Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Bylos duomenimis (b. l. 15-18, 9-10) nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2014-06-05 iki 2014-06-20 buvo kalinamas kameroje Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m. ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2015-04-08 iki 2015-04-22, nuo 2015-04-23 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-07 iki 2015-05-20 ir nuo 2015-08-04 iki 2015-08-14 pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 1, kurios plotas – 28,77 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,11 kv. m. ploto. Kadangi atsakovo atstovas nepateikia objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų kalėjo minėtose kamerose, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas bendrą kameros plotą padalijus iš kameroje esnačių miegamųjų vietų skaičiaus. Nors pareiškėjas nurodo, jog kamerose gyveno drauge su 3-8 asmenimis, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos „Įskaita“ išrašai), kuriuose matyti ginčo patalpų plotai bei miegamųjų vietų skaičius, paneigia abstrakčius ir deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl asmenų skaičiaus gyvenamosiose patalpose. Konstatuotina, jog minėtais laikotarpiais kamerose Nr. 5 ir Nr. 1 teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-04-01 ir nuo 2016-04-04 iki 2016-08-02 kalėjo kameroje Nr. 40, tačiau atsakovo atstovas nepateikia duomenų apie minėtos kameros plotą bei joje įrengtą miegamųjų vietų skaičių. Vis dėlto, pats pareiškėjas skunde nurodo, jog šios kameros plotas yra 12 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Nors atsakovo atstovas šių argumentų nepaneigė, apskaičiavus pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą pagal jo paties pateiktus duomenis, matyti, jog vienam asmeniui kameroje Nr. 40 teko 4 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, pažeidimas šioje dalyje nekonstatuotinas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog kamerose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis, trūko apšvietimo ir ventiliacijos, pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 %, šiltuoju – 35 -65 %. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-12 patikrinimo aktą Nr. PA-369 ir 2015-12-14 patikrinimo aktą Nr. PA-436 (b. l. 35-40). Šių pareiškėjo kalinimo laiku atliktų patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Minėtuose aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitiko Higienos normos reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad visose kamerų tipo patalpose ir lokaliniuose sektoriuose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 atliktas kapitalinis remontas, pataisos namų patalpos bei jose esantys įrenginiai tvarkingi ir prižiūrimi, ant sienų bei lubų pelėsių nėra. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Abiejų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią iš švarią aplinką. Tą patvirtina byloje pateikta Statybos – remonto darbų rangos sutartis Nr. 52 (b. l. 28-32) bei Pažymos apie atliktų darbų ir išliadų vertę (b. l. 33-34). Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės, ši aplinkybė, kaip minėta, patvirtinta byloje esančiais patikrinimo aktais (b. l. 35-40). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsakovo atstovas taip pat pateikia Alytaus PN direktoriaus įsakymus dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo ir uždarosios zonos patalpose, iš kurių matyti, jog nuteistiesiems leidžiama rūkyti tik tam skirtose vietose, o nuteistieji, kalintys uždarosios zonos kamerose, rūkymo priemones turi laikyti specialiose dėžutėse koridoriuose (b. l. 23-27). Duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais amsneimis, byloje nėra. Pats pareiškėjas šioje dalyje skundo aplinkybes nurodo trumpai ir deklaratyviai, teigdamas tik tiek, jog kildavo konfliktų dėl rūkymo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Alytaus PN paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuteistųjų dienotvarkė buvo išdėstyta netinkamai, pasivaikščiojimo laikas yra per daug ankstyvas (6.30 val. ryte), pareiškėjas nespėdavo pavalgyti, pasivaikščioti buvo galima tik valandą per dieną.