRI (gavėja). Pagal sutartį už krovinio pervežimą atsakovė įsipareigojo sumokėti vežėjai 800 EUR ir PVM, o laiku nesumokėjus – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (sutarties 3.1 p.). Ieškovei nuvežus krovinį gavėjai, ši atsisakė jį priimti, kadangi dalis krovinio buvo sugadinta. Atsakovės prašymu ieškovė krovinį parvežė atgal į Lietuvą krovinio siuntėjai UAB „NB Europe“. Už krovinio pervežimą atgal į Lietuvą atsakovė įsipareigojo sumokėti. Ieškovė atsakovei apmokėjimui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas 2006 m. rugpjūčio 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 2006-0800582 už 3259,44 Lt ir 2006 m. rugpjūčio 8 d. STA Nr. 2006-0800584 už 9292,50 Lt. Iš viso už 12 551,94 Lt. Už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsakovas iki šiol nesumokėjo. Į du raginimus sumokėti skolą atsakovas nereagavo. Todėl, vadovaudamasi CK 6.256 str., 6.258 str., 6.210 str. 2 d., prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 12 551,97 Lt skolą už krovinių pervežimą ir 1906,85 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, vadovaudamasi CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p., 148 str., prašė atsakovei, jai nepranešus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias AB SEB Vilniaus banke sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ieškinio sumai, uždraudžiant jomis disponuoti. Šį prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144-149 str., 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikė atsakovei, jai nepranešus, laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Finėjas“ pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, už 14 458,79 Lt, uždraudžiant areštuotas lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomuosius atsiskaitymus valstybės biudžetui. Nutartį motyvavo tuo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma pakankamai didelė, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Finėjas“ prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį iš dalies pakeisti, papildomai numatant, kad: 1) UAB „Finėjas“ piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, yra areštuojamos tik tuo atveju, jeigu 14 458,79 Lt ieškinio reikalavimui užtikrinti nepakaktų atsakovės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto; 2) trūkstamai sumai areštavus UAB „Finėjas“ pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leisti atsakovei jomis atlikti mokėjimus darbuotojams, mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius valstybei bei kitus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą ir atsiskaityti su tiekėjais. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant CPK 145 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o taip pat 145 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti numatyta laikinosios apsaugos priemonės įvykdymo tvarka ir būdas. Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam yra pavesta formuoti vienodą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, ne viena nutartimi yra pabrėžęs, kad piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštavimas sutrikdo atsiskaitymus su klientais ir tiekėjais, paralyžiuoja įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Todėl tikslingiausia areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes toks turto areštas mažiausiai įtakoja ūkinės veiklos ribojimą. Piniginės lėšos areštuotinos tuo atveju, kai nepakanka materialaus turto.
Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikant areštą atsakovo piniginėms lėšoms, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovui, kaip ūkinę veiklą vykdančiam subjektui, teisės aktai nustato pareigą darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir privalomuosius mokėjimus valstybei ir socialinio draudimo fondui, taip pat atsiskaityti su tiekėjais, įskaitant ieškovą. Todėl, areštuojant pinigines lėšas, teismo nutartimi turėtų būti leidžiama atlikti nurodytus mokėjimus. Teismo nutartis pažeidžia universalųjį teisingumo principą, kuris reikalauja, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės būtų adekvačios teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus tikslus (CPK 17 str.).
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo daikto, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė už ieškinio sumą.
Ieškovė nurodo, kad ji atsakovei pagal šalių pasirašytą pervežimo sutartį suteikė krovinių pervežimo paslaugas už 12 551,94 Lt. Atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo, į pateiktus priminimus (b. l. 4–5) sumokėti skolą – nereagavo. Be to, ieškovė prašo priteisti ir 1906,85 Lt delspinigių. Ieškinio suma 14 458,79 Lt yra pakankamai didelė. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laikinąją apsaugos priemonę, t. y. taikydamas areštą atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomojoje sąskaitoje banke, neatsižvelgė į CPK 145 str. 2 d. įtvirtintą ekonomiškumo principą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, nebūtų sutrikdyta įprasta juridinio asmens gamybinė ūkinė veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, taikant areštą atsakovės UAB „Finėjas“ piniginėms lėšoms, esančioms jos atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB Vilniaus banke, už 14 458,79 Lt, uždraudžiant šias lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomuosius atsiskaitymus valstybės biudžetui, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam teisės aktai nustato pareigą ne tik atsiskaityti su valstybės biudžetu, bet darbuotojams mokėti darbo užmokestį, mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Todėl ieškinio įvykdymo užtikrinimui tikslinga pirmiausia areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant arba esant mažiau nei areštuotina suma, areštuoti jos pinigines lėšas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad vienodą Lietuvos teismų praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas, kadangi tokią funkciją atlieka tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacine tvarka konkrečią bylą, atsakovei yra leidęs jos areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais tiekėjais, nereiškia, kad tokios praktikos turi būti laikomasi kiekvienoje kitoje byloje, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-36/ 2006). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje leidžiant atsakovei jos areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais tiekėjais, būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas, įvykdymą.
Skundžiamoje nutartyje nurodytas išieškotojas ir tai, kad areštą vykdo antstolis kreditoriaus pasirinkimu. Todėl apeliantės argumentas kad, priimant nutartį, pažeistos CPK 145 str. 4 d. nuostatos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tačiau yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, pirmiausia areštuojant atsakovės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų neturint ar turint mažiau, negu areštuotina suma, areštuoti pinigines lėšas, nustatant jų naudojimo tvarką.
Kokius areštuotinus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus turi atsakovė, teismui nėra žinoma.
Procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką. Pagal CPK 146 str. atsakovė turi teisę prašyti, kad pirmosios instancijos teismas pakeistų vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba įmokėti ieškovės reikalaujamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimo raštą, įkeisti turimą turtą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies antrąją dalį išdėstyti taip:
Ieškovės UAB „Stanvita“ ieškinio įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Finėjas” (įmonės kodas 161345841, buveinė Paaluonio k., Kėdainių raj., ats. s-ta(duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke) kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus už 14 458,79 Lt, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovei UAB „Finėjas” neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 14 458,79 Lt, papildomai areštuoti atsakovės pinigines lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke bendrai 14 458,79 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą ieškinį, darbuotojams darbo užmokesčio mokėjimą, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.