Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-458-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
II-458-963/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01153-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Rokas Venslauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-458-963/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01153-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 20120021454(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotam atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 (šešiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. liepos 22 d., 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) aikštelės teritorijoje, vietoje, kur transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kai važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, vairavo konteinerinį sunkvežimį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio transporto priemonei vilkikui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiai iš dešinės, ko pasekoje su juo susidūrė. (b. l. 9).

2020 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinku, mano, jog nutarimas priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes, nesurinkus jo veiksmų priešingumo teisei ir kaltės įrodymų, todėl prašo nutarimą panaikinti. Savo prašymą grindžia žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Jo nuomone, nutarimą priėmęs pareigūnas išvadas dėl jo kaltės buvimo padarė nesiėmęs visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinęs visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, Nutarime neišdėstęs teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Jo manymu, byloje esančių duomenų nepakanka jo veiksmų vairuojant transporto priemonę Bendrovės teritorijoje, neteisėtumui ir jo kaltei, kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sąlygoms konstatuoti, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog eismo tvarką Bendrovės teritorijoje Eismo įvykio metu reglamentavo keli teisės aktai, t. y. Kelių eismo taisyklės (toliau-KET)ir 2016 m. lapkričio 25 d. Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) instrukcija krovininio transporto vairuotojui (toliau - Instrukcija). Galimas KET ir Instrukcijos nuostatų nesuderinamumas ar prieštaravimas negali būti jo administracinės atsakomybės pagrindu, priešingu atveju būtų akivaizdžiai nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo. Privačiose ar uždarose teritorijose transporto eismas gali būti organizuojamas ne tik vadovaujantis KET reikalavimais, tačiau atsižvelgiant ir į imperatyvius darbų saugos reikalavimus, nustatytus įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, ar pačių bendrovių vidiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose. Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi (Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102, 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 2.2. punktas). UAB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 45-V, 6 punktas numato, jog „Klientai, Savininkai <...> bei šių asmenų darbuotojai, agentai, atstovai ir jų pasitelkti tretieji asmenys turi laikytis tuo metu galiojančių KKT instrukcijų (<...> Judėjimo terminale schemos, Atmintinės vairuotojams ir pan.). Pažymėtina, jog aukščiau nurodyta Instrukcijoje įtvirtinta eismo organizavimo tvarka Bendrovėje skirta užtikrinti ne tik saugų transporto priemonių eismą Bendrovės teritorijoje, tačiau ir saugų darbo įrenginių, įskaitant Sunkvežimį, naudojimą, nes visa Bendrovės teritorija yra pavojinga krovos darbų zona. Instrukcijos reikalavimų laikymasis yra saugaus darbo įrenginių naudojimo Bendrovės teritorijoje pagrindas. Atsižvelgiant į Bendrovės teritorijoje vykdomų darbų specifiką (konteinerių sandėliavimas, pakrovimas, iškrovimas, pervežimas), kitokios eismo organizavimo priemonės, pavyzdžiui, kelio ženklai, negali būti taikomos (nėra saugių teritorijų, kurioje pastatyti kelio ženklai nekliudytų krovos technikai bei transporto priemonėms). Visi Bendrovės teritorijoje dirbantys ir/ar vairuojantys transporto priemones, privalo žinoti Instrukcijos reikalavimus ir jos laikytis, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas saugus darbas bei saugus eismas Bendrovės teritorijoje. Eismo įvykio metu vilkiką vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) darbuotojas, arba jo pasitelkto trečiojo asmens darbuotojas, E. P.. 2019 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr.20/072, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2.2.7. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo „Užtikrinti, kad Kliento darbuotojai, atstovai bei samdomi vairuotojai Terminalo teritorijoje laikytųsi saugos reikalavimų, <...> ir Instrukcijos vairuotojui. Klientas prisiima atsakomybę už tinkamą savo darbuotojų, atstovų, subrangovų ir samdomų vairuotojų <...> supažindinimą su aukščiau paminėtomis instrukcijomis ir už bet kokius jų padarytus pažeidimus terminalo teritorijoje.“ Atitinkamai, vadovaujantis Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 6 punkto ir Sutarties 2.2.7. punkto nuostatomis, vilkiko vairuotojas E. P. privalėjo būti informuotas ir supažindintas su eismo organizavimo tvarka Bendrovės teritorijoje, įskaitant Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio reikalavimą skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę Bendrovės krovos transportui ir šio reikalavimo laikytis. Eismo įvykio metu jis vadovavosi Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio nuostata ir pagrįstai tikėjosi, kad vairuodamas Bendrovės krovos transportą - sunkvežimį ir įvažiuodamas į skersinį pravažiavimą tarp konteinerių blokų D1 ir EI, turi pirmumo teisę skersiniu pravažiavimu jam iš dešinės pusės važiuojančio vilkiko atžvilgiu. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, jis buvo pagrįstai įsitikinęs, jog vilkiko vairuotojas yra informuotas ir supažindintas su eismo organizavimo tvarka Bendrovėje, įskaitant Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio reikalavimą skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę Bendrovės krovos transportui ir šio reikalavimo laikysis, t. y., sustos ir praleis jo vairuojamą Bendrovės krovos transportą sunkvežimį. Toks jo teisėtas lūkestis neabejotinai yra ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir neatsiejamas nuo teisinio saugumo principo. Nutarimu, jo nuomone, buvo neabejotinai pažeistas jo teisėtas lūkestis, bei teisinis tikrumas ir saugumas. Jis sąžiningai laikęsis vidaus norminio teisės akto Instrukcijos reikalavimų, Nutarimu buvo pripažintas kaltu, nes nevykdė visiškai kito teisės akto KET 115 punkto nuostatų, kurių galiojimas eismo įvykio faktinėje situacijoje buvo pakeistas Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio nuostata. Akivaizdu, jog jis, žinodamas Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio reikalavimą, suvokė, jog sunkvežimiu važiuodamas į skersinį pravažiavimą neturi pareigos praleisti jam iš dešinės pusės privažiuojamuoju keliu atvažiuojančio vilkiko ir elgiasi nepažeisdamas nustatytos eismo organizavimo tvarkos Bendrovėje. Atitinkamai, jo nuomone, jo veikoje eismo įvykio metu nėra kaltės, kaip privalomojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio. Šiuo atveju, jo manymu, jo veika eismo įvykio metu neatitinka ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos veikos objektyviosios pusės požymių. ANK 417 straipsnio 3 dalis be kita ko, numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią, įvažiuojant į kelią nevykdymą. Jo manymu, kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju, reikalavimas duoti kelią iš dešinės pusės atvažiuojančiam vilkikui jam nebuvo taikytinas, nes Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunktyje numatyta kitokia eismo organizavimo tvarka Bendrovėje (Bendrovės krovos technika turi pirmumo teisę visais atvejais ir neprivalo praleisti jai iš dešinės atvažiuojančių transporto priemonių). Nesant tokio reikalavimo, įvažiuodamas į skersinį pravažiavimą su sunkvežimiu ir nepraleidęs vilkiko, jis elgėsi teisėtai ir jokių įstatymų saugomų vertybių nepažeidė. