Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-635-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01754-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

2021 m. birželio 29 d.

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams Mindaugui Kapočiui ir Anai Viktorijai Patiejūnienei,

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Trakų energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų šilumos tinklai“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) turtinę žalą, kurios dydis – 3 415,39 Eur, ir neturtinę žalą, kurios dydis – