Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams A. M., A. M., J. M., K. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovų atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmąja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos atstovas ir atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklalapyje). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 44/259202) patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 68,69 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovai pagal Nuostatus laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovai kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra.

Pareiškėja 2016 m. liepos 13 d. prašymu reg. Nr. DOK-4092 atsisakė reikalavimo atsakovui K. M., 2016 m. liepos 18 d. prašymu reg. Nr. DOK-4174 atsisakė reikalavimo atsakovui A. M. bei 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymu reg. Nr. DOK-4708 atsisakė reikalavimo atsakovui J. M., nurodydama, kad šie atsakovai pilnai padengė savo įsiskolinimo dalį ir prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti.

ABTĮ 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo). Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas būtų negalimas, nenustatyta, t. y. nenustatyta, jog prašymo atsisakymu būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai žinomos procesinės bylos nutraukimo pasekmės. Atsisakymas priimamas ir administracinė byla dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš atsakovų K. M., A. M., J. M. nutraukiama.

Sprendime jau minėta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams A. M., K. M., A. M. ir J. M. (po 1/4 namo dalį). Atsakovai K. M., A. M. ir J. M. savo įsiskolinimo dalį, t. y. po 38,15 Eur padengė. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 10064912, Nr. 10162083, Nr. 10212112 bei Nr. 1026147, įspėjimai bei 2016 m. birželio 6 d. pažyma Nr. 16-R-00000177 patvirtina, kad atsakovo A. M. įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 38,15 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl atsakovė įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6,38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. M. tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 38,15 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 15 centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams K. M., A. M., J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.