- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-3994-718/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03364-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2016-08-10, 22.38 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė. Apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiu būdu L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį atvyko, kalta padarius eismo įvykį prisipažino, tačiau nurodė, kad nepajuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Norėjo išvažiuoti iš gatvės, apsisukti, bet pamatė mašiną per šoninį veidrodėlį. Nutarė tvarkingai apsisukti, pavažiavo į priekį kieme, po to atgal, ir išvažiavo tvarkingai. Atvažiavus policijai į namus, paaiškėjo, kad ji padarė eismo įvykį. Nurodė, kad nieko nejuto ir nesuvokė, kad galėjo taip atsitikti. Nebuvo tikslo pabėgti iš įvykio vietos, nes automobilis draustas. Jeigu būtų pajutusi, kad atsitrenkė į kažką, tikrai nebūtų nuvažiavusi. Automobilyje grojo muzika, bet ji negrojo labai garsiai. Dabar jau žino, kad įvažiavo į mašiną, pripažįsta. Jo mamai priklausanti mašina taip pat šiek tiek apgadinta – nubrauktas dešinysis šonas gale, yra įbrėžimas. Susidūrimas įvyko tuomet, kai ji apsisukinėjo. Iš nuotraukų matė, kad pažeistas kitos mašinos ratlankis priekinis kairės pusės. Vairuoja pusė metų, dviejų metų vairavimo stažo neturi. Kol pareigūnai atvažiavo į namus, ji nematė, kad jos mašina nubraižyta, nes pažeidimai yra dešinėje pusėje, ji jų nematė išlipusi iš mašinos. Nurodė, kad mokosi Socialinių mokslų kolegijoje, savaitgaliais dirba.
Rašydama paaiškinimą L. Š. nurodė, kad eismo įvykio metu automobilyje grojo muzika, todėl smūgio garso ji negirdėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 11).
Liudytoja A. U. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną per antro aukšto langą matė, kaip atvažiavo automobilis į gatvę, sustojo ir atbuline eiga važiuodamas apie 10 metrų tiesiai trenkėsi į jos mamos automobilio priekinį kairį šoną, šiek tiek pavažiavo į priekį, apsisuko ir išvažiavo. Mamos mašina Fiat Maria stovėjo prie namo, kuriame gyvena. Eismo įvykis įvyko apie 22:30 val., t.y. buvo vėlus vakaras ir mašinos markės ji nematė, matė tik, kad mašina buvo tamsios spalvos. Valstybinio numerio kaltininko automobilio nebepamena, bet jį nurodė informuodama pareigūnus. Buvo ir garsas, kaimynai taip pat garsą girdėjo. Kaltininko mašina trenkėsi galiniu dešiniu šonu. Abi mašinos nuo smūgio sujudėjo. Tada kaltininkė pavažiavo į priekį, atbuliniu įsistūmė į kaimynų kiemą ir išvažiavo nesustojusi ir nepažiūrėjusi. Ji, liudytoja, iš karto skambino į policiją. Mamos automobiliui buvo šie apgadinimai: veidrodėlis vairuotojo pusėje, posūkis, pažeistas bamperis, sparnas, durelės, rato uždangalas. Mamos automobilyje buvo įstrigusi apdailos dalis nuo kaltininkės mašinos. Atvykę pareigūnai nufotografavo, nubraižė schemą, ji parašė pareiškimą. Draudimas dar nesumokėjo už apgadinimus. Nemano, kad kad vairuotoja nejuto, kad atsitrenkė, nes buvo stiprus smūgis ir garsas gana didelis buvo. Ji išbėgo į lauką, bet nebespėjo – kol nulipo iš antro aukšto, kol duris atsirakino, automobilio nebebuvo.
Liudytojas V. P. parodė, kad gavus pranešimą nuvyko į vietą, pamatavo apgadinimus, kadangi valstybinius numerius nukentėjusioji žinojo, susisiekė su pasišalinusia iš įvykio vietos vairuotoja, kuri vėliau atvyko į komisariatą. Tai įvyko tą patį vakarą. Pažeidėja aiškino, kad nejuto smūgio. Automobilius su kolega apžiūrėjo, bet tiksliai neatsimena mašinų apgadinimų –viskas surašyta tarnybiniame pranešime. Per dideli apgadinimai, kad vairuotojas nepajustų įvykio. Negalėjo vairuotojas nepajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Mano, kad vairuotojas turėjo justi, nes nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo žymūs, eismo įvykio kaltininko automobilio mažesni apgadinimai.
Liudytojas Ž. J. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK kelių policijos tarnyboje. Vakare gavo iškvietimą, kad Mokyklos rajone automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje pasitiko pranešėja ir pranešė, kad į jos mamai priklausantį automobilį atsitrenkė automobilis, važiavęs atbuline eiga. Pagal valstybinius numerius nusistatė eismo įvykio kaltininkės gyvenamąją vietą, automobilį, mergina buvo pristatyta į komisariatą ir jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Mergina sakė, kad nieko nejuto, bet neneigė, kad dalyvavo eismo įvykyje. Mano, kad buvo neįmanoma nejusti. Pagal automobilių apgadinimus nejusti smūgio neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno V. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), eismo įvykio schema ir fotonuotraukomis (b.l. 8, 9, 10, 15-19), A. U. paaiškinimu (b.l. 13), teisme apklaustų liudytojų A. U., V. P., Ž. J. parodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokia L. Š. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtis.
Apklausiama teisme administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, pripažino galėjusi apgadinti kitą automobilį, tačiau teigė, kad smūgio nepajuto. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigė kiti bylos duomenys. Tiesiogiai įvykį mačiusi A. U. nurodė, kad per antro aukšto langą matė, kaip automobilis atbuline eiga važiuodamas apie 10 metrų tiesiai trenkėsi į jos mamos automobilio priekinį kairį šoną, šiek tiek pavažiavo į priekį, apsisuko ir išvažiavo. Liudytoja nurodė, kad buvo stiprus smūgis ir garsas gana didelis buvo. Apklausti teisme policijos pareigūnai V. P. ir Ž. J. parodė, kad apžiūrėjo nukentėjusiosios ir L. Š. automobilius, patvirtino, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo žymūs, mano, kad kaltininkas smūgį turėjo pajusti, nes per dideli apgadinimai, kad vairuotojas nepajustų įvykio. Teismui nėra pagrindo abejoti įvykį mačiusios liudytojos A. U. ir policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Teismas mano, kad šie liudytojai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu L. Š..
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamos L. Š. paaiškinimus, kad ji susidūrimo su kitu automobiliu nejuto, laiko neatitinkančiais tikrovės, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š., atbuline eiga vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė. Apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. neneigė padariusi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir sukėlusi eismo įvykį, nurodė įvykio aplinkybes. Teigia, kad smūgio, kontakto nepajuto. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigė kiti bylos duomenys. Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilio Fiat Marea, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra akivaizdūs ( b.l.15-17). Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad L. Š. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad L. Š. suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau kaip to reikalauja įstatymas, policijai nepranešė, o iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotoja L. Š., pažeisdama KET nuostatas, į policiją nesikreipė, ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino, taip apsunkindama eismo įvykio kaltininko nustatymą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pripažintina tai, kad ji gailisi padariusi teisės pažeidimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisės pažeidimus padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. Š. paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 str. 1 dalies sankcijose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
L. Š. pripažinti kalta padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)
baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16060428105.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.