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, taip pat ir tada, kai yra ANK IV skyriuje nurodyta aplinkybė (ANK 591 straipsnio 4 punktas). ANK 18 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Nagrinėjamu atveju, jis Eismo įvykio metu vadovavosi Bendrovės vidiniu norminiu teisės aktu Instrukcija ir joje nustatyta eismo organizavimo tvarka Bendrovėje, atitinkamai, vykdė teisėtą darbdavio nurodymą, todėl tai yra pagrindas nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog, Eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, nes jo vairuojamas Sunkvežimis, vadovaujantis aukščiau nurodytais Bendrovės vidiniais norminiais aktais, bei Sutartimi, turėjo pirmumo teisę įvažiuoti į skersinį pravažiavimą ir jis neprivalėjo praleisti jam iš dešinės atvažiojančio Vilkiko. Vilkiko vairuotojas E. P., nepraleisdamas jo vairuojamo Sunkvežimio, pažeidė Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio reikalavimą ir tai buvo vienintelė Eismo įvykio priežastis. V. S. Bendrovės teritorijoje jis vykdė Instrukcijos 5 punkto ,,g)“ papunkčio nuostatą ir pagrįstai tikėjosi, kad elgiasi teisėtai, vykdo teisėtą darbdavio nurodymą dėl eismo tvarkos Bendrovės teritorijoje organizavimo, todėl jo teisėtas veikimas negali būti administracinės atsakomybės pagrindas. Atitinkamai, jo nuomone, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 ir 4 punktais, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR N-9983-2020 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukti. (b. l. 3-8).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į R. L. skundą nurodė, kad su R. L. skundu nesutinka, nes KET III skyriaus 9 punktu įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. XIII skyriaus 115 punktu nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių vilkiko vairuotojo raštišką susipažinimą su krovininio transporto vairuotojui skirta instrukcija, be to, neaišku, ar minėta instrukcija, kaip ir kitos bendrovės vidaus taisyklės, vilkiko vairuotojui pateiktos jam suprantama kalba ir iki įvykstant eismo įvykiui. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad R. L. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio vilkikui, artėjančiam iš dešinės, ko pasėkoje su juo susidūrė. Iš esmės R. L. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. R. L. pažeidė KET reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, R. L. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRN-9983-2020 be pakeitimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas advokatas Rokas Venslauskas paaiškino, kad R. L. nesutinka su nusižengimu dėl eilės aplinkybių. Dar prieš perduodant bylą į teismą 2020 m. rugpjūčio 24 d buvo pateikti papildomi įrodymai. Vienas iš tų įrodymų yra Sandėlių, gaisrinių hidrantų ir transporto judėjimo schema (b. l. 31). Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja konteineris, jis padedamas į vieną iš tų blokų, atvykus laivui paimamas iš bloko ir vežamas į laivą. Taip pat vyksta ir atvirkštinis procesas. Blokai yra 3-4 konteinerių aukšto. Tarp visų blokų vyksta eismas į visas puses, t. y. į viršų, į apačią, į kairę, į dešinę. Eisme dalyvauja (duomenys neskelbtini) darbuotojai su atitinkamomis transporto priemonėmis, t. y. krovos technika ir klientų darbuotojai, kurie paprastai atvaro vilkiką, kuris atveža ar paima konteinerį. Šioje situacijoje, kadangi tai yra krautuvai, darbo įrenginiai, kurie juda tarp blokų (duomenys neskelbtini), darbdavys turi pareigą, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, užtikrinti saugią darbo vietą ir parengti vidinius norminius teisės aktus, kurie užtikrintų saugų darbą. (duomenys neskelbtini) parengė eilę teisės aktų. Buvo parengta Instrukcija krovininio transporto vairuotojui (b. l. 27-28), pagal kurios 5 punkto g papunktį krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui. Ši instrukcija galioja ir yra nustatyta klientų vairuotojams. Ši taisyklė numato, kad visada terminalo krovos technikai yra pirmumo teisė. Instrukcijos 17 punktas numato, kad išvažiuojant iš krovos zonos į skersinį pravažiavimą būtina sustoti ir įsitikinti eismo saugumu. Taigi kliento vairuotojai turi laikytis dviejų taisyklių. Visą laika duoti kelią terminalo krovos transportui, ir antra taisyklė, kai pakraunamas konteineris ant jo vairuojamo vilkiko, jis važiuodamas į kiekvieną skersinį įvažiavimą turi sustoti ir įsitikinti eismo saugumu. Taip pat terminalas yra parengęs bendrąsias paslaugų teikimo taisykles (b. l. 35-43), kurių 6 punktas numato, kad Šios taisyklės papildo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas prekių vežimo per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą reglamentuojančias taisykles, tačiau jų formuluotės gali skirtis. Klientai, savininkai (prekių, laivų, kitų transporto priemonių) bei šių asmenų darbuotojai, agentai, atstovai ir jų pasitelkti tretieji asmenys turi laikytis tuo metu galiojančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijų (Teritorijos vidaus taisyklių, Judėjimo terminale schemos, atmintinės vairuotojams ir pan.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada su klientais sudaro paslaugų teikimo sutartis. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 20/072 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45-47), kurios 2.2.7 punktas numato, kad klientas įsipareigoja užtikrinti, kad kliento darbuotojai, atstovai bei samdomi vairuotojai terminalo teritorijoje laikytųsi saugos reikalavimų, Instrukcijos lankytojams, Instrukcijos vairuotojui. Klientas prisiima atsakomybę už tinkamą savo darbuotojų, atstovų, subrangovų ir samdomų vairuotojų instruktavimą apie darbų saugos terminalo teritorijoje reikalavimus, supažindinimą su aukščiau paminėtomis instrukcijomis ir už bet kokius jų padarytus pažeidimus terminalo teritorijoje. Nustačius, kad kliento samdomas vairuotojas buvo terminalo teritorijoje neblaivus, klientas sumokės terminalui 869,00 eurų baudą. Pagal Darbų saugos ir sveikatos įstatymą darbdavys turi parengti vidinius norminius teisės aktus, kad užtikrinti darbų saugą. Ši taisyklė, t. y. kad krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui, nekvalifikuojant krautuvų į kategorijas buvo sukurta, kad vilkiko vairuotojas įvažiavęs į skersinį pravažiavimą ir pamatęs krautuvą, neidentifikuodamas jo, turi sustoti ir jį praleisti. Nesant tokios taisyklės būtų neišvengiami eismo įvykiai, nes yra tokių krautuvų, kurie vairuotojai važiuodami į skersinius pravažiavimus nemato, kur jie važiuoja. Jeigu nebūtų taisyklės, kuri suteikia pirmenybę terminalo krovos technikai, iš esmės tokiose situacijose vairuotojai įvykus įvykiui automatiškai būtų kalti, o kitos galimybės užtikrinti darbų saugą nėra. Ši taisyklė yra sukurta iš praktikos, ji visą laiką veikia. Policijos pozicija yra, kad KET numato, kad reikia praleisti kliūtį iš dešinės. Jie nevertina kitų šalių norminių teisės aktų bei susitarimų, kuriuose šalys sutaria kitaip. Mano, kad yra du teisės aktai, kurie yra vertinti, bet jų supratimu KET nedraudžia konkretiems eismo dalyviams konkrečioje situacijoje susitarti, kas kam duos pirmumą. Šioje situacijoje nesant galimybių pastatyti kelio ženklą, buvo pasirinkta kita adekvati priemone, t. y. dvišaliai šalių susitarimai. Mano, kad asmuo elgėsi teisėtai, kadangi jis vykdė teisėtus darbdavio nurodymus, darbdavys jam išaiškino vidiniais teisės aktais, kad jis turi pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones ir tokia teise jis vadovavosi, toks nurodymas neturi neteisėtumo požymių, nes reikalingas tam, kad užtikrinti darbų saugą. Jeigu kažkoks subjektas, kuris turi teisę nustatyti privalomas elgesio taisykles, jas nustato, šiuo atveju darbdavys nustatė tam tikras taisykles, tai asmuo, kuris pagal jas elgiasi, neturi pareigos įsitikinti taisyklių teisėtumu. Šiuo atveju, ne tik kad teisėta, bet akivaizdžiai reikalinga darbų saugai užtikrinti taisyklė, nes nėra kitos taisyklės, kuri padėtų toje situacijoje išvengti nelaimingų atsitikimų. Darbdaviui nustačius taisykles, atsiranda pareiga jų paisyti. Šioje situacijoje yra darbdavio nurodymas, kuris yra teisėtas, iš įstatymo atsiranda pareiga laikytis tokių nurodymų. Asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn, jeigu jis vykdė teisėtus nurodymus. Todėl nėra asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų. Darbdavys jam nustatė taisykles, kurių jis laikėsi. Šioje situacijoje šalys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakomybėn patrauktas asmuo, kurios dalyvauja eisme susitarė dėl konkrečios taisyklės taikymo. Pagal Civilinį kodeksą civilinė sutartis šalims yra kaip įstatymas. Darbuotojas, kuris vadovaujasi tarp šalių susiklosčiusiu įstatymu, elgiasi teisėtai ir nėra jo kaltės, jeigu įvyksta eismo įvykis. Šioje situacijoje yra veiksmų teisėtumas. Kelių eismo taisyklės nedraudžia susitarti dėl kitokių taisyklių taikymo, kai yra viešasis interesas, dėl jų susitarti. Šiuo atveju viešasis interesas yra darbų sauga ir darbuotojo sveikata ir gyvybe, kuri turi prioritetą. Sutartyje aiškiai pasakyta, kas prisiima atsakomybę, t. y. ne terminalo darbuotojai, o kitos pusės darbuotojai. Taigi mano, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra neteisėtų veiksmų, t. y. objektyvios pusės ir nėra katės, t. y. subjektyviosios pusės. Asmuo galėjo pagrįstai tikėtis, kad jis elgiasi teisėtai, nes nėra akivaizdžių duomenų, kad tie nurodymai, kurie buvo duoti darbdavio, paprasto žmogaus galėtų būti įvertinti kaip prieštaraujantys teisės aktai. Svarbu, kad ši taisyklė pripažintina teismo kaip nepaneigta. Krovos technika įvažiuos į pravažiuojamus kelius nematydama eismo, jeigu ši taisyklė neveiks, nebus galimybės išvengti eismo įvykių. Ši taisyklė jau 15 metų sėkmingai veikia. Tai pirmas kartas, kai nesuveikė, nes priešinga šalis, turėdama sutarties pareigą, nepripažino savo katės, todėl byla atsidūrė teisme. Prašė atsižvelgti į šias aplinkybes ir nutarimą panaikinti. Nepavyko nustatyti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko gauti duomenų, ar jų vairuotojas buvo supažindintas su ta taisykle, tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarta iš anksto, kad ji tokią pareigą turi. R. L. buvo aiškiai įsitikinęs, kad tas kitas vairuotojas bus supažindintas su šia taisykle, nes taip numato sutartis, o sutartis šalims yra lyg įstatymas. Visgi niekada negali būti tikras už kitą žmogų. Negali būti kaltas tas, kuris vykdė sutartį, kaltę privalo prisiimti tas, kuris nevykdė sutarties. Prašė tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020 nurodyta, kad R. L. 2020 m. liepos 22 d., 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) aikštelės teritorijoje, vietoje, kur transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kai važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, vairavo konteinerinį sunkvežimį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio transporto priemonei vilkikui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiai iš dešinės, ko pasekoje su juo susidūrė. (b. l. 9). R. L., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu. Nurodė, kad nesutinka, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nes jis elgėsi pagal jam privalomas jo darbdavio instrukcijas, kuriose yra nustatyta, kad skersiniuose pravažiavimuose kliento darbuotojai turi suteikti pirmenybę Bendrovės krovos transportui. Šiuo atveju vilkiko vairuotojas nedavė jam kelio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis (b. l. 3-8). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į R. L. skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos teritorijoje eismo keliais tvarką nustato KET (KET 1 punktas). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje kaip ir visose darbovietėse galioja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau-DSSĮ). DSSĮ 20 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi (Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102, 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 2.2. punktas). Eismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje reguliuojamas vadovaujantis KET ir lokaliniais teisės aktais – 2016 m. lapkričio 25 d. Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija krovininio transporto vairuotojui (toliau – Instrukcija krovinio transporto vairuotojui), 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 45-V Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės (toliau - Bendrosios paslaugų teikimo taisyklės) ir 2017 m. spalio 17 d. Bendrovės generalinio direktoriaus

Patvirtinta Instrukcija dalyvaujantiems krovos darbuose terminalo teritorijoje (toliau –Instrukcija klientų darbuotojams) (b. l. 27-28, 29-30, 35-43).

Bendrųjų paslaugų teikimo 6 punktas numato, jog „Klientai, Savininkai <...> bei šių asmenų darbuotojai, agentai, atstovai ir jų pasitelkti tretieji asmenys turi laikytis tuo metu galiojančių KKT instrukcijų (<...> Judėjimo terminale schemos, Atmintinės vairuotojams ir pan.). Šios taisyklės papildo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas prekių vežimo per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą reglamentuojančias taisykles, tačiau jų formuluotės gali skirtis. Klientai, savininkai (prekių, laivų, kitų transporto priemonių) bei šių asmenų darbuotojai, agentai, atstovai ir jų pasitelkti tretieji asmenys turi laikytis tuo metu galiojančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijų (teritorijos vidaus taisyklių, judėjimo terminale schemos, atmintinės vairuotojams ir pan.).

Instrukcijos krovininio transporto vairuotojui 5 punkto g papunktis numato, kad krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui, 17 punktas numato, kad išvažiuojant iš krovos zonos į skersinį pravažiavimą būtina sustoti ir įsitikinti eismo saugumu.

2019 m. gruodžio 13 d. sutartyje Nr. 20/072, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau –Sutartis) 2.2.7. punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo „Užtikrinti, kad Kliento darbuotojai, atstovai bei samdomi vairuotojai Terminalo teritorijoje laikytųsi saugos reikalavimų, <...> ir Instrukcijos vairuotojui. Klientas prisiima atsakomybę už tinkamą savo darbuotojų, atstovų, subrangovų ir samdomų vairuotojų <...> supažindinimą su aukščiau paminėtomis instrukcijomis ir už bet kokius jų padarytus pažeidimus terminalo teritorijoje.“ (b. l. 45-47).

Nustatyta, kad eismo įvykio metu vilkiką vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, arba jo pasitelkto trečiojo asmens darbuotojas, E. P.. Nors byloje nėra pateikta duomenų ar vilkiko vairuotojas E. P. buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančiomis taisyklėmis ir instrukcijomis, kurios reguliuoja transporto eismą įmonės teritorijoje, bet vadovaujantis Sutarties 2.2.7. punktu E. P. turėjo būti žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančias specifines taisykles, kurios reguliuoja transporto eismą įmonės viduje.

Nutarime yra nurodyta, kad nusižengimas padarytas toje vietoje, kur transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kai važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, taigi, spręstina, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Instrukcijos krovininio transporto vairuotojui 5 punkto g papunkčiu – t.y. krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui bei 17 punktu - išvažiuojant iš krovos zonos į skersinį pravažiavimą būtina sustoti ir įsitikinti eismo saugumu. Vilkiko vairuotojas E. P. paaiškinime nurodė, kad judėdamas į krantą iš uosto, judėjo pagrindiniu keliu, 20 km/h greičiu, vairuotojas iš kairės neužleido kelio, nors jam buvo kliūtis iš dešinės (b. l. 24). Šiuo atveju, R. L. vairavo terminalo krovos transportą, kas jam pagal įmonės viduje galiojančius teisės aktus suteikė pirmumo teisę, todėl pagrįstai tikėjosi, kad vilkiko vairuotojas yra supažindintas su instrukcija ir žino, kad terminalo teritorijoje pirmenybę skersiniuose pravažiavimuose turi jis, kaip vairuojantis terminalo krovininę transporto priemonę. Iš E. P. paaiškinimo spręstina, kad jis vadovavosi tik KET ir nors privalėdamas vadovautis, nesivadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaliais teisės aktais, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Vadovaujantis Sutarties 2 2.2.7. punktu, atsakomybė dėl šio eismo įvykio tenka ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio transporto vairuotojui, o vilkiko vairuotojo darbdaviui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad KET nedraudžia įmonėms ir bendrovėms vietiniais teisės aktais nusistatyti kitas transporto judėjimo teritorijoje taisykles, o DSSĮ netgi įpareigoja vadovus tai padaryti, siekiant apsaugoti darbuotojus, klientus, techniką. Tokie lokalūs teisės aktai yra privalomi tiek darbuotojams, tiek klientams, tiek kitiems asmenims judant įmonės ar bendrovės teritorijoje. Už darbuotojų, klientų ir kitų asmenų supažindinimą su lokaliais teisės aktais atsakingas yra jų darbdavys, kuris turi prisiimti atsakomybę, jei to nepadarė.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad R. L. 2020 m. liepos 22 d., 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) aikštelės teritorijoje, vietoje, kur transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kai važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, vairuodamas konteinerinį sunkvežimį ir neduodamas kelio transporto priemonei vilkikui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiai iš dešinės, dėl ko su juo susidūrė, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes R. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis vairavo konteinerinį sunkvežimį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir vykdė 2016 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patvirtintą Instrukciją krovininio transporto vairuotojui ir jos 5 punkto ,,g)“ papunkčio nuostatą, kuri numato, kad krovininio transporto vairuotojas privalo skersiniuose pravažiavimuose suteikti pirmenybę terminalo krovos transportui, ir pagrįstai tikėjosi, kad elgiasi teisėtai, vykdo teisėtą darbdavio nurodymą dėl eismo tvarkos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje organizavimo, todėl jo teisėtas veikimas negali būti administracinės atsakomybės pagrindas. Esant nustatytoms aplinkybėms R. L. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020 panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymas – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (b. l. 13).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9983-2020, kuriuo R. L. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje paskirta 30 (trisdešimties) eurų dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė