- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-116-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24184-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditinių prievolių paskirstymo, piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tai pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V. po 500, 00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, įpareigoti atsakovą S. V. gyventi skyrium nuo atsakovės bei uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame S. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo S. V. nepilnamečiui vaikui I. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo atsakovės bei uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovės prašymo dėl laikinos nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove netenkino.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 16 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-09-16 raštas Nr. A104-3357 (2.13.2.6-AD15) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prioritetinius vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį, nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota, o tai suponuoja prielaidas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimui procese. Ieškovė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiuo metu ji laikinai dirba Airijoje. Ieškovė nurodo, kad bute gyvena kartu su sūnumi, o atsakovas gyvena skyrium ir jokio išlaikymo nepilnamečiui sūnui I. V. šiuo metu neteikia, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Ieškovės manymu, teismas netyrė ir nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog šiuo metu tarp šalių yra konfliktinė padėtis. Teismas tik vertino nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas ir nepagrįstai nevertino viso bylos konteksto. Ieškovės manymu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog laikinas ginčo teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų ( pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
Atsiliepimas
A. S. Vaitukaitis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti galioti ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl kitokios jai nepriimtinos pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas yra pateikta byloje, ieškovės paaiškinimus bei atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamas teismo nutarties nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos CPK 149 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo S. V. nepilnamečiui vaikui I. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo atsakovės bei uždraudė atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-09-16 raštas Nr. A104-3357 (2.13.2.6-AD15) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas ir jo nepilnametis sūnus I. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė I. V. nuo 2012-08-12 gyvena Airijoje, o į namus buvo grįžusi kelioms dienoms 2013 metų balandžio ir liepos mėnesį. Rašte nurodyta, kad vaiko aplinka jauki tvarkinga, vaikas turi atskirą kambarį su reikalingais baldais, jam sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui, mokosi S.Nėries gimnazijoje, sportuoja. Atsakovas gerai sutaria su sūnumi, juo rūpinasi, išlaiko. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnamečio I. V. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų jo interesus. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prioritetinius vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, pagrįstai sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, naikintinos.
Siekiant užtikrinti CK 3.192 str. 2 d. numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad atsakovas ir jo nepilnametis sūnus I. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ieškovė nuo 2012-08-12 gyvena Airijoje. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2013-08-02 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės S. V. atžvilgiu, t.y. išlaikymo iš atsakovo priteisimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės ir uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neatitinka faktinės situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-24 nutartimi teisėtai ir pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad atsakovas gerai sutaria su sūnumi juo rūpinasi, išlaiko, sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu šios aplinkybės nėra paneigtos. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški ir tėvų tarpusavio konfliktai, jiems negalint atsiriboti nuo santykių aiškinimosi bei jų tarpusavio santykiuose trūkstant geranoriškumo, daro neigiamą įtaką vaikui, taip pat ir jo sveikatai. Šiuo atveju patys tėvai turi imtis priemonių sudaryti sąlygas, kad vaikas patirtų kuo mažiau įtampos, streso dėl tėvų tarpusavio nesutarimų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatyti laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo atsakovės bei uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame S.Žukausko g. 41-85, Vilniuje, taip pat nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama 2013-09-24 nutartis priimta pagrįstai ir teisėtai, dėl to jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.