Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo K. M. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuo jos atleisti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, dėl nuo 2023-06-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė prašymą netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis, jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Būtų ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui toliau atlikti bausmę už veiką, kuri nauju įstatymu dekriminalizuota arba numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti švelnesnę bausmę bei taikyti kitas bausmės atlikimo sąlygas, kurios palengvina nuteistojo padėtį.

Nuteistasis K. M. teismo prašo sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog jo atsakomybę švelnina nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 178 straipsnio ar su šiuo straipsniu susiję pakeitimai.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nuo 2023 m. birželio 1 d. pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai.

K. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šio nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto svetimo turto dydis, kadangi šiuo konkrečiu atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika turi kvalifikuojantį požymį – įsibrovęs į patalpą, t. y. K. M. buvo nuteistas už tai, kad įsibraudamas į UAB „Busturas“ tarnybines patalpas, pagrobė svetimą turtą. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, teismas plačiau nepasisako, nes jos kvalifikavimui BK pakeitimai neturi jokios teisinės reikšmės.

Skiriant K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, anksčiau teistas 9 kartus, teistas už smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir už nužudymą, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybė sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Šiuo atveju, teismas nemato jokio pagrindo asmeniui skirti kitokios bausmės, nei kad buvo skirta, prašomu peržiūrėti teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka. Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, teismas plačiau nepasisako dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, kadangi K. M. realiai atlieka jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu bei skirta galutinė - 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020-10-28 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir skirta galutinė bausmė – 6 (šešeri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020-10-28 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kuriai jokios teisinės reikšmės neturi nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitęs BK straipsnių reglamentavimas, todėl teismas, išanalizavęs visas byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės nekeičia.

Įvertinus nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistajam paskiriant kitos rūšies bausmę ar sumažinant laisvės atėmimo bausmės dydį. Nuteistajam parinkta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo K. M. pateiktą prašymą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.