Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2387-1223/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
e1-2387-1223/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22616-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-2387-1223/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22616-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – dvidešimties parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta trisdešimties parų arešto bausme;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausme;

kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. birželio 14 d., apie 13.20 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje į su savimi turėtą maišelį įsidėjo du vaikiškus bluzonus, vieneto kaina 39,95 Eur, ir du dviejų dalių vaikiškų drabužių komplektus, vieneto kaina 36,95 Eur, ir išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už šias prekes, tačiau baudžiamojo nusižengimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išėjus iš parduotuvės buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo, taip pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 153,80 Eur vertės turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 14 d., apie 13.20 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje į su savimi turėtą maišelį susidėjo du vaikiškus bluzonus ir du vaikiškus komplektus, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tačiau nuo parduotuvės išėjimo durų nuėjus ne daugiau kaip penkis metrus buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo. Prekes grąžino parduotuvei. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Apklausiamas liudytojas I. A. parodė, kad dirba PC „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju konsultantu. 2024 m. birželio 14 d., apie 13.20 val., per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo vyrą, kuris „NEXT“ prekių ženklo skyriuje į maišą su logotipu „Drogas“ dėjosi vaikiškus drabužius. Kol nuėjo iki parduotuvės išėjimo, vyro jau nebuvo. Išėjęs į lauką pastebėjo vyrą, priėjo prie jo, pasižiūrėjo į maišo vidų ir pamatė folija, iš to suprato, kad vyras pavogė prekes. Paėmė vyrą už rankų ir nuvedė atgal į parduotuvę. Parduotuvėje iš maišo ištraukė vaikiškus drabužius, prie apsaugos bortų patikrino, ar jie turi apsaugą, su visais drabužiais pasileido signalizacija.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. birželio 14 d., apie 13.20 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tamsiai apsirengęs vyras į maišą su folija susikišo du „NEXT“ firmos komplektus, vieneto kaina 36,95 Eur, bendros 73,90 Eur vertės, ir du bluzonus, vieneto kaina 39,95 Eur, bendros 79,90 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandyta padaryti 153,80 Eur turtinę žalą.

Iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašų apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 14 d. 13.04 val. į parduotuvę įeina vyriškis (dėvintis juodą bliuzoną su gobtuvu, dėvintis mėlynus džinsus, avintis tamsius sportinius batus), kuris rankoje nešasi plastikinį maišelį su logotipu „Drogas“. Nueina į parduotuvės gilumą ir apžiūrinėja sukabintus vaikiškus drabužius. Iš viršutinės kabyklos paima du pilkos spalvos vaikiškus džemperius su pakabomis, apžiūrinėja drabužius ir pakabina ant apatinės kabyklos. Apeina kabyklą iš kitos pusės, nukabina vaikiškus drabužius nuo kabyklos, nuo dviejų pakabų nuima vaikiškus drabužius (vaikiškus bliuzonus), pakabas padeda ant žemės, apsisuka, apeina aplink kabyklą vienoje rankoje laikydamas maišelį, o kitoje drabužius, nusisuka nugara, paima nuo kabyklos dar vaikiškų drabužių (nesimato kiek vienetų), nusisuka nugara nuo kameros, tačiau matosi, kad į maišelį su logotipu „Drogas“ įsideda visus rankose turėtus vaikiškus drabužius (kiek tiksliai vienetų drabužių įsideda, nesimato, nes vyriškis nusisukęs nugara į kamerą). Po ko su pilnu maišeliu praeina pro drabužių kabyklas, nueina iš parduotuvės patalpos ir pasuka į dešinę, kur iš karto yra apsauginiai varteliai ir išėjimas. 13.08.03 val. išeina iš parduotuvės pro apsauginius vartelius iš pastato rankose laikydamas tą patį maišelį su logotipu „Drogas“, kuris yra išsipūtęs (matosi, kad jame kažkas įdėta, tik nesimato, kas būtent). Išėjęs pro parduotuvės duris pasuka į kairę pusę ir nueina šalia gatvės. Netrukus, 13.08.17 val. iš parduotuvės išbėga vyriškis (vilkintis šortus ir dėvintis žydros spalvos sportinius marškinėlius, galimai parduotuvės darbuotojas), kuris nubėga į tą pačią pusę, į kurią nuėjo vyriškis su maišeliu su logotipu „Drogas“, taip pat 13.08.18 val. iš paskos išbėga ir moteris (vilkinti žydrą liemenę, galimai parduotuvės darbuotoja, kuri taip nubėga į tą pačią pusę. 13.08.40 val. vyriškis žydrais marškinėliais laikydamas už rankos atsiveda sulaikytą vyriškį, vilkintį juodu bliuzonu, kitoje rankoje laikydamas vyriškio maišelį su logotipu „Drogas“. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Iš darbužių apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pavogti vaikiški drabužiai: du vaikiški bliuzonai, prekės kodas D8813707, vieneto kaina 39,95 Eur, ir du dviejų dalių vaikiški komplektai – megztinis ir šortai, prekės kodas 58570130, vieneto kaina 36,95 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

BK 22 straipsnio 1 dalies pagrindu pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja , kad kaltinamojo K. S. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 153,80 Eur vertės turtą, t. y. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta.

Apklausiamas kaltinamasis K. S. pripažino, kad parduotuvėje į su savimi turėtą maišelį susidėjo du vaikiškus bluzonus ir du vaikiškus komplektus, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tačiau nuėjus ne daugiau kaip penkis metrus buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo. Be K. S. prisipažinimo, jo kaltę pasikėsinus padaryti inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą pagrindžia vaizdo įrašai, kuriuose tai objektyviai užfiksuota, ir jų apžiūros protokolas; liudytojo I. A. parodymai, iš kurių matyti, kad K. S. buvo pastebėtas vagiantis per vaizdo stebėjimo kameras ir sulaikytas su prekėmis netoli parduotuvės išėjimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas ir drabužių apžiūros protokolas, kurių sugretinimas rodo, konkrečiai kokias prekes iš parduotuvės buvo pasikėsinta pagrobti ir kokia yra jų vertė; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa. Bendra pagrobtų prekių vertė (153,80 Eur) atitinka nedidelę turto vertę (viršija 150 Eur dydžio sumą, bet neviršija 500 Eur dydžio sumos), todėl jų vagystė K. S. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. K. S. suvokė, kad iš parduotuvės pasikėsino pagrobti prekes, numatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų jų netekusi, o jis būtų neatlygintinai įgijęs prekes, jeigu nebūtų sulaikytas ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats parodė, trūksta pinigų pragyvenimui ir norėjo pasirūpinti mažamečiu vaiku, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, su bausme sutinka, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, prašo esant galimybei nustatyti mažesnį arešto bausmės dydį.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

Teismas, skirdamas bausmę K. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. K. S. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas aprūpinti savo mažametį vaiką, pasikėsinimas baigtas, baudžiamuoju nusižengimu žala nepadaryta, nes prekės grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. S. yra vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, eilę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, teistas tiek Lietuvos Respublikoje, teik užsienyje už vagystes, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Visa tai K. S. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau K. S. skirtos bausmės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas maksimalus. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų kartotinumą, anksčiau skirtų arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių nerezultatyvumą, švelnesnė bausmė K. S. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir prieštarautų bausmės tikslams, todėl pagrindo nustatyti mažesnį arešto bausmės dydį nėra.

K. S. pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. S. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti K. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 6) 636 0132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas