- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- 1-194-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37155-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- Ž. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37155-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ,gimęs 1987 m. rugpjūčio 2 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas :
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu;Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, galutine laisvės atėmimo bausme 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nuosprendžiu paskirta galutine bausme 2 metais, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą (neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 24 dienos); 2014 m. rugsėjo 24 d. išregistruotas iš Probacijos skyriaus registro, pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. N. 2015 m. liepos 2 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veido sritį ir du kartus koja spyrė į nugaros sritį savo žmonai V. N., padarydamas nukentėjusiajai nugaros odos nubrozdinimus, kairio žasto poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. N., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (36-37, 47-48 b. l.), kad jis su žmona V. N. kartu nebegyvena apie du ar tris mėnesius. 2015 m. liepos 2 d. apie 18 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko žmona Viktorija. Norėjo su žmona susitaikyti, vėl gyventi kartu, o žmona kartu gyventi nebenori, ji jau buvo padavusi dokumentus skyryboms. Tuomet tarp jo ir Viktorijos prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą delnu sudavė žmonai per veidą ir du kartus įspyrė į nugarą. Po to iš žmonos paėmė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir metė jį į laiptus. Mobiliojo ryšio telefonas sudužo. Žmona iš jo namų išvyko. Apie tai, jog žmona Viktorija, kad jai sudavė per veidą ir du kartus įspyrė į nugarą, parašė pareiškimą, sužinojo, kai mamai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jis turi atvykti į komisariatą. Tą pačią dieną jis paskambino žmonai ir ši jam pasakė, kad dėl sumušimo parašė pareiškimą policijoje. To pokalbio metu jis žmonos atsiprašė. Šiuo metu su žmona jis yra susitaikęs, žmona jam jokių pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. N. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad ji kartu su vyru nebegyvena apie 2 mėnesius, vyksta skyrybų procesas. Ji gyvena Tauragėje. 2015 m. liepos 2 d. apie 18 val. ji atvyko į vyro namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykusi vyrą rado namuose, su juo susitiko kieme. Vyras pareiškė žodinius priekaištus dėl skyrybų. Tada abu žodžiais apsipyko ir Ž. N. jai delnu trenkė vieną kartą per veidą ir du kartus spyrė į nugaros sritį. Ji pajuto fizinį skausmą. Tada Ž. N. paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir metęs į laiptų pakopą sudaužė. Dėl telefono Ž. N. jokių pretenzijų neturi. Papildomai parodė, kad, po įvykio ji buvo nuvykusi į Kelmės ligoninę, priimamajame ją apžiūrėjo gydytojai, nes ant nugaros buvo nubrozdinimas ir patinimas. Šiuo metu su vyru bendrauja tik kiek tai susiję su jų bendru vaiku, daugiau jokio bendravimo tarp jų nėra. Paaiškino, kad po šio konflikto vyras atsiprašė, ji savo vyrui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (6, 23-24 b. l.).
Nukentėjusioji V. N. 2015 m. liepos 2 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti vyrą Ž. N., kuris 2015 m. liepos 2 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namų kieme, ją sumušė, sudavė delnu vieną kartą per veidą ir koja du kartus spyrė į nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą.
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo A. B. 2015 m. liepos 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (5-10 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kiemas, kuriame buvo smurtaujama. Kieme smurto požymių nesimato.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1141/15(04) (20 b. l.) nurodyta, kad V. N. padaryti sužalojimai: nugaros odos nubrozdinimai, kairio žasto poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus nugarą ir kairį žastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-248/2015 (88 b. l.) nurodyta, kad Ž. N. buvo nustatyta diagnozė: Adaptacijos sutrikimai (F43.2), skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga.
Asmens blaivumo testas (14 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. N. 2015 m. liepos 2 d. 21 val. 46 min. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. N. tyčia vieną kartą delnu sudavė į veido sritį ir du kartus koja spyrė į nugaros sritį žmonai V. N., t. y. šeimos nariui, padarydamas nukentėjusiajai nugaros odos nubrozdinimus, kairio žasto poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis Ž. N. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sutuoktinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis Ž. N. savo kaltę pripažino visiškai (36-37, 47-48 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti trumpesnį bausmės terminą, nes planuoja išvykti dirbti į užsienį (92-93 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. N. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (80-82 b. l.), teistas, teistumas neišnykęs (53-71 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (76-79 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo, todėl Ž. N. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Kadangi Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi Ž. N. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka Ž. N. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės 2015 m. liepos 20 d. nutarimu (49-51 b. l.), kaltinamajam Ž. N. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti Ž. N. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę Ž. N. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti Ž. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.