- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-382-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. G., A. Š.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-382-212/2009
Teisėja V. Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija: 121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-452/2009 pagal R. J. ieškinį atsakovams A. G., A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 12 154,34 Lt turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo sužalojimo momento, 2005-10-07 iki 2009-03-13, ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2005-10-07 atsakovai Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, veikdami kartu, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, krūtinės ląstą, sulaužydami 6, 7 ir 9 šonkaulius, tuo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už nurodytų veiksmų padarymą. Užpuolimo metu jam buvo sulaužytas ir dešinės rankos alkūnkaulis, buvo atlikta alkūnės operacija. Dėl padarytų sužalojimų ilgą laiką gydėsi ligoninėje, buvo nedarbingas ir negavo pajamų, susijusių su darbiniais santykiais. Nuo sužalojimo momento dėl rankos sužalojimo neteko penkiasdešimt procentų darbingumo iki 2009-03-13 ir dėl to patyrė 12 154,34 Lt turtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 50 000 Lt, nes dėl atsakovų padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 12 154,34 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė iš atsakovų po 356,25 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir po 1 082,31 Lt žyminio mokesčio bei po 22,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu atsakovai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį už R. J. sužalojimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad A. Š. ir A. G. viešoje vietoje, veikdami kartu kaip bendravykdytojai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, R. J. sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydami minkštųjų audinių sumušimus veido bei dešinės krūtinės ląstos pusėje, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą. Specialisto išvada patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu ieškovui buvo sumuštas veidas, dešinė ranka, dešinė krūtinės ląstos pusė, lūžo dešinėje 6–7 šonkauliai, dešinysis alkūnkaulis, ir jo darbingumo netekimo priežastis – dešiniojo alkūnkaulio trauminis lūžis. Teismas baudžiamojoje byloje, negalėdamas nustatyti konkrečių gydymo išlaidų, nukentėjusiajam R. J. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo butų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Iki nusikaltimu padaryto sužalojimo ieškovas buvo darbingas, dirbo nuolatinį darbą ir turėjo nuolatinį pajamų šaltinį. Dėl alkūnkaulio ir kitų sužalojimų ieškovas gydėsi ligoninėje, buvo operuotas. Dėl patirtų sužalojimų neteko 50 % darbingumo ir dėl to sumažėjo jo gautos pajamos. Pagal UAB „Finotika“ atliktus paskaičiavimus ieškovui padaryta materialinė žala, kurią sudaro netekto darbo uždarbio dalis ir išlaidos medicininėms procedūroms. Iš viso tai sudaro 12 154,34 Lt. Neturtinė žala padaryta kaltais atsakovų veiksmais, tarp šių veiksmų ir turtinės žalos ieškovui atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovui laikotarpiu nuo 2005-10-07 iki 2009-03-12 padarytą 12 154, 34 Lt turtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ji yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala, nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl ji atlygintina. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius paminėtus įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir į tai, jog po patirtų sužalojimų jis tapo neįgalus, sunkiai valdo dešinę ranką ir dėl to patiria nepatogumų. Pripažino, kad be fizinio skausmo ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų materialinę ir turtinę padėtį. Iš nurodytų įrodymų visumos sprendė, kad teisingai kompensuoti neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsižvelgiant į nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino ir iš atsakovų priteisė solidariai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimą jo atžvilgiu panaikinti ir ieškinį atmesti. Mano, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas sprendime teisingai nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžiu jis ir atsakovas A. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti, jog veikdami kartu, kaip bendravykdytojai tyčia dėl chuliganišku paskatų ieškovui sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydami minkštųjų audinių sumušimus veido be dešinės krūtinės ląstos pusėje, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė R. J. sveikatą. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, nepakeistas ir nepanaikintas. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas. Sprendime nustatė, kad iki nusikaltimu padaryto sužalojimo ieškovas buvo darbingas, turėjo nuolatinį darbą, ir nuolatinį pajamų šaltinį. Dėl alkūnkaulio ir kitų sužalojimų ieškovas gydėsi ligoninėje, buvo operuotas ir dėl padarytų sužalojimų neteko 50 procentų darbingumo, sumažėjo jo pajamos. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovui neturtinė žala padaryta nusikaltimu, numatytu BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. 45 procentų darbingumo netekimo priežastis — dešiniojo alkūnkaulio trauminis lūžis. Būtent dėl dešiniojo alkūnkaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta R. J. sveikata. Tiek turtinę, tiek neturtinę žalą R. J. teismas priteisė dėl jam padaryto dešiniojo alkūnkaulio lūžimo, kurį, kaip nustatė teismas, sulaužė atsakovai, dėl ko ieškovas neteko dalies darbingumo ir jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatavo, kad dėl to ieškovas buvo operuojamas, neteko dalies darbingumo, nevaldo sužalotos rankos, negali pilnaverčiai dirbti, jam sunku ir pavojinga vairuoti automobilį, sveikintis su pažįstamais, pavalgyti, dirbti. Kadangi nevaldo dešinės rankos nuolat jaučiasi neįgaliu, antraeiliu, visuomenės atstumtu asmeniu, patiria nepatogumus. Tačiau nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismo daromoms išvadoms. Teismas nenustatė tokios aplinkybės, kad jis R. J. būtų padaręs dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko jam būtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkus sveikatos sutrikdymas numatytas BK 135 str., o jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinta, kad jis, A. G., ieškovui yra padaręs dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko pastarasis neteko 45 procentų darbingumo ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Nenustačius jo, apelianto, kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jis neturi atsakyti ir civiline tvarka dėl ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje R. J. buvo pareiškęs 350 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis ir A. Š. atlygino ieškovui 150 Lt turtinės žalos dėl striukės sužalojimo ir vaistų pirkimo. Dėl 200 Lt, kuriuos R. J. teismo posėdžio metu nurodė išleidęs procedūroms, teismas nuosprendyje jam pripažino civilinio ieškovo teisę, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Jis mano, kad R. J. dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo reikšti ne didesnį kaip 200 Lt ieškinį, t. y. tokiai sumai, kokiai jam teismas nuosprendžiu suteikė teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nepagrįstai teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad nukentėjusiojo kaltė dėl žalos atsiradimo nenustatyta. Pats ieškovas išprovokavo konfliktą, kurio metu ir buvo sužalotas. Tai nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-20 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., o tai taip pat buvo pagrindas mažinti jo ieškininius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo A. G. skundo motyvas, kad atsakovai nekalti dėl jo sulaužytos dešiniosios rankos alkūnkaulio, dėl kurios traumos šiuo metu jo darbingumas tik 35 %, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes baudžiamojoje byloje Nr. 46-1-0698-05 neva nebuvo konkrečiai nustatyta, kuris iš jų jam padarė šią traumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2009-05-08 sprendimu, ieškinį tenkindamas iš dalies, iš tikrųjų nustatė, jog specialisto išvada patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo sumuštas veidas, dešinė ranka, dešinė krūtinės ląstos pusė, lūžo dešinėje 6–7 šonkauliai, dešinysis alkūnkaulis ir jo darbingumo netekimo priežastis – dešinio alkūnkaulio trauminis lūžis. Atsakovas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, jog veikdamas kartu su A. Š., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, jam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą dešinę ranką dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydami minkštųjų audinių sumušimus, veido bei dešinės krūtinės ląstos pusėje, sulaužydami dešiniuosius 6-tąjį ir 7-tąjį, kairįjį 9-tąjį šonkaulius ir už šią veiką atsakovai yra nuteisti. Dešinė ranka taip pat buvo sumušta, dešinys alkūnkaulis atsakovų buvo sulaužytas tuo pat metu ir tuo pačiu būdu. Tai nustatyta objektyviai specialisto 2005-10-20 išvada, kurios 2 p. sakoma, jog visi minėti sužalojimai padaryti sumušant ranką ir krūtinę kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais prieš patenkant į ligoninę. Į ligoninę jis pateko 2005-10-07, tuojau pat po įvykio, 23.55 val. rentgenogramose buvo matyti dešiniojo alkūnkaulio lūžimas. Šiuos sužalojimus atsakovai jam padarė jį pargriovę, neblaivūs mušdami ir spardydami į įvairias kūno vietas. Panevėžio apygardos teismas 2007-11-05 nutartimi, nutraukdamas atsakovų atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., BPK 3 str. l d. 8 p. pagrindu nustatė, kad kaltinamieji, t. y. atsakovai, „...2005 m. spalio 7 d., apie 22 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendravykdytojai, iš chuliganiškų paskatų sudavė R. J. nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą dešinę ranką dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant kairiųjų akies vokų kraujosruvas, dešiniųjų šonkaulių lūžimus. Kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, skersinį dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko nuo dešiniojo alkūnkaulio lūžimo nukentėjusysis netekus 45 % darbingumo, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šios nutarties atsakovai neginčijo, su jos išvadomis sutiko. Atsakovų kaltė dėl jam padarytų sužalojimų byloje yra įrodyta ir teismo sprendimu šioje byloje nustatyta teisingai. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis galėjo reikšti ne didesnį kaip 200 Lt ieškinį. Nuosprendis baudžiamojoje byloje neapriboja jo teisės reikalauti padarytos žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje. Apylinkės teismas sprendimu teisingai įvertino įrodymus ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir dėl neturtinės žalos padarymo, ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovai 2005-10-07 apie 22 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Panevėžyje, veikdami kartu, kaip bendravykdytojai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, R. J. sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į veidą, dešinę ranką, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydami minkštųjų audinių sumušimus veido bei dešinės krūtinės ląstos pusėje, dešiniųjų 6 ir 7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu atsakovai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 straipsnio 1 dalį už R. J. sužalojimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. R. J. pripažinta civilinio ieškovo teisė į 200 Lt ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 12 154,34 Lt turtinės žalos, kuri atsirado netekus darbingumo dėl atsakovų kaltės. Būtent atsakovai sulaužė jam dešinįjį alkūnkaulį ir jis neteko 50 % darbingumo. Taip pat ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią vertino 50 000 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-08 sprendimu visiškai patenkino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies dėl neturtinės, priteisdamas 30 000 Lt. Atsakovas A. G. prašo šį sprendimą jo atžvilgiu panaikinti ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Mano, jog jis neturi atsakyti civiline tvarka, nes nenustatyta, kad jis padarė ieškovui dešiniojo alkūnkaulio lūžimą. Kadangi teismo nuosprendžiu ieškovui suteikta teisė į 200 Lt ieškinio patenkinimą, tai jis galėjo reikšti jam reikalavimą tik tokio dydžio. Taip pat mano, kad pats ieškovas kaltas dėl padarytų sužalojimų, nes jis pats išprovokavo konfliktą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 straipsnio 1 dalį už R. J. sužalojimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovams buvo pareikšti kaltinimai ir dėl tyčinio sunkaus R. J. sveikatos sutrikdymo (baudž. byla Nr. 1-67-349/2007, b. l. 193). Panevėžio apygardos teismas 2007-11-05 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje atsakovai kaltinami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., nutraukė. Nutartyje konstatavo, kad atsakovai 2005-10-07 apie 22 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendravykdytojai, iš chuliganiškų paskatų sumušė R. J., padarydami jam kairiųjų akies vokų kraujosruvas, dešiniųjų 6,7 šonkaulių lūžimus, kairiojo 9 šonkaulio lūžimą, skersinį dešiniojo alkūnkaulio lūžimą, dėl ko nuo dešiniojo alkūnkaulio lūžio nukentėjusysis neteko 45 % darbingumo (vėliau 50 %) ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Taip pat nustatyta, kad atsakovai, nors ir nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kartu jie nuteisti ir už tai, kad sudavė R. J. į dešinę ranką, dėl kurios sužalojimo ir buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (ten pat, b. l. 255–256). Taigi, nustatyta, kad atsakovai sudavė smūgius nukentėjusiajam į dešinę ranką ir tai buvo tiesioginė sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Ta aplinkybė, kad atsakovai nenuteisti už sunkų kūno sužalojimą, esmės nekeičia, sužalojimo fakto ir teismų nustatytos aplinkybės nepaneigtos. Dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovo sveikata buvo sutrikdyta, jis neteko darbingumo. Visas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, tinkamai įvertino žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, dydį ir priteisė ją solidariai, nes žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais (CK 6. 279 str. 1 d.). Žalos mažinti nėra pagrindo, nes ieškovo kaltė pasireiškė mažaverčiu pretekstu, o atsakovų veiksmai buvo visiškai neadekvatus ir nebūtini kilusiame konflikte.
CPK 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles. Ši teisės norma taikoma ir tuomet, kai civilinis ieškinys iš viso nepareikštas baudžiamojoje byloje arba jis baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Kai baudžiamojoje byloje ieškinio negalima išnagrinėti, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje buvo reiškiamas ieškinys 350 Lt sumai, nedraudžia nukentėjusiajam (ieškovui) reikalauti didesnės žalos atlyginimo, jei reikalavimas pagrįstas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamų reikalavimų svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 28), apmokant ją 100 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.