- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-384-634/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. G. civilinis ieškinys dėl 863,00 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš Edvino B. E. G. priteista 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš Edvino B. E. G. priteista 863,00 Eur patirtų proceso išlaidų turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Iš E. B. Vilniaus teritorinei ligonių priteista 1243,97 Eur E. G. gydymo išlaidoms apmokėti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieškinys dėl 303,72 Eur priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Iš E. B. valstybei priteista 43,58 Eur pašto išlaidoms apmokėti.
E. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, viešoje vietoje – lauko paviljone, esančiame šalia motokroso trasos „Z. Z.“, vykusio renginio metu tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu į veidą E. G., šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. G. kairio skruostikaulio lūžį su kraujosruva apie kairę akį, taip nesunkiai sutrikdė E. G. sveikatą, nes dėl skruostikaulio lūžio E. G. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinantį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.Skunde apeliantas nurodo, jog teismas vadovavosi abejotinais įrodymais ir byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Apelianto įsitikinimu, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kaltė pagrįsta prielaidomis ir todėl nepagrįstai padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo jo veiksmuose. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai liudytojų G. B. ir E. B. parodymų nelaikė patikimais ir objektyviais vien todėl, kad jie yra artimi giminaičiai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neišaiškino kokie duomenys patvirtina šių liudytojų parodymų nepatikimumą. Be to, kaip ir kiti liudytojai, šie buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisiamojo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino ir kitų liudytojų – M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J., U. D. parodymus kaip nenuoseklius ir abejotinus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė vertindamas kaip patikimus tik labai abejotinus nukentėjusiojo E. G. ir jo draugų liudytojų M. S. ir P. S. parodymus. Tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai jį nurodė kaip asmenį sudavusį smūgį E. G. tik todėl, kad apie tai M. S. pasakė liudytojas A. R., nurodydamas nuteistojo vardą ir pavardę, dėl ko nukentėjusysis jį susirado socialiniame tinkle ,,Facebook“, kuriame pamatė jo atvaizdą. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai nuosprendyje vadovavosi kaip patikimais įrodymais nukentėjusiojo ir minėtų dviejų liudytojų asmens parodymo atpažinti protokolais, kuriuose buvo jis buvo atpažintas. Atliekant atpažinimo veiksmą, jie jau buvo matę jo fotografiją minėtame socialiniame tinkle, todėl toks atpažinimo veiksmas negali būti teisėtas. Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio vakarą buvo neblaivus, gėrė visą dieną, todėl koks konfliktas įvyko diskotekoje jis negali pasakyti. Kitą dieną iš nukentėjusiojo ir jo draugų sužinojo apie konfliktą, nukentėjusiojo prašymu jam nusiuntė jo telefono numerį, nes E. G. sakė, kad jis jam iš vakaro smūgį sudavė. Elektroninio susirašinėjimo metu jis E. G. tik davė pavyzdį kaip galėjo būti jam suduotas smūgis, tačiau niekada nepatvirtino, kad jis - apeliantas buvo su juo lauko paviljone arba matė, jog tą vakarą jis sudavė smūgį nukentėjusiajam.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis E. G. prašo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas visa eile teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų. Tyrimas byloje buvo atliktas itin išsamiai, byloje buvo ištirti bei įvertinti visi byloje surinkti įrodymai.Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų G. B. ir E. B. parodymų patikimumo, kadangi šių liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi nuo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų. Be to, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi yra nuteistojo giminaičiai.Atsiliepime taip pat nurodoma, joj nukentėjusysis apkalbėti nuteistąjį neturi jokio pagrindo, kadangi iki įvykio jų nesiejo jokie santykiai ir jie vienas kito nepažinojo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, E. B. savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojų G. B., E. B., M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J., U. D., o nukentėjusiajam palankius liudytojų M. S. ir P. S. parodymus vertino palankiai ir grindė jais jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka ir juos atmeta.Priešingai nei teigia apeliantas, įvertinęs aukščiau minėtų liudytojų parodymus ir byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, pagrindė kodėl vienus parodymus atmeta kaip nepatikimus, o kitais grindžia nuteistojo E. B. kaltę.Nors apeliantas nukentėjusiojo ir jam palankius liudytojų M. S. bei P. S. parodymus vertina kritiškai, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai nei nurodo apeliantas, šių nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaravo, todėl jais abejoti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nukentėjusysis E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam iš biotualeto grįžus į palapinę ir einant prie draugų, prie jo priėjęs nepažįstamas vaikinas, kurį buvo matęs su A. R., be jokios priežasties vieną kartą kumščiu smogė jam į kairį skruostą, po ko jis parklupo. Jam trenkusio asmens veidą aiškiai matė, vėliau M. S. per A. R. išsiaiškino, kad jam trenkė E. B.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina tai, jog asmens parodymo atpažinti metu kad E. G. atpažino E. B., kaip asmenį, vieną kartą kumščiu sudavusį jam į veidą. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų M. S., P. S. bei E. G. parodymai. M. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog prie E. G. priėjęs E. B. smogė jam į veido sritį, po ko E. G. suklupo. Įvykį matė gerai, nes stovėjo apie 5 m atstumu nuo tos vietos, be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu jis atpažino E. B. kaip asmenį, kuris trenkė E. G.. Akistatos metu su E. B. metu liudytojas M. S. taip pat laikėsi savo versijos ir kategoriškai tvirtino, jog E. B. trenkė E. G.. Liudytojas P. S. taip pat nurodė, jog matė parklumpantį E. G. ir šalia jo stovėjusį vyrą, į kurį kažkas rodė pirštu ir sakė, kad jis trenkė. Vėliau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jis kaip E. G. trenkusį vyrą atpažino E. B.. Aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, jog šokdamas su mergina išgirdo šurmulį ir atsisukęs pamatė kaip E. G. virsta ant žemės, o E. G. trenkusį asmenį, į kurį aplink buvę asmenys rodė pirštu, atstūmė kiti jaunuoliai. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymais, nes iki įvykio E. B. jie nepažinojo, jį matė tik renginio metu kartu su A. R., jokių konfliktų tarp jų ir nebuvo, todėl apkalbėti E. B. ar jam už ką nors kerštauti pagrindo ir priežasties jie neturėjo.Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esančios liudytojo A. R. ir nukentėjusiojo E. G. elektroninio susirašinėjimo kopijos (t. 1, b. l. 26), iš kurių matyti, jog A. R. parašė E. G. ir pasiteiravo kaip jo sveikata po sumušimo. To paties elektroninio susirašinėjo metu A. R. nukentėjusiajam E. G. parašė: „daviau numerį, daugiau nieko nesikišiu“, „nei prieš jį neturiu, nei prieš tave nieko“, „kažkas aplink apsistumdė, jį užkliudė, atsisuko, tas ir „...“ (necenzūrinis žodis) tau nesupratęs kur kaip“, „tai kaip tu norėsi, taip ir daryk, tik dėl savęs sakau, kad nesikišiu, jei ką nežinau nieko, nepamenu ... nenoriu nei vienam blogo“. Šios susirašinėjimo turinio autentiškumo proceso dalyviai neginčijo, o iš pateikto teksto matyti, jog A. R. jame pasisakė apie betarpiškai matytas įvykio aplinkybes ir apie tai, jog būtent E. B. sudavė E. G.. Kitokia susirašinėjimo turinio interpretacija būtų visiškai nelogiška. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų G. B., E. B., M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J. ir U. D. parodymus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojų G. B. ir E. B. parodymai dėl laiko, kada jie nuėjo miegoti nesutapo nei tarpusavyje nei su E. B. parodymais. Kitų liudytojų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl bendravimo su kaltinamuoju įvykio vakarą laiko taip pat nesutapo, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įrodymus vertino byloje esančius asmens parodymo atpažinti protokolus, kadangi atliekant atpažinimo veiksmą, nukentėjusysis ir liudytojai jau buvo matę jo fotografiją „Facebook“ socialiniame tinkle. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusysis dar prieš atliekant parodymo atpažinti veiksmą atpažino nuteistąjį „Facebook“ socialiniame tinkle, abejoti šio procesinio veiksmo metu gautais rezultatais nesudaro jokio pagrindo. Šie įrodymai nėra vieninteliai, kuriais remiantis konstatuota nuteistojo kaltė, todėl šie skundo argumentai yra nepgrįsti.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visi aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri neabejotinai patvirtina nuteistojo E. B. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo E. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.