Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2819-223/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
2-2819-223/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
L. J.
Trečiasis asmuo
A. A., R. A., Duodančios
Atsakovas
A. A.
Civilinė byla Nr.2-2819-223/2015
Pr. Nr.2-08-3-01754-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.5 , 116.4.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

Dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovei advokato padėjėjai O. A.

Tretiesiems asmenims A. A., R. A.,Duodančios išvadą institucijos atstovei G. Ž.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims A. A., R. A., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nustatyti, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra U. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ši jo dukra, nustatyti nepilnametės dukters U. gyvenamąją vietą su jos motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametės dukters U. J. naudai 150 EUR išlaikymą iki jos pilnametytės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-09-06 iki 2015-02-06 , kas sudaro 750 EUR .

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos dukters U. J. tėvas, tačiau savo tėvystę neigia. Atsakovas dukra nuo pat jos gimimo nesidomėjo, jos neauklėjo, neišlaikė. U. nuo pat gimimo gyveno kartu su ja, buvo ir yra jos auklėjama ir pilnai išlaikoma. Ji šiuo metu su dukra gyvena nuosavybės teise valdomame 1-o kambario bute su visais patogumais. Kito turto neturi. Ji šiuo metu nedirba, augina vaiką.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo negauta.

Tretieji asmenys su ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad jų sūnus A. A. yra ieškovės dukters U. J. tėvas, nes jiems yra žinoma, kad sūnus artimai bendravo su ieškove. Atsakovo tėvystė jiems abejonių nekelia ir jie žada visokeriopai remti savo anūkę. Sūnus žino apie teismo procesą, tačiau kol kas savo tėvystės nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje iš U. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo ( b.l. 9) matyti, kad jos motina yra įrašyta L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo apie tėvą nėra. Iš VSDFV pažymos (b.l. 12) matyti, kad L. J. yra mokama motinystės pašalpa 401 EUR per mėnesį. Iš VĮ Registrų centras pažymos (b.l. 13-14) matyti, kad L. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1-o kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). IŠ VĮ Regitra pažymos (b.l. 15) matyti, kad L. J. automobilių nuosavybės teise neturi. Iš Panevėžio miesto VTAS išvados (b.l. 28-31) matyti, kad pas ieškovę nepilnametei U. J. yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Iš VSDFV duomenų (b.l.36) matyti, kad atsakovo pajamų Lietuvoje nefiksuojama. Gyventojų registro duomenimis (b.l. 27) atsakovas 2014-07-31 deklaravo išvykimą į užsienį. Iš 2015-10-07 Ekspertizės akto (b.l. 76-80) matyti, kad A. A. ir R. A. sūnus yra U. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kaip matyti , šios bylos duomenimis atsakovas yra išvykęs, todėl dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizė nebuvo negalima, tačiau buvo atlikta ekspertizė giminystės ryšių nustatymo. Šios ekspertizės metu buvo nustatyta, kad trečiųjų asmenų (atsakovo tėvų) sūnus yra U. J. tėvas su 99,999998 proc. tikimybe. Tokiu būdu vadovaujantis minėtos ekspertizės išvada, ieškovės paaiškinimais, trečiųjų asmenų paaiškinimais darytina išvada, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, kad A. A. yra U. J. tėvas, o ši jo dukra (CPK 178-179 str.).

Taigi, nustačius, kad atsakovas A. A. yra U. J. tėvu, o ši jo dukra, tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 360 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nors U. J. yra kiek daugiau nei vienerių metų amžiaus, jos poreikiai, tame tarpe ir specifiniai (individualūs) tokio amžiaus vaikams visai priimtini ir pateisinami. T.y. specialus kūdikiams skirtas maistas, sauskelnės, gana greitai išaugami drabužėliai ir pan. sąlygoja tai, kad vaiko poreikiams turi būti skiriama tam tikra pinigų suma. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Įvertinus šalių nepilnametės dukters amžių, jos poreikius, pateiktus rašytinius įrodymus byloje, paaiškinimus darytina išvada, kad nepilnametės U. J. išlaikymui pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Nors teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo pajamoms nustatyti, to padaryti nepavyko, nes atsakovas darbinės veiklos Lietuvoje nevykdo, yra išvykęs į užsienį, kur trečiųjų asmenų teigimu dirba, tačiau pajamų dydis jiems nežinomas. Be abejo, iš dalies atsakovas gali rinktis užsiimti jam darbine veikla ar ne, tačiau atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamoms gauti. Ką jis ir privalo daryti, nes jo konstitucinė ir prigimtinė pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Todėl šioje byloje atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažintina esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pagrindo nukrypti tėvų lygios pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nėra.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę (viena moka komunalinius mokesčius už butą, viena augina ir auklėja vaiką, atsakovas vaiko neišlaiko nuo pat jo gimimo) bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė, visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Didesnis išlaikymas visada atitinka vaiko poreikius, nes vaikui suteikiamas geresnis išlaikymas, ugdymas, jo poreikiai tenkinamai platesne apimtimi, galimas įvairus lavinimas ir pan.

Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos - 2015-03-05 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo - 2014-09-06 iki 2015-02-06, kas sudaro 750 EUR. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo pat šios gimimo dienos. Visą laiką nepilnametį vaiką pilnai išlaikė viena ieškovė. Kadangi iš ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas iki šiol neigia savo tėvystę, vaiko nelanko, juo nesidomi, neišlaiko, priešingų duomenų byloje nėra, todėl ši aplinkybė laikytina pilnai įrodyta (CPK 178-179 str., 187 str.).

Be to, negalima pamiršti, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti teikiamas mokant konkrečias pinigines sumas arba kitu įstatyme nustatytu būdu (CK 3.196 str.). Vienkartinis piniginių lėšų skyrimas vaikui ar kažkokio tai daikto nupirkimas negali būti laikomas vaiko tinkamu išlaikymu ir prilyginamas vaiko išlaikymui CK 3.192 str. prasme. Kaip matyti šioje byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas jokio materialaus išlaikymo nei pinigais nei kitokiu materialiniu būdu neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo – 2014-09-06 iki 2015-02-06, kas sudaro 750 EUR (CK 3.200 str).

Priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei L. J..

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters U. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to neišreiškė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 1-o kambario bute su visais patogumais, kur vaikui sudarytos normalios gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametė U. J. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados matyti, jog skyrius rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. J.. Dėl šių aplinkybių, nepilnametės U. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.,98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), yra U. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o U. J., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti U. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukters U. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015 metų kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 metų rugsėjo 6 d. iki 2015 metų vasario 6 d. (imtinai) viso 750 EUR, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 41 EUR( keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 390 EUR (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 54 EUR (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 15,28 EUR (penkiolika eurų 28 euroct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė