Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1

2021 m. spalio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

2. 2013 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

3. 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį, ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

4. 2014 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 straipsnį – 45 paras arešto bei 10 MGL dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta – 10 MGL dydžio bauda pakeista į 5 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

5. 2015 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

6. 2017 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų areštu. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 (dvidešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šio teismo baudžiamojo įsakymo paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, prilyginant šią baudą 3 (trims) paroms arešto ir galutine subendrinta bausme paskirtos 23 (dvidešimt trys) paros arešto; arešto bausmė atlikta 2018 m. gegužės 10 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. G. veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe 2019 m. balandžio 10 d. apie 11.41 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialui pateikė paraišką – 15 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis (duomenys neskelbtini) AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 11 d. apie 16.37 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo (duomenys neskelbtini) AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo – 15 000 eurų, iš kurių – 12 050 eurų 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino (duomenys neskelbtini) AS filialas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas, po to nei jis nei bendrininkas mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 eurų.

Taip pat, kad veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau 2019 m. balandžio 10 d. netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasakė bendrininkui savo asmens duomenis, kuris šia informacija pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus: R. G. vardu su (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė, ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į proceso dalyvių klausimus (BPK 22 straipsnio 2 straipsnis), pateiktoje rašytinėje baigiamojoje kalboje kaltę pripažino iš dalies (3 t., b. l. 2-5), teisiamojo posėdžio metu suteikiant kaltinamajam paskutinį žodį savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi (3 t., b. l. 8).

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, jog 2019 m. pavasarį, tiksliau laiko neprisimena, Kaune, netoli (duomenys neskelbtini), už kebabinės, sutiko nepažįstamą ir pirmą kartą matytą vyrą. Tuo metu buvo išgėręs truputį alaus, nors stipresnio girtumo nebuvo. Vyras privažiavo prie jo, vairavo ,,Opel“ automobilį. Iš pradžių vyras priėjo prie kitų žmonių, kažką šiems siūlė. Po to privažiavo prie jo, pasiūlė užsidirbti pinigų, paklausė ar turi antstolių. Jis sakė, kad pinigų labai reikia, nes neturi darbo, o reikia išlaikyti šeimą, taip pat sakė, kad turi skolų antstoliams. Vyras atsakė, kad antstoliai nieko tokio, paprašė jo vardo, pavardės. Kai pasakė vardą ir pavardę, vyras nurodė, kad kitą dieną būtų šioje vietoje tuo pat metu. Nei kiek pinigų, nei ką už juos daryti, vyras nesakė. Kitą dieną susitiko toje pačioje vietoje, jam padavė kažkokius lapus. Vyras pasakė nueiti į kioskelį, kuris buvo visai netoli ir paprašyti 15 000 eurų paskolos. Jis paklausė kaip reikės grąžinti paskolą, vyras sakė, kad nepergyventų, nes blogiausiai kas gali būti, kad skolą perduos antstoliams. Paskolos anksčiau niekada nebuvo ėmęs ir apie tai nieko nesupranta. Tuo metu buvo labai sunki finansinė padėtis šeimoje net nebuvo ko valgyti, o turi mažą vaiką. Nesusimąstė apie paskolos grąžinimą, be to yra naivus ir tuo žmogumi patikėjo, kad nieko bloga jam dėl to nebus. Skolų turėjo ir iki tol, todėl pagalvojo, kad blogiau nebus ir su vyro pasiūlymu sutiko. Kokius dokumentus vyras jam padavė, jis nežino ir nežiūrėjo, negali pasakyti ar jie buvo surašyti lietuvių kalba. Neatsimena ar vyras jam davė nurodymus ką sakyti kioske dėl paskolos, pamena tik tiek, kad reikėjo prašyti 15 000 eurų. Vyras sakė, kad pinigų jam liks normaliai, konkrečios sumos nepasakė. Paklausus ar čia nebus kokių ,,varkių“, vyras atsakė, kad viskas gerai. Jis patikėjo ir nuėjo į kioską, paprašė 15 000 eurų paskolos. Nepamena, ko ten buvo klausinėjamas, gali būti, kad klausė adreso, taip pat reikėjo sąskaitos, į kurią perves paskolą, numerio, dar jis pasakė, kad paskolą ima būstui. Pamelavo, kad būstui, nes paskola buvo reikalinga pragyvenimui. Nepamena ar kioske jo klausė apie pajamas, atlyginimą, darbovietę. Jis tik padavė tuos lapus, kuriuos vyras jam davė. Dar nori pasakyti, kad vyras prie tų lapų jam davė mažą lapelį, kuriame ranka buvo užrašytas telefono numeris, elektroninis paštas. Kioske jam beveik nieko nereikėjo sakyti, jis viską padavė ir darbuotoja iš lapų viską užsirašė. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) ne jo, nežino kieno jis. Neatsimena kaip turėjo pranešti ar gaus paskolą. Darbuotoja, kiek prisimena, su juo nelabai ką ir šnekėjo. Neatsimena ar kioske jam grąžino visus dokumentus, jeigu grąžino, viską atidavė tam vyrui. Kažkuriuo metu, prieš einant į kioską, vyras jam liepė atsidaryti sąskaitą banke. Jis tą ir padarė (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), ten nuėjo vienas. Kai grįžo paprašęs paskolos, vyras jo laukė. Nežino, kodėl vyras nėjo su juo į kioską, gal nenorėjo, kad šį nufilmuotų. Taip pat nežino, kodėl vyras pats neėmė paskolos, o prašė, kad paimtų jis. Tiesiog buvo tokia situacija, kad labai reikėjo pinigų ir taip jam susisuko galva. Išėjus iš kiosko vyras sakė, kad reikės vėl susitikti kitą dieną, tuo pačiu metu. Išsiskyrus savo asmeninių daiktų ar dokumentų vyrui nepaliko. Jie vėl susitiko, tačiau vyras sakė, kad reikės susitikti dar kitą dieną, nes dar negavo pinigų. Iš kur vyras galėjo žinoti, kad gavo pinigus ar ne, jis nežino, visi sąskaitos dokumentai liko pas jį. Galbūt vyras šią informaciją gavo telefonu ar elektroniniu paštu. Toje pačioje vietoje susitiko dar kitą dieną, vyras pasakė banke nuimti pinigus ir atvežti. Savo automobiliu nuvyko į tą patį banką (duomenys neskelbtini) ir nuėmė apie 12 000 eurų, banke sakė, kad likusius pinigus paėmė antstoliai. Į banką vyras su juo nėjo, nors šis važiavo su savo mašina iš paskos ir laukė truputį toliau už banko. Nuėmęs pinigus privažiavo prie vyro ir visus pinigus šiam atidavė. Vyras klausė, kodėl ne 15 000 eurų, atsakė, kad antstoliai nuskaičiavo. Tuomet vyras davė jam 1000 eurų, buvo nepatenkintas, kad dalį pinigų nurašė antstoliai, sakė susitikti vakare, vėl prie (duomenys neskelbtini), žadėjo dar duoti pinigų. Vakare į susitikimo vietą vyras neatėjo, daugiau šio nematė. Vyras prisistatė T., nežino ar tai tikras jo vardas. Kitų duomenų nežino, telefonu nebendravo. Apie T. nieko nežino. Kai ėmė paskolą niekur nedirbo, asmeninių pajamų neturėjo. Santaupų, vertingesnio turto taip pat neturėjo. Pragyveno iš draugės gaunamos socialinės pašalpos. Imdamas paskolą negalvojo, kad teks ją grąžinti. Tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir rūpėjo tik gauti pinigų. Net negalvojo apie paskolos grąžinimą, paskolos neturėjo galimybės iš ko grąžinti. Dabar supranta, kad skolą reikės grąžinti. Ketina stoti į darbo biržą, ieškoti darbo. Legaliai užsienyje niekada nedirbo, užsienio bankuose sąskaitų neturi ir neturėjo. Nelegaliai yra dirbęs (duomenys neskelbtini) draugo firmoje. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) niekada nesilankė. Tik policijoje sužinojo, kad paskolai gauti buvo pateikti dokumentai, kad neva dirba (duomenys neskelbtini) ir turi ten banko sąskaitą. Jis tik padavė dokumentus, kuriuos vyras jam davė, o kas tai per dokumentai, jis nežinojo ir nesigilino. Tyrėjo parodytoje sutartyje su (duomenys neskelbtini) ranka užrašyta jo vardas ir pavardė, kitas tekstas, parašas, panašus į jo. Neprisimena, kad šiuos dokumentus būtų pasirašinėjęs, nors gali būti, kad juos jam pakišo pasirašyti. Jeigu ir pasirašė, tai nesuprato ant ko. Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, vardas ir pavardė taip pat užrašyti jo ranka. Nei vienos paskolos įmokos nesumokėjo. Iš pradžių net nežinojo kiek ir kam mokėti. Gal tik prieš savaitę gavo laišką iš (duomenys neskelbtini) su grasinimais ir raginimais mokėti paskolą. Labai gailisi dėl to ką padarė. Iki šiol nei vienos paskolos įmokos nesumokėjo, nes neturėjo pajamų, niekur nedirbo. Santaupų, didesnio turto taip pat neturi, todėl paskolos neturi iš ko grąžinti (t. 2., b. l. 50-54, 59-60).

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, tačiau kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

L. R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininke. Atvykus klientui į pašto skyrių, klientas pateikia dokumentus. Pašto atsakingas darbuotojas patikrina ar dokumentas galiojantis, tada užpildo paraišką ir laukia atsakymo. Esant reikalui bankas prašo pateikti papildomus dokumentus. Paskolas suteikia iki 15 000 eurų. Informacijos negali patikrinti ar klientas turi kitų paskolų. Pašto darbuotoja tik priima paraišką ir nusiunčia (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nepamena, nes per dieną ateina apie 50 klientų. Pajamos iš kliento žodžių užrašomos į anketą dėl paskolos gavimo. Paskola suteikiama automobiliui, būsto renovacijai arba vartojimui. Su kaltinamuoju sudarytos sutarties sąlygų neprisimena. Pašto skyrius yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini), jie esą tik tarpininkai. Nėra nustatyta, kokios turi būti pajamos, kad gauti paskolą, nes būna, kad ateina bedarbiai, kurie sako, kad dirba, bet gaunamas atsakymas, kad nepakanka pajamų. Į pašto darbuotojo pareigybę neįeina asmens pajamų vertinimas, jie tik techniškai suveda duomenis ir gauna atsakymą, tada atspausdina sutartį. Automatiškai būna suformuota sutartis, jeigu viskas yra tinkama. (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygos jai nežinomos. Sudarant vartojimo sutartį, dokumentus dėl pajamų turi pateikti bankui, ji dokumentų nemato, nebent klientas atsineša iš karto, tada dokumentus nuskenuoja ir perduoda bankui, bet jų neanalizuoju kas parašyta.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) Vilniuje. ir turėjo sprendimų priėmimo kategoriją. Nurodė, kad klientų nematydavo, todėl kaltinamojo nemačiusi. Ji per programą tikrindavo, kuriems sprendimams reikalingi papildomi dokumentai, vienas iš tų variantų yra asmuo dirbantis užsienyje. Programoje įkėlus darbo sutartį, gaudavo išrašus už šešis mėnesius apie gautas pajamas. Remdamiesi (duomenys neskelbtini) reikalavimais, kokiais atvejais yra išduodamas kreditas, būdavo įrašomos pajamos Europoje dirbančių asmenų. Klientas atsiųsdavo darbo sutartį, kad jis dirba užsienyje, sutartis turėjo tam tikrus reikalavimus, kad būtų išdirbęs tam tikrą laikotarpį. Reikalavimai darbuotojams nebuvo duoti, tiesiog internete patikrindavo ar tokia yra įmonė yra, ar vykdo veiklą. Darbo sutartis patvirtindavo ar klientas pateikęs darbo sutartį, nurodytoje įmonėje dirba. Gaudavo sutartį su parašais, kuri yra neterminuota. Lietuvos įmonių taip pat netikrina, tikrina tik „Sodros“ duomenis. Taip pat tikrina ar yra kokie nors kiti įsipareigojimai Lietuvoje. Užsienyje dirbantis pagal reikalavimą turėjo būti registruotas Lietuvoje, visos sąskaitos Lietuvoje ir įsipareigojimai taip pat buvo tikrinami. Klientų nematydavo tik dokumentus. Vėliau buvo sustabdytas paskolų išdavimas dirbantiems užsienyje, ryšium su atsiradusiais nesklandumais. Koks pajamų dydis turėjo būti, programoje buvo nustatyta, ji tik suvesdavo duomenis, jeigu klientas turi įsipareigojimus matosi, tiesiog programa automatiškai išmesdavo sprendimą, kiek galima suteikti paskolos, jeigu tarkim 15 000 eurų neišeina, siūlydavo mažesnę sumą. Pajamos turėjo būti pateiktos sąskaitos išrašais. Paraiškos priimamos paskolai gauti buvo kelių variantų, tai vienas jų, jeigu užsienyje dirbantis atvykdavo į Lietuvą, jis galėdavo pats pateikti paraišką per tarpininkus, taip pat buvo galimybė pateikti online, pervedus 1 cnt. Jeigu paskola būdavo suteikiama pranešdavo telefonu, bet klientas turėtų gauti automatiškai pranešimą į savo el. paštą, kad priimtas toks sprendimas. Paskola perduodama tik pavedimu į sąskaitą, taip buvo reikalavimas, kad klientas turėtų lietuvišką banko sąskaitą. Įmokų grafikas būdavo sudaromas automatiškai, klientas nurodydavo pirmą įmokos datą ir viskas susigeneruodavo. Tai atsiradus apgaulingų atvejų, buvo sustabdytas paskolų išdavimas dirbantiems užsienyje.

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Jai nėra žinoma apie jokias paskolas. Nežino, kiek sūnus uždirba, ji pinigų nematė. Sūnus labai padeda, nes ji yra ligonis, negali pati savęs apsitarnauti. Gauna invalidumą, turi 40 procentų darbingumą. Sūnus gyvena su ja. Kaltinamasis bendrauja su žmona ir vaiku, ar sūnaus santuoka nutraukta nežino. Sūnus į užsienį išvykęs nebuvo, dirba prie mašinų, ar jis turi specialybę nežino. Apie 15 000 eurų paskolą sužinojo, kai gavo šaukimą į policiją, bet su sūnumi apie tai nieko nekalbėjo. Neįtarė, kad sūnaus finansinė padėtis pagerėtų.

Civilinio ieškovo atstovas J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu tikslinamas, kadangi R. G. atliko kelias įmokas. Buvo jam siuntę pranešimą kas mėnesį mokėti po 500 eurų, todėl šiandien dienai neatlyginta 20 027,20 eurų, todėl prašoma priteisti ši įvardinta suma. Civilinio ieškinio sumą sudaro 15 000 eurų negrąžinto kredito ir 5027,20 eurų palūkanos pagal mokėjimo grafiką, todėl pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Civiline tvarka dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. 2019 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartis su kaltinamuoju buvo nutraukta, nes nebuvo atlikta mokėjimų pagal numatytą grafiką. Apytiksliai po 3-4 mėnesių nutraukiama sutartis, jeigu nėra įmokų. Buvo taikytos standartinės išieškojimo procedūros, bet nepavykus susisiekti arba tiesiog neatliko kas buvo sutarta, bet buvo bandoma ieškoti būdų. Kredito sudarymo aplinkybės paaiškėjo, kai kredito gavėjas, kuris gavo kreditą ir savo pajamas grindė užsienyje gautomis pajamomis, neatliko įmokų. Atlikus vidinį tyrimą nustatė, kad tam tikri pajamų dokumentai ir banko išrašai kelia tam tikrų įtarimų, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad ištirti dėl nusikalstamos veikos, tai yra sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad kaltinamasis gauna pajamas ir jos buvo pakankamos gauti kreditui, pajamos turėjo būti šešių mėnesių. Turėjo turėti lietuvišką sąskaitą, turėjo būti registruotas Lietuvoje, turėjo neturėti jokių įsipareigojimų ir gauti pastovias pajamas, jis visas sąlygas atitiko. Kainodara skiriasi kam yra imama paskola, bet bendrąja tvarka pagal įstatymą jos yra visos vartojimo kredito ir iš esmės jas gali panaudoti kur nori. Pirmą įmoką sumokėjo 2021 m. liepos 5 d. – 5 00 eurų. Dabar buvo atlikti dar keli mokėjimai ir sumokėta viso yra – 1 500 eurų. Šiomis įmokomis padengta palūkanų dalį. Administravimo mokestį sudaro – 420 eurų, sutarties mokestį – 585 eurų, palūkanos – 5 522,20 eurų ir negrąžintas kreditas – 15 000 eurų. Nebūtų suteikę kaltinamajam paskolos žinant, kad jis niekur nedirba ir neturi jokio turto, šiuo atveju buvo nurodyta, kad dirba užsienyje ir pateikė darbo sutartį, kad jis dirba užsienyje. Užsienyje patikrinti registrų nėra galimybės, pasitikima pateikta informacija. Šiuo atveju asmuo panaudojęs apgaulę įgijo svetimą turtą. Kredito sutartis buvo pasirašyta fiziškai (duomenys neskelbtini) skyriuje, asmuo atėjęs pasirašyti sutartį pateikė asmens tapatybės kortelę. Asmuo buvo identifikuotas, taip pat pasirašė sutartį. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2024 m. balandžio 5 d. Buvo siųsti keli laiškai dėl skolos pradelsimo taip kaip numato kredito įstatymas. Pirmas laiškas buvo siųstas 2019 m. birželio 6 d., siųstas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 5 d., kadangi nebuvo padengta skola. 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiųstas pranešimas nutraukti sutartį, kadangi kaltinamasis nevykdė įsipareigojimų. Palūkanos yra nuostoliai, negautos pajamos. Šiuo atveju negautos pajamos yra pagrįstos, todėl palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 2,5 metų, todėl manoma, kad tai yra sukčiavimas, kadangi pats kaltinamasis nerodė pastangų grąžinti paskolą pagal pasirašytą sutartį. Nemokėjimas pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas, todėl kreditorius turi teisę pareikalauti nutraukti sutartį. Nutraukus sutartį kreditoriui lieka skolininkui pareigos grąžinti kreditą, palūkanas ir mokėjimo grafikas negalioja. Vartojimo paskolos įstatymu galima nutraukti sutartį, jeigu pradelsta trys mėnesiai, po kurių kaltinamasis nesidomėjo ir neatliko įmokų.

Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) filialo pareiškimo matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. R. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir pateikė asmens dokumentą (ID kortelė) bei užpildė paraišką 15 000 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti R. G. pašte pateikė pareiškėjui 2019 m. vasario 9 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. 2019 m. balandžio 11 d. R. G. atvyko į tą patį Lietuvos pašto skyrių ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) AS filiale išmokėjo 15 000 eurų kreditą į R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po kredito išmokėjimo R. G. neatliko nei vienos įmokos. Su pareiškimu atsiųsti kredito sutartis, R. G. asmens tapatybės kortelės kopija, darbo sutarties ir banko sąskaitos išrašų kopijos (1 t., b. l. 11-41).

Iš 2021 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) AS filiale atsiųsti dokumentai, susiję su R. G. kreditu. Apžiūros metu nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš šešių lapų. Sudaryta 2019 m. balandžio 11 d., kaip kredito davėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) AS filiale, kaip gavėjas R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bendra kredito suma – 15 000 eurų, nurodytas kredito mokėjimo grafikas, mėnesinė kredito įmoka – 358,79 eurai, pagal grafiką kredito įmokų pabaiga – 2024 m. balandžio mėnuo, nurodytos kitos kredito sutarties sąlygos. Visų kredito sutarties lapų apačioje yra rankraštinis tekstas R. G. ir parašas. Keturių kredito sutarties lapų apačioje yra spaudai AB (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) ir pardavimų vadybininkė R. L. bei rankraštinis parašas. Vienas lapas ant kurio nukopijuota R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ant to paties lapo yra rankraštinis tekstas ,,Kopija tikra“, parašas ir spaudai AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyrius Kaunas. Pardavimų vadybininkė R. L.. Vienas lapas, kurio viršuje yra atspausdintas tektas ,,Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“, po to seka tekstas, susijęs su informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas ,,R. G. (duomenys neskelbtini) 2019 04 10“ ir rankraštinis parašas. Darbo sutarties kopija iš 8 lapų. Sutartis surašyta anglų kalba. Sutartyje ties skiltimi ,,darbuotojas“ yra rankraštinis tekstas ,,R. G.“, ties skiltimi ,,darbo pavadinimas“ – rankraštinis tekstas (duomenys neskelbtini). Kaip darbdavys nurodyta (duomenys neskelbtini). Vieno iš sutarties lapų apačioje ties skiltimi ,,Darbuotojo parašas“ yra rankraštinis parašas ir rankraštinė data ,,09-02-2017“, aukščiau ties skiltimi ,,pasirašė už (duomenys neskelbtini) yra rankraštinis parašas ir rankraštinė data ,,09-02-2017(duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai iš 12 lapų. Išrašuose nurodytas sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos savininkas ,,Mr. R. G.“. Išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, juose nurodytos kasmėnesinės pajamos iš (duomenys neskelbtini)“ ir kitų šaltinių, taip pat išlaidos (1 t., b. l. 189-191).

Iš 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) AS rašto matyti, kad apžiūrėta R. G. sąskaitos išrašas ir kita su šia sąskaita susijusi informacija (2 t., b. l. 10).

Iš R. G. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašo matyti, jog 2019 m. balandžio 12 d. gauta – 15 000 eurų įplauka iš (duomenys neskelbtini) filialo. 2019 m. balandžio 12 d. iš sąskaitos atliktas grynųjų pinigų – 12 050 eurų išmokėjimas R. G., taip pat atlikti mokėjimai į antstolių, Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitas, nurašyti komisiniai mokesčiai už banko paslaugas (2 t., b. l. 14-18).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus duomenis apie R. G. mokumą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. antstolių žinioje buvo bylos dėl – 700 eurų skolos išieškojimo iš R. G.. Tretieji asmenys pateikė duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai apie R. G. – 147 eurų pajamas už 2019 metus, duomenų apie 2018 m. pajamas ir 2018-2019 metų pajamų ir turto deklaracijas, nėra. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis R. G. neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, R. G. transporto priemonių neturi. ,,Sodros“ informacinės sistemoje nėra duomenų apie R. G. esamas ar buvusias darbovietes. R. G. su paraiška paskolai gauti pateikė su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį bei 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą su duomenimis apie iš (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas (darbo užmokestį). Susipažinus su R. G. teistumų išrašu, nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29713-17 2017 m. birželio 16 d. jam buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, periodiška registracija kiekvieną antradienį, Kaune, esančioje policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas, kardomosios priemonės panaikintos pradėjus bausmės – 23 parų arešto (atliko nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.), vykdymą. Be to, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45785-18 R. G. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. buvo skirtos kardomosios priemonės, kiekvieną antradienį registruotis policijos įstaigoje Kaune ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o ikiteisminiame tyrime Nr. 06-5-00041-18 2018 m. gruodžio 2 d. R. G. paskirtas suėmimas. 2018 m. gruodžio 6 d. ši kardomoji priemonė pakeista į užstatą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, šios kardomosios priemonės panaikintos 2019 m. kovo 21 d. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. R. G. negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl jo pateikti sąskaitos išrašai su duomenimis apie pajamas iš (duomenys neskelbtini) įmonės galimai yra netikri (2 t., b. l. 34).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad 2019 m. R. G. gautos – 147,37 Eur pajamos iš atliekų pardavimo. Duomenų apie kitas R. G. pajamas už 2018-2019 metus Valstybinė mokesčių inspekcija neturi (1 t., b. l. 176-180).

Iš 2020 m. kovo 24 d. el. laiško iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų matyti, kad R. G. skolingas – 700 eurų, kurias administruoja antstoliai (1 t., b. l. 184-188).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad pagal R. G. asmens kodą, transporto priemonių duomenų bazėje nerasta (2 t., b. l. 35).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. SODROS duomenų bazės matyti, kad nėra duomenų apie R. G. draudėjus (2 t., b. l. 36).

Iš 2020 m. kovo 20 d. VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės matyti, jog pagal R. G. asmens duomenis įrašų nerasta (2 t., b. l. 37).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

3.1.Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe 2019 m. balandžio 10 d. apie 11.41 val. AB „(duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AS filialui pateikė paraišką – 15 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę (duomenys neskelbtini) AS filiale suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis (duomenys neskelbtini) AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 11 d., apie 16.37 val. AB „(duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo (duomenys neskelbtini) AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AS filialas išmokėjo – 15 000 eurų, iš kurių – 12 050 eurų 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino (duomenys neskelbtini) AS filialas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas, po to nei jis nei bendrininkas mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 eurų.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Teismų praktikoje išskiriami apgaulės kriterijai – objektyvios tiesos iškraipymas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė), gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio sudarymo metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Taigi, sukčiavimas nuo civilinės teisės pažeidimo teismų praktikoje paprastai atskiriamas pagal esminės apgaulės kriterijų. Bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šio kriterijaus, prioritetas suteiktinas civilinėms teisių atstatymo priemonėms.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Paprastai, jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būna nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-454/2012). Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).

Kaltinamasis R. G. pateiktoje baigiamojoje kalboje išdėstytoje raštu bei jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti veiką į BK 207 straipsnio 1 dalį.

BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 207 straipsnis (Kreditinis sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nors ir BK 182, ir 207 straipsnių pavadinimuose vartojamas žodis sukčiavimas, šie Baudžiamojo kodekso straipsniai nėra identiški. Abu straipsnius jungia veikos ir būdo požymiai. Ir vienu, ir kitu atveju svetimas turtas iš teisėto savininko ar valdytojo perduodamas kaltininkui. Abiem atvejais turtas perduodamas suklaidinant teisėtą savininką ar valdytoją dėl teisės į turtą. Abiem atvejais suklaidinimas vyksta panaudojant apgaule. Tačiau minėti BK straipsniai skiriasi nusikaltimo sudėties požymiais. Pirmiausia, kreditinio sukčiavimo sritis daug siauresnė negu sukčiavimo. Kreditinis sukčiavimas yra nusikaltimas ekonomikai (BK XXXI skyrius), todėl galimas tik paskolų, kreditų, subsidijų, laidavimo ar banko garantijų komercinei, ūkinei ar finansinei veiklai išdavimo srityje, tuo tarpu sukčiavimas galimas žymiai platesnėje terpėje, tame tarpe ir visai nesusijusioje su ekonomine veikla. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo. Tačiau, jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrąžinama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį. Taip pat neturi įtakos kredito negražinimo priežastys: tai gali būti ir nepasisekęs verslas, ir su verslu nesusijusios priežastys, bet tai neturi būti susiję su gautos paskolos pasisavinimu. Tačiau, jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o jau pagal BK 182 straipsnį. Esmė yra ta, kad BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Jei nėra įrodymų, kad pinigai pasisavinti, veika kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį Lietuvos Aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2013). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia ir žinodamas, kad jis nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio sutiko su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe (duomenys neskelbtini) AS filialui pateikti paraišką – 15 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su sudarytą darbo sutartį ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) AS filialas išmokėjo – 15 000 eurų į kaltinamojo (duomenys neskelbtini) AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių – 12 050 eurų 2019 m. balandžio 12 d. jis išgrynino (duomenys neskelbtini) AS filialas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pasidalino su bendrininku, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolių bankų sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo banko sąskaitą bei sumokėta kaip komisiniai mokesčiai už banko paslaugas. Nors pinigus grynaisiais gavo R. G., tačiau po pinigų išgryninimo buvo perduoti bendrininkui (sutiktam nepažįstamam vyriškiui). Apie jų tolesnį panaudojimą ekonominei veiklai plėtoti byloje duomenų nėra. Po to nei jis nei bendrininkas mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 eurų. Byloje nustatyta, kad R. G. gautą paskolos dalį panaudojo asmeninėms reikmėms, nes įvykio metu nedirbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio, reikėjo pinigų maistui, neįgalumą turinčiai mamai išlaikyti bei mažamečio vaiko išlaikymui. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo elgesys vertinamas kaip apgaule gautos paskolos užvaldymu, pavertimu savo nuosavybe, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu suteikiant paskutinį žodį pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką visiškai, gailėjosi. Byloje ištyrus visus įrodymus yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą leidžia padaryti kaltinamojo, liudytojų parodymai, iš kurių aiškiai matyti, jog kaltinamasis gavo pinigus iš kredito bendrovės nusikalstamu būdu, pasinaudojus suklastotais dokumentais.

3.2..Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą galima tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. tik nustačius, kad kaltininkas, klastodamas dokumentus, suprato, jog klastoja tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kai jis ėmė paskolą niekur nedirbo, asmeninių pajamų neturėjo. Santaupų, vertingesnio turto taip pat neturėjo. Imdamas paskolą negalvojo, kad teks ją grąžinti. Tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir rūpėjo tik gauti pinigų. Net negalvojo apie paskolos grąžinimą. Legaliai užsienyje niekada nedirbo, užsienio bankuose sąskaitų neturėjo ir neturi. Nelegaliai yra dirbęs (duomenys neskelbtini) draugo firmoje. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) niekada nesilankė. Tik policijoje sužinojo, kad paskolai gauti buvo pateikti dokumentai, kad neva dirba (duomenys neskelbtini) ir turi ten banko sąskaitą. Ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad darbo sutartyje su (duomenys neskelbtini) ranka užrašyta jo vardas ir pavardė, kitas tekstas, parašas, kuris panašus į jo ir, kad galėjo nepažįstamo asmens pateiktus dokumentus pasirašyti, nesuprasdamas ant kokių dokumentų rašosi, tačiau kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, vardas ir pavardė, taip pat užrašyti jo ranka. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl jais ir kita surinkta medžiaga remiasi spręsdamas, jog R. G. veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, kai 2019 m. balandžio mėnesį, ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 10 d., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasakė bendrininkui savo asmens duomenis, kuris šia informacija pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus: R. G. vardu su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 9 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suprato dėl kredito gavimo buvo reikalingi dokumentai patvirtinantys, kad kaltinamasis dirba ir turi sąskaitą užsienio valstybėje, kai kaltinamasis nurodo, kad įvykio metu nedirbo (2 t., b. l. 36), neturėjo pajamų bei įrodo paties kaltinamojo pateikti ,,Registrų centro“ duomenys apie įregistruotą MB (duomenys neskelbtini) tik nuo 2021 m. gegužės 6 d. (2 t., b. l. 170-171), todėl kaltinamojo R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu visiškai prisipažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus bei atsakyti į klausimus, teisiamajame posėdyje pateikdamas raštu baigiamąją kalbą kaltę pripažino iš dalies, teisiamajame posėdyje suteikiant kaltinamajam paskutinį žodį pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir gailisi, todėl šis vengimas laikytis vieningos pozicijos dėl nusikalstamų veikų padarymo nėra laikytinas, kaip nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnis). Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. G. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas (2 t., b. l. 65-72, 73-77, 78-87, 88-92, 93-94, 95-401), baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 104-120). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neįrašytas (2 t., b. l. 102). VšĮ Respublikinės priklausomybės ligų centre, neregistruotas (2 t., b. l. 103).

R. G. teistas 6 (šešis) kartus, baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, nesusituokęs, turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 172), tačiau kartu negyvena, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, gyvena su motina, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 170-171). Kaltinamasis kaltę pripažino teisiamojo posėdžio metu pateikdamas rašytinę baigiamąją kalbą iš dalies, teisiamajame posėdyje suteikiant paskutinį žodį kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi (3 t., b. l. 2-5), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad būdamas 6 (šešis) kartus teistas ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, iš to sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 2K-194-942/2017).

Ir vis tik, įvertinus R. G. asmenybę, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad R. G. galimai suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, siekiant kaltinamąjį dar labiau drausminti, jam skirtini įpareigojimai – dirbti arba tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 8 punktu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą atlyginti dalį padarytos turtinės žalos įmonei (duomenys neskelbtini) AS, tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) AS filialas ikiteisminiame tyrime pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį 21 527,20 eurų, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 19 527,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamasis atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio 1 500 eurų (1 t., b. l. 119-144, 2 t., b. l. 169, 188).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kadangi civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialui atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, dėl kurio bankas patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimus padarė būtent kaltinamasis R. G., jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) AS filialas turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad civiliniam ieškovui yra padaryta turtinio pobūdžio žala yra visiškai įrodyta kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje pateiktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, pakeistina į suėmimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės (2 t., b. l. 11, 198), saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-305 straipsniu, 307-308 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Nustatyti, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. turi nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, iš dalies atidėti paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti R. G. pradėti dirbti, arba tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – įpareigojant atlyginti dalį padarytos turtinės žalos per 20 (dvidešimt) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialas civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo R. G. 19 527,20 Eur (devyniolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 20 cnt) turtinei žalai atlyginti.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).