Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Byla Nr. ATP-228-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
ATP-228-594/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01870-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-228-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-01870-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. (toliau – D. J.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. sausio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 21 d. 0.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvo girtumo laipsnio (1.43 promilės), taip pat su savimi neturėjo ir sustabdžius policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros talono ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Už šių pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., D. J. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 289 (du šimtai aštuoniasdešimt devyni) eurai bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. J. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. jo atžvilgiu netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Jo teigimu, per pastaruosius 7-erius metus tai buvo vos antras jo pažeidimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ši aplinkybė parodo jo negebėjimą prisitaikyti prie visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu jam inkriminuotas pažeidimas, taip pat nebuvo piktybinis. Įvykio dieną jis, padedamas kaimyno, remontavo savo automobilį, pažeidimo padarymo metu jis vairavo savo transporto priemonę, kurią buvo bandoma užvesti ją tempiant, tačiau to padaryti jiems taip ir nepavyko. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, jog automobilis buvo vairuojamas vos 200 metrų nuo remonto vietos.

Pasak apelianto, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paveiktų D. J. šeimos finansinę padėtį. Motyvuodamas šį savo teiginį apeliantas nurodo, kad yra pirčių meistras, todėl jam dažnai savo transportu tenka vykti į įvairias Lietuvos vietas, tuo tarpu negalėdamas savarankiškai nuvykti į statybos objektus, jis galimai prarastų ir vienintelį savo pragyvenimo šaltinį. Šiuo metu be jo gaunamų pajamų vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis – 195 eurų stipendija, kurią gauna žmona, todėl apeliantui nebegalint užsiimti pirčių gamyba, jų šeimos finansinė gerovė būtų smarkiai apsunkinta. Be to, D. J. teigimu, su savo sutuoktine jis augina mažametį vaiką - dukrą, kuri lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Alytuje, o nuo rugsėjo 1-osios jai bus privaloma lankyti mokyklą, į kurią D. J., atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą (vienkiemis), ją privalės vežioti, kadangi jų šeimoje jis yra vienintelis asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę. Be to, jų šeimą periodiškai reikia aprūpinti kietuoju kuru bei dujomis, kurių atsivežimas be nuosavo automobilio, yra apsunkintas. Be to, atėmus teisę vairuoti, jis negalės pagelbėti ir artimiesiems.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti, teigiant, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas būtų pagrįstas.

D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d.. Ginčo dėl šių teisės pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik D. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. J. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes (pažeidėjui nustatytas lengvas girtumas, artimas vidutinio girtumo laipsniui, D. J. padarytas pažeidimas (ATPK 126 str. 1 d.) yra vienas šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pažeidimas buvo tyčinis) bei apelianto asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka, neteistas, gyvena vienkiemyje, turi mažametį vaiką, yra vienintelis šeimoje vairuojantis automobilį, dirba pagal verslo liudijimą, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vykimu į kitas vietoves, jo motina, gyvenanti Kaune, sunkiai serga), įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustatydamas ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), dėl ko D. J. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose - 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, atitinkančią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos minimumą.

Vertinant tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą visų pirma pažymėtina, kad bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, pagal kurį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl D. J. paskirtos administracinės nuobaudos, jos dydžio, rūšies bei trukmės, jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu neskiriama ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, arba trumpinamas šios specialiosios teisės atėmimo terminas, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu D. J. apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą bei gailisi dėl jo įvykdymo, kad jis turi mažametį vaiką, kurį reikia vežioti į mokyklą Alytuje, kad jis su šeima gyvena vienkiemyje, kad pritaikius jo atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones bus labai apsunkinta ir jo šeimos finansinė gerovė, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra svarbios tik administracinės nuobaudos skyrimui ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose ir nesudaro jokio pagrindo dar labiau švelninti apelianto atsakomybės. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo sprendžiant apeliantui skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl švelninti D. J. administracinę atsakomybę tais pačiais pagrindais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad priešingai nei tai suvokia apeliantas, jo darbo pobūdis (dirba pagal verslo liudijimą pirčių meistru) bei šeimos finansinė gerovė ar deklaruojamas rūpestis artimiaisiais, sutinkamai su šiuo klausimu vieningai formuojama teismų praktika, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje skyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Šiuo aspektu analizuojant D. J. apeliacinio skundo argumentus akcentuotina ir tai, jog būtent ta aplinkybė, kad jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis, todėl švelninti D. J. paskirtą administracinę nuobaudą šiuo aspektu, teisinio pagrindo nėra. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su D. J. skundžiamu nutarimu nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teigiant, kad per 7-erius metus tai buvo vos antrasis jo pažeidimas, jokių būdu nesudarantis pagrindo teigti, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktus duomenis, sutikti su tokiais D. J. teiginiais teisinio pagrindo nėra. Komentuojama apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sutinkamai tiek su ATPK nuostatomis, tiek ir teismų praktika, pažeidėjui inkriminuojama nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti ankstesni pažeidimai. Šios sunkinančios aplinkybės inkriminavimui svarbu nustatyti, kad metų laikotarpyje pažeidėjas buvo baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, kas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 21 d. Išrašą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-10), nustatyta pagrįstai. Be to, remiantis byloje pateiktais duomenimis, D. J. nuo 2005 metų už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 8 kartus, todėl teigti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai buvo atsitiktinai, kaip teigia apeliantas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus ir tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. J. inkriminuotas teisės pažeidimas, įtvirtintas ATPK 126 str. 1 d., kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neabejotinai keliančių realią grėsmę ne tik eismo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tuo tarpu aplinkybės, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, analizuojamu atveju sprendžiant D. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, esminės reikšmės neturi.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. J. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems teisės pažeidimams. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis