Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje,

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., 2022 m. kovo 21 d., apie 17.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė sugyventinei V. L. į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

S. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. L. yra jo sugyventinė, kartu gyvena virš aštuonių metų, veda bendrą ūkį, gyvena iš bendrų pinigų. Bendrų vaikų neturi, gyvena V. sūnui priklausančiame bute. Bute gyvena dviese, V. sūnus D. gyvena (duomenys neskelbtini). V. turi pirmos grupės neįgalumą, jai buvo skilęs kairės kojos kaulas, dėl ko, šiuo metu ji labai sunkiai vaikšto, jai yra paskirtas neįgaliojo vežimėlis, kuriuo ji naudojasi. 2022 m. kovo 21 d., apie 9.00 val., jis, vienas pats išėjo į lauką pasivaikščioti ir nuėjo į alaus barą, kuriame išgėrė vieną bokalą, 0,5 litro talpos, alaus. Išgėręs alaus, grįžo į namus, V. buvo blaivi, tarpusavyje nekonfliktavo. Jis namuose persirengė ir apie 13.30 val. išėjo į santuokos rūmus, kadangi jo draugas buvo prašęs pabūti liudininku. Po to, nuėjo pas savo draugą į namus, ir ten, norėdami paminėti jo vestuves, atsigėrė degtinės. Po kelių valandų grįžo į namus ir pamatė, kad V. yra išgėrusi alkoholinių gėrimų, nes tai suprato iš jos balso ir elgesio. Pradėjo konfliktuoti dėl to, nes V. supyko ant jo, kad jis išėjo su draugais, kad grįš neblaivus. Pasakė, kad vėl išeis iš namų, nes nori nusipirkti dar alaus, tačiau V. pradėjo rėkti ant jo ir sakė, kad jei išeis gali išvis nebegrįžti. Jis susinervino, kad jį taip kontroliuoja ir priėjęs prie jos, sėdinčios kambaryje ant lovos krašto, sudavė jai su dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį. Ar po suduoto smūgio V. kažką pasakė, ar suriko, ar susiėmė už veido, neatsimena. Po smūgio V. pasiėmė savo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, jis suprato, kad ji paskambino į policiją ir paėmė iš jos rankų telefoną, kad daugiau ji niekam nebeskambinėtų bei pasakė jai, kad išeina iš namų. V. pasakė, kad jei išeis, ji užrakins spyną iš vidaus ir jis nebeįeis į namus. V. atsakė, kad išims iš spynos varžtus ir ji negalės iš vidaus užrakinti durų ir galės grįžti į namus, todėl nieko nelaukęs, priėjo prie durų, kurios yra šarvuotos, pasiėmė atsuktuvą ir išsuko du varžtus, kuriuos padėjo prie bendrų įrankių, ir išėjo iš namų, kartu išsinešęs V. telefoną. Nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus, ir grįžtant į namus sustabdė policijos pareigūnai, kurie važiavo su automobiliu. Policijos pareigūnai paaiškino, kad jis sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, dėl ko turės būti sulaikomas. Policijos pareigūnai paprašė pateikti V. mobilųjį telefoną, todėl jį padavė, o pats išvežtas į (duomenys neskelbtini). Mobilųjį telefoną būtų grąžinęs V. Buto durų spynai nieko nedarė, tik išsuko du varžtus, kad V. neužsirakintų ir kad galėtų iš parduotuvės įeiti į namus. Kai apsigyveno pas V., tos buto durys ir spyna jau buvo įdėtos, jis prie to finansiškai neprisidėjo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, pagyvens (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymų ir būtų paskirta viešųjų darbų bausmė. Dėl savo atliktų veiksmų, V. atžvilgiu, labai gailisi (b. l. 85-86).

Nukentėjusioji V. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad, 2022 m. kovo 21 d., apie 13.30 val., sugyventinis S. S. iš namų į miestą. Jam išėjus ji nusprendė atsigerti alkoholinių gėrimų – alaus. S. S. iš namų išėjo būdamas blaivus. Apie 16.00 val. S. S. grįžo į namus, grįžęs jau buvo neblaivus. S. S. namuose tapo agresyvus, nuolat keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, reikalavo jam padaryti valgyti. Apie 17.45 val. S. S. kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir kažkur pakvietė išeiti. Ji supykusi pasakė, kad kai kas nors paskambina, jis iš karto išeina. O kai paprašė padėti jos mamai, pagalbos nesulaukė. Pasakė, jeigu jis išeis, į namus nebegrįš, kadangi ji užsirakins duris. Tuo metu įvyko konfliktas, kurio metu S. S. vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sutrenkė į kairį skruostą bei sukėlė fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą vertina 5 balais iš dešimties. Šios apklausos metu jai vis dar skauda kairį skruostą, skausmas padidėjo iki 7 balų iš dešimties. Po suduoto smūgio S. S. pradėjo ardyti buto išorinių durų spyną, norėdamas ją sugadinti, kad neužsirakintų. Ji tuo tarpu spėjo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė atsiliepusiai operatorei. Tai išgirdęs, S. S. nuo durų spynos atskubėjo prie jos, ir iš rankų atėmęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, iš buto pasišalino. Jam išėjus, pastebėjo, kad apgadinta buto durų spyna iš vidaus. Apgadintos spynos vertė yra 40 eurų. Dėl spynos apgadinimo pretenzijų turi, norėtų iš S. S. gauti įvardintą sumą. S. S. išėjus, netrukus atvyko policijos pareigūnai, ji jiems papasakojo apie įvykį, jai buvo nustatytas girtumas. Atvykę medikai nustatė kairio skruosto sumušimą, į gydymo įstaigą nevyko. Pareigūnai išvyko jo ieškoti. Po kiek laiko, grįžę pareigūnai gražino jai mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Su S. S. kartu gyvena apie 8 metus laiko. Butas priklauso jos sūnui. Pageidauja, kad S. S. iš jos buto būtų iškeldintas, nebenori su juo gyventi ir pasibaigus šiam ikiteisminiam tyrimui. S. S. dalyvaujant pareigūnams galėtų išsikraustyti ir susirinkti savo daiktus. Bute gyveno dviese, įvykio liudytojų nėra. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį pateiks vėliau. Užduoti vykti pas medikus gavo, tačiau nevyks, ji yra neįgali, savarankiškai nevaikšto, gali judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, gyvena penktame aukšte. Susitaikyti su S. S. nepageidauja (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

S. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2022 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 21 d. apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,51 prom.) S. S. sumušė neblaivią (1,59 prom.) sugyventinę V. L.. Nukentėjusioji dėl patirto fizinio skausmo greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūrėta įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevežta. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centras. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. S. S. uždarytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1-2);

2022 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis S. S. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. L. atžvilgiu (b. l. 9);

2022 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu kartu su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota vieta, kur įtariamasis S. S. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. L. atžvilgiu (b. l. 17-22);

2022 m. kovo 21 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu kartu su fotolentelėmis, kuriame užfiksuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos užrakto apgadinimas (b. l. 24-29);

2022 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis S. S. vieną kartą su dešine ranka smogė nukentėjusiajai V. L. į veido sritį (b. l. 31-34);

2022 m. kovo 21 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint V. L. atidengtas kūno vietas, ant kairiojo skruosto matyti įdrėskimas (b. l. 46-48);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 21 d., 18.08 val., V. L. nustatytas 1,59 promilių girtumas, 18.31 val., S. S. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b. l. 53-55).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. S., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš neblaivią sugyventinę V. L., t. y. 2022 m. kovo 21 d., apie 17.45 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė sugyventinei V. L. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo S. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. kovo 22 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 100-102).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas anksčiau neteistu, nes teistumas išnykęs (b. l. 60-61), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 63-66), nedirbantis (b. l. 75).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 21 d. 18.30 val. iki 2022 m. kovo 22 d. 11.40 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad S. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog S. S. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam S. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam S. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą

bausmę įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2022 m. kovo 21 d., 18.30 val. iki 2022 m. kovo 22 d., 11.40 val., t. y. 1 para, ir laikyti, kad S. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas

Išaiškinti S. S., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

S. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.