- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- II-95-923/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00046-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Pareiškėjas
- M. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020-12-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2020-11-18 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020-02-19 14.20 val., (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuris priklauso jam ir jo broliui L. S., tyčia nulaužė vieną sklypo tvoros stulpą, nukirpo tvoros vartų spyną, sukarpė tvoros tinklą, taip padarydamas L. S. 20 eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020-12-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. nubaustas už tai, kad 2020-02-19 14.20 val., (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuris priklauso jam ir jo broliui L. S., tyčia nulaužė vieną sklypo tvoros stulpą, nukirpo tvoros vartų spyną, sukarpė tvoros tinklą, taip padarydamas L. S. 20 eurų turtinę žalą. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, M. S. paskirta 50 eurų dydžio bauda ir, vadovaujantis ANK 665 straipsniu, iki 2021-04-01 įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam L. S. padarytą 20 eurų žalą.
2021-01-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas M. S. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2020-12-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymima, kad pareiškėjas nesutinka su nurodytu pažeidimu ir tą grindžia tuo, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę bei jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties. Pareiškėjas nurodo, kad 2019-11-28 paveldėjimo teise pagal įstatymą, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su broliu L. S. paveldėjo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo aptvertas tvora, kurioje buvo įrengti vartai su užrakinama spyna, tačiau po eilės raginimų jam spynos raktai nebuvo įteikti. Su broliu L. S. suderinus galimą žemės sklypo atidalijimo planą, buvo parengtas žemės sklypo planas naudojimo tvarkai nustatyti, kuris 2020-02-20 buvo patvirtintas matininkės I. G.. Žemės sklypo dalis pažymėta raide A buvo priskirta naudoti L. S., o žemės sklypo dalis pažymėta raide B, buvo paskirta naudoti pareiškėjui. Vartai, tvoros stulpas ir tvoros tinklas buvo jų abiejų su broliu paveldėti, t. y. priklauso jiems abiem. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis svetimo turto negadino, o tvarkė jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Byloje nėra jokių duomenų, jog tvora, išimtas tvoros stulpas, spyna priklausė būtent L. S..
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių faktus, kad jis tyčia būtų naikinęs ar gadinęs kitam asmeniui priklausantį turtą. Duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadą apie asmens kaltumą. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, visi likę neaiškumai, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl remiantis tuo kas išdėstyta, prašo 2020-12-16 Institucijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti bei priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į M. S. skundą, Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą liudytoju apklaustas L. S., kuris nurodė, jog jis kartu su broliu po mamos mirties paveldėjo apie 28 arų žemės ūkio paskirties sklypą, kuris yra priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai sklypą paveldėjo jis jau buvo aptvertas tinkline žalios spalvos tvora. Po mamos mirties minėto sklypo trys aštuntadaliai priklauso jam, trys aštuntadaliai jo broliui ir du aštuntadaliai jo tėčiui. Po kurio laiko, 2019 metais, tėtis jam padovanojo savo sklypo dalį, kadangi jis vienintelis tą sklypą prižiūrėjo, jį tvarkė, į jį investavo pinigus, o jo brolis sklypo neprižiūrėjo. Šiai dienai didžioji sklypo dalis priklauso jam, tačiau nėra nustatytos naudojimosi ribos. Bandė susisiekti su broliu, kad nustatytų naudojimosi ribas, tačiau šis į siunčiamus elektroninius laiškus neatsako. 2020-12-19 14.20 val., jam būnant darbe, sutuoktinė atsiuntė trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodė, kad prie sklypo tvoros atvažiavo brolis M. ir jis kažką daro. Jo sutuoktinė nematė ką tiksliai jis darė, tačiau 16.00 val. nuvykus į minėtą sklypą, pastebėjo, kad nulaužtas vienas tvoros stulpas, nukirpta tvoros vartų spyna, sukarpytas tvoros tinklas. Pamatęs, kad brolis M. tyčia sugadino jiems abiem priklausantį turtą kreipėsi į policiją, kadangi brolis taip elgėsi ne pirmą kartą. Kadangi minėto sklypo penki aštuntadaliai priklauso pareiškėjui, minėtą sklypą prižiūri ir į jį investuoja tik jis, todėl šio įvykio metu dėl savo brolio veiksmų patyrė turtinę žalą. Tęsiant įvykio aplinkybių patikslinimą, 2020-02-19 atlikta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, 2020-02-28 papildomai liudytoju apklaustas L. S. nurodė, kad dėl sklypo tvoros apgadinimo ir vartų spynos nupjovimo patyrė 20 eurų turtinę žalą. 2020-03-04 M. S. nurodė, kad 2020 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį jam ir broliui L. bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kadangi brolis pakeitė sklypo vartų spyną ir nedavė rakto, todėl norėdamas patekti į jam priklausantį sklypą, spyną nupjovė. Taip pat nuėmė dalį tvoros, kadangi po atliktų matavimų paaiškėjo, jog ta dalis tvoros yra valstybinėje žemėje. Vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais, Institucija su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai buvo vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjant L. S. pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes buvo remtasi, ne tik pareiškėjo pateikta informacija, o ir įvykio metu užfiksuotomis fotonuotraukomis, M. S. nurodė, jog spyną sugadino pats. Esant išvardintoms aplinkybėms nutarimas buvo priimtas pagrįstai bei surinkus objektyvius bei neginčijamus kaltės įrodymus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. paaiškino, kad palaiko savo pateiktą skundą bei papildomai nurodė, kad 2019 metais mirus mamai, jis sklypą paveldėjo kartu su broliu L. S. ir tėvu. Nuo tada tarp jų kilo nesutarimai. Brolis pakeitė vartų spyną, o paprašius raktų, jį įžeidinėdavo ir sakydavo, jog nėra tikslo jam čia vaikščioti. Priešingai nei nurodė brolis L. S., jis sklypą taip pat prižiūrėdavo. Tokį pareiškėjo elgesį iššaukė neteisėti L. S. veiksmai. Vieną tvoros stulpą nuėmė todėl, kad jis buvo ant valstybinės žemės. Nuo vartų tvoros nukirpo spyną, kadangi ji buvo brolio savavališkai pakeista. Kreipėsi į brolį, jog jam duotų spynos raktą, tačiau jam jo nedavė. Dėl sukarpyto tvoros tinklo taip pat paaiškino, jog dalis tvoros buvo ant valstybinės žemės. Su broliu nesutarimai vyksta ir dėl kitų paveldėtų objektų, pastatų. Paveldėjimas yra įregistruotas. Šiuo momentu yra susitarę dėl sklypo ribų atidalijimo, tačiau 2020-02-19 šis klausimas dar nebuvo išspręstas, o ir dabar vis dar nėra įregistruotas Registrų centre. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog tvora buvo užtverta dar prieš paveldėjimą.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis L. S. paaiškino, kad buvo nesutarimai dėl sklypo padalinimo, tvora sugadinta toje pusėje, kurioje nukentėjusysis norėjo, kad tai būtų jo dalis. Spyna buvo užkabinta po įvykio kai buvo išvažinėta užželdinta dalis, broliui niekada nebuvo uždrausta ten vaikščioti. Tiek tvora, tiek jos stulpas yra asmeninėje nuosavybėje, ne valstybinėje žemėje. Spyną užkabino vietoje varžto, broliui rakto nedavė, kadangi rakto brolis neprašė, jie iš viso nebendrauja. Sklypo ribų atidalijimas dar nebuvo sutartas prieš minimą įvykį. Paveldėjus sklypą kilo ginčas dėl sklypo ribų nustatymo. Vėliau jam tėtis padovanojo savo sklypo dalį. Šiuo metu yra priėmę bendrą susitarimą dėl sklypų atidalijimo, tačiau tai buvo jau po įvykio. Žmona matė kaip 2020-02-19 M. S. pasilenkęs kažką darė, grįžęs po darbo patikrino tvorą ir pamatė sugadinimus. Jam padaryta 20 eurų žala, prašo, kad ją atlygintų M. S..
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50,00 eurų bauda bei įpareigojimu atlyginti padarytą 20 eurų žalą dėl to, kad jis 2020-02-19 14.20 val., (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuris priklauso jam ir jo broliui L. S., tyčia nulaužė vieną sklypo tvoros stulpą, nukirpo tvoros vartų spyną, sukarpė tvoros tinklą, taip padarydamas L. S. 20 eurų turtinę žalą.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypo (žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) penki aštuntadaliai priklauso L. S., o trys aštuntadaliai priklauso M. S.. Teismo posėdyje M. S. iš esmės pripažino tas aplinkybes, jog jam ir jo broliui L. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nulaužė vieną sklypo tvoros stulpą, nukirpo tvoros vartų spyną ir sukarpė tvoros tinklą, tačiau paaiškino, jog jo brolis L. S. uždėjo ant tvoros spyną, nuo kurios jis raktų neturėjo, todėl negalėjo patekti į savo žemės sklypo ribas. Tiek L. S., tiek M. S., teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra susitarę dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, tačiau toks susitarimas vis dar nėra įregistruotas Registrų centre bei tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis paaiškino, kad 2020-02-19 dar nebuvo priėmę susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), M. S. ir L. S. priklauso bendrosios dalinės nuosavybes teise.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamu atveju M. S. veiksmuose nenustatyta, kad jis norėjo padaryti žalos L. S.. Savo veiksmais M. S. siekė ne L. S. turto sugadinimo, o patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. S. nulaužė vieną sklypo tvoros stulpą, nukirpo tvoros vartų spyną, sukarpė tvoros tinklą, tačiau teismas pažymi, kad sugadindamas turtą, M. S. neturėjo tyčios gadinti būtent L. S. turtą, pabrėžtina, kad pareiškėjas sugadino tuo pačiu ir sau priklausantį turtą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. dėl nukentėjusiojo L. S. uždėtos spynos ant tvoros, negalėjo naudotis jam priklausančia sklypo dalimi ir dėl to buvo pažeistos jo kaip savininko teisės. Dėl išvardintų motyvų teismas sprendžia, kad tarp pareiškėjo M. S. ir L. S. susiklostė civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl darytina išvada, kad M. S. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 115 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms M. S. ir L. S. turi bendru sutarimu nuspręsti dėl tvoros ar spynos naudojimosi sąlygų. Priešingu atveju, kaip minėta, kiekvienas iš jų, t. y. bendraturčių gali kreiptis su ieškiniu į teismą ir ginti savo galimai pažeidžiamas teises civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Be to, bendrosios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas priskiriamas civilinės teisės reguliavimo sričiai, kurioje teisinių santykių subjektų teisės atitinka jų turimas pareigas. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Esant išvardintoms aplinkybėms, nepriklausomai nuo klaidingai nurodytos ANK 115 straipsnio 1 dalies, pagal kurią buvo paskirta nuobauda, nes ANK 115 straipsnis dalių neturi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių – naikintinas (ANK 591 straipsnis 1 dalies 1 punktas) ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
M. S. savo skundu taip pat prašė priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. M. S. teismo posėdyje dalyvavo be atstovo, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintu, kad M. S. būtų patyręs bent kokias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas, kurių dydžio pareiškėjas net nėra nurodęs, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020-12-16 nutarimą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.