Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Ž(duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis V. D. įmonėje žveju, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

jis, 2024 m. gegužės 3 d., apie 22.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankomis pastūmė savo sutuoktinę I. P., o pastarajai parvirtus ant minkšto kampo komplekto, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kaires akies vokuose ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

Be to, jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

jis, 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 21.38 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, koridoriuje tyčia rankomis sugriebė bėgančią iš namų sutuoktinę I. P. už plaukų ir tempdamas ją laiptais parvertė ant grindų, po ko, nukentėjusiajai klūpant ant kelių, ne daugiau kaip trylika kartų rankų kumščiais sudavė ir koja spyrė jai į įvairias kūno vietas bei sugriebęs už plaukų įtempė I. P. į svetainės kambarį ir taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, ausyse, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, nugaroje, abiejuose rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus nugaroje, kaklo ir galvos riboje dešinėje, veide, dešinėje šlaunyje, muštines žaizdas dešinėje ausyje, krūtinėje, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai ją sužalojo.

Iš įtariamojo D. P. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. su kaimynu R. vartojo alkoholį, vakare buvo stipriai apsvaigęs ir nelabai prisimena, kas įvyko. Pamena, kaip jau stovėjo lauke su policijos pareigūnais prie jų tarnybinio automobilio ir jam policijos pareigūnai pasakė „žiūrėk, ką padarei“, po to jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Pripažįsta, kad dėl stipraus neblaivumo galėjo suduoti žmonai. Nežino, kas iškvietė policiją. Dėl įvykio labai gailisi, mano, kad taip pasielgė dėl girtumo. Po įvykio sutuoktinės I. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, jis pasižadėjo niekada daugiau taip nebesielgti, nori su ja gyventi toliau ir išsaugoti šeimą.

Dėl 2024 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos parodė, kad įvykio dieną jo žmona I. P. su sūnumi N. išvažiavo iš namų pas dukrą K. į svečius, jis liko namie ir vartojo alkoholį, vakare buvo stipriai neblaivus. Nepamena, kada žmona su vaikais grįžo namo ir dėl ko tarp jų kilo konfliktas, žino, kad kuomet išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Pripažįsta, kad galėjo žmonai kelis kartus rankomis suduoti ir kojomis spirti į įvairias kūno vietas, taip pat sugriebęs ją tapyti už plaukų ir taip ją sužaloti; kaip jis tiksliai smurtavo prieš žmoną, nepamena. Prieš žmoną smurtauja ne pirmą kartą, jie jau buvo susitaikę. nuo tada jis apie 4 mėnesius nebevartojo alkoholio, o įvykio dieną išgėrė, nes turėjo asmeninių problemų ir to pakako, kad prigėręs pradėjo smurtauti prieš žmoną. Dėl įvykio labai gailisi, žmonos atsiprašė. Abu sutarė negriauti šeimos, jis pasižadėjo lankytis pas specialistus, kad nustotų vartoti alkoholį (1 t., b. l. 116-119, 134-137, 2 t., b. l. 95-98,116-119).

Dėl 2024 m. gegužės 5 d. nusikalstamos veikos

Iš 2024 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad gavus pranešimą ir atvykus adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme pastebėtas akivaizdžiai neblaivus D. P., kuris atsisakė nusistatyti neblaivumą, teigė, jog namuose yra vienas. Užėjus į butą Nr. 13, jo viduje jokių asmenų nepastebėta, matėsi akivaizdūs girtavimo požymiai. D. P. teigė, jog tarp jo ir žmonos I. P. jokio konflikto nebuvo, jis namuose alkoholį vartojo vienas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, I. P. rasta adresu (duomenys neskelbtini). Ant moters kairės pusės skruosto matėsi akivaizdus patinimas, ji paaiškino, jog tarp jos ir vyro įvyko konfliktas dėl vyro alkoholio vartojimo, kurio metu D. P. daugiabučio namo bute, koridoriuje, trenkė jai vieną kartą į kairį veido skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. D. P. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., b. l.1-8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000261461) nustatyta, kad 2024 m. gegužės 3 d., 22.32 val. P. P. pranešė, kad pas jį atbėgęs anūkas nurodė, kad tėvas muša mamą (1 t., b. l. 9-12).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46-54).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie daugiabučio gyvenamojo namo ir prieina prie įėjimo į laiptinę stovinčio stambaus sudėjimo vyro. Vyriškis pareigūnams nurodė, kad konfliktas gal ir buvo, po to įeina su pareigūnais į butą, prisistatė D. P. ir paaiškino, kad nieko nebuvo, kur yra žmona, sūnus, nežino, namuose vienas pats gėrė alkoholį. Pasitikrinti girtumą alkotesteriu atsisakė, nurodė, kad prieš save neliudys, tvirtina jokio smurto nenaudojęs. Pareigūnai D. P. žmoną suranda kito daugiabučio bute. Moters veido kairiame skruoste matomas patinimas, mėlyne. Paklausta, kodėl pati nekvietė pareigūnų, atsakė, kad bijo; paaiškino, kad namuose puolė vyras ir trenkė vieną kartą į skruostą, buvo nugriuvusi ant žemės, viskas įvyko dėl alkoholio. Į pareigūno klausimą ar reikia iškviesti medikus, atsako, kad dėl mėlynės kviesti medikų nereikia. Moteriai nustatomas 1,55 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57-59).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji I. P., ant kurios kairės pusės skuosto buvo matomas patinimas ir paraudimas (1 t., b. l. 77-79, 80-84).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G392/2024 (03) nustatyta, kad I. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaires akies vokuose, padaryta paveikus kietu buku daiktu, nežymiai sutrikdžiusi jos sveikatą (1 t., b. l. 88-89).

Dėl 2024 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos

Iš BIRT atskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000567726) išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. 21.38 val. pranešėjas nepilnametis I. P. sūnus pranešė, kad neblaivus tėtis spardo ir daužo mamą. Pats laukia lauke su 5 metų vaiku, abu yra išsigandę (1 t., b. l. 148-149).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165-173).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 814/2014(03) konstatuota, kad I. P. padaryta poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, ausyse, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, nugaroje, abiejuose rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje, kaklo ir galvos riboje dešinėje, veide, dešinėje šlaunyje, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių ir bukabriauniais daiktais suduodant trauminius smūgius/padarant dinaminį poveikį 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių kontaktinių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 4-6).

Nukentėjusioji I. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 19.00 val., kartu su sūnumi N. ir anūku R. sugrįžo į namus, adresu: Ž(duomenys neskelbtini), namuose D. nebuvo, jis grįžo apie 20.00 val. akivaizdžiai neblaivus, toliau su draugu gėrė brendį. Apie 21.00 val. į namus atėjo K. žmona R. J., kuri išsivedė K. namo. K. išėjus, ji paklojo vaikams svetainėje sofą, nes ruošėsi eiti miegoti. D. tuo metu buvo virtuvėje. Jai gulint kartu su vaikais į svetainę atėjo D., kuris garsiai šaukdamas įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Tai girdėjo jos sūnus ir anūkas, kurie išsigando ir iš karto išbėgo iš namų pas jos seserį E. A., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten būdamas sūnus, kiek žino, paskambino į pagalbos centrą ir pranešė, kad tėtis puola mamą. Bandė ir ji kartu su vaikais išbėgti iš namų, bet jai kelią užstojo D.. Jis ją čiupo už plaukų ir tempė laiptais, kurie yra netoli laukinių durų, koridoriuje. Temdamas už plaukų D. ją parvertė ant laiptų. Krito keliais ant laiptų, juto skausmą. Galimai susitrenkė kelius, nes yra kraujosruvos ir nubrozdinimai. Jai klūpant ant laiptų D. abiem kumščiais trenkė kelis kartus į įvairias kūno vietas, t. y. tris kartus į galvą (į dešinės pusės smilkinį, už kairės ausies ties kaklu ir pakaušį), kartą į krūtinę, kartą į kairį šoną. Taip pat juto, kaip D. spyrė kojomis, į kairės pusės šlaunį, kairės pusės šoną, ties nugara. Visi šie smūgiai jai buvo skausmingi, juto didelį skausmą. Šiuo metu tose vietose jai yra susidariusios kraujosruvos. Šaukėsi pagalbos, bet niekas jos negirdėjo ir jai nepadėjo. Po smūgių D. vėl čiupo jai už plaukų ir tempė atbulą į svetainę. Būnant svetainėje D. paleido jos plaukus ir ji atbula griuvo ant sofos. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie matė, kad ji guli ant lovos sumušta ir apsiverkusi. Pareigūnai iš karto D. sulaikė ir išvedė į lauką. D. buvo pasodintas į policijos automobilio laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnai patikrino jos neblaivumą, kiek tiksliai jai buvo nustatytas neblaivumas, nepamena. Buvo ištikta šoko ir išsigandusi, todėl pareigūnams pasakė, kad D. jos nemušė, bet jie, matydami jos sužalojimus, iškvietė medikus, kurie ją atvykę apžiūrėjo ir išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pareigūnams nesakė, jog prieš ją smurtavo D., nes ji jo bijo, kadangi po 2024 m. gegužės 3 d. sumušimo D. jai pagrasino, kad jei dar kartą pasiskųs policijai, jis su ja susidoros. (2 t., b. l. 12-19).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. P., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. P., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. P. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti: kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinių veiksmų pakartotinumą ir jų poveikį nukentėjusiosios sveikatai bei jos ir vaikų saugumui, D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 3 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 9 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką (santykiu 1:2) įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 3 d. 23.20 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 14.36 val. (2 paras) ir nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 22.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 15.42 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 721 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, visą bausmės vykdymo laikotarpį devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. P., gim. (duomenys neskelbtini), lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) bei artintis prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie

nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „body“ kamerų iš įvykio vietos garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.