- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- eI-2068-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00697-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š., dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui R. Š.. Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-7 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo R. Š. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-8690, kurioje konstatuota, kad R. Š., eidamas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo pareigas, ir pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įrangos ir darbų perdavimo-priėmimo aktą bei 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA 0213113, neinicijavęs viešojo pirkimo procedūrų, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimų. Šiais savo veiksmais ir neveikimu jis padarė tarnybinį nusižengimą, todėl buvo priimtas sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi R. Š. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamo organo narys, pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 2 dalį, muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius, o 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje ar skundžiamame atsakovės rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atstovavimo jos nariams, priešingai, tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus ir ši nuobauda susijusi išimtinai tik su netinkamu pareigų atlikimu. Vien tik aplinkybė, kad minėtas pareigūnas yra profesinės sąjungos narys, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą (b. l. 37–40) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, bei įvertinusi dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, darbdavio taikomus profesinės sąjungos nariams ir asmenimis, nepriklausantiems šiai organizacijai. Darbdavys, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo procedūros nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Minėtu atveju darbdavys net nepranešė Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, pateikusiai informaciją apie galimą pažeidimą, apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų buvo imtasi nustačius pažeidimus, nors atsakovė prašė tai padaryti. Be to, Muitinės departamentas vilkino atsakymo pateikimą ir tik po pakartotino priminimo raštu pripažino, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, tačiau Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino. Taigi, darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, jos netikrino, neatliko tyrimo ir nesiaiškino aplinkybių, netraukė atsakomybėn kaltų asmenų, ir tokiu būdu toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariais, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir labiau pažeidžiamas kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai muitinės pareigūnų atžvilgu. Atsakovės nuomone, pareiškėjas ketina skirti R. Š. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, kadangi pareigūnas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo išsakyti kritikos darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. vasario 21 d. rašto (b. l. 19–20), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui R. Š., teisėtumo ir pagrįstumo.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1B-7 (b. l. 5) sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. veiksmų ir 2018 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 12–17) nustačiusi, kad R. Š. atliko tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti jam nuobaudą – pastabą.
Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 (b. l. 19 – 20) atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl tokį sprendimą atsakovė vertina kaip poveikio priemonę profesinės sąjungos nariams.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neturi įgaliojimų spręsti dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, bet turi įvertinti, ar nuobauda nediskriminuoja jo, kaip profesinės sąjungos nario. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas netinkamai atliko tarnybinio patikrinimo procedūrą ir nepagrįstai nevertino už pažeidimą atsakingų asmenų veiksmų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011; kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Vadinasi, spręsdama klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovė turėjo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda šiam asmeniui nėra skiriama dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais. Nepaisant to, atsakovė nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui grindė inter alia (be kita ko) aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai atliko tarnybinį patikrinimą ir nepagrįstai tarnybinę nuobaudą paskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui, nesančiam atsakingu už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, nevertindamas kitų pareigūnų, kuriems, anot atsakovės, buvo priskirtos minėtos funkcijos, veiksmų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, vertindama tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Atsakovė taip pat nurodo, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirta dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir aktyvaus dalyvavimo jos veikloje. Vis dėlto, iš 2018 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 12 – 17) matyti, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama dėl to, kad R. Š., eidamas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigas, pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įrangos ir darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, bei neinicijavęs viešųjų pirkimų procedūrų, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu, 7.27 punkto, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir kitų teisės aktų nuostatas. Įvertinus minėtoje išvadoje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nėra pagrindo teigti, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir dalyvavimo jos veikloje, priešingai, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, kuriuos pareiškėja vertina kaip netinkamą pareigų atlikimą, yra susiję išimtinai tik su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu.
Kartu pažymėtina, atsakovė, teigdama, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas profesinės sąjungos ir jos renkamo valdymo organo – Darbo saugos komiteto – nariu, dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje yra nepalankus darbdaviui, ir dėl šios priežasties darbdavys galėtų piktnaudžiauti savo teise skirti tarnybinę nuobaudą, siekdamas pašalinti jam nepalankų profesinės sąjungos atstovą. Be to, atsakovės išdėstyti argumentai, kad pareiškėjas nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūnės, nesančios profesinės sąjungos nare, galimų pažeidimų ir tokiu būdu taiko nevienodus standartus profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems profesinės sąjungos nariais, patys savaime taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, skirdamas tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, siekia jį nubausti dėl narystės profesinėje sąjungoje, kadangi šios atsakovės išdėstytos aplinkybės nėra susijusios nei su trečiojo suinteresuoto asmens atliktu pažeidimu, nei su jo veikla profesinėje sąjungoje. Taigi, argumentai, kuriais remdamasi atsakovė teigia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, 2018 m. vasario 21 d. raštu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai teigė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu nepagrįstai apribodama Muitinės departamento teisę operatyviai reaguoti į pareigūnų atliktus tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininkui R. Š., pateiktas 2018 m. vasario raštu Nr. 1P-1500, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1P-1500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui R. Š..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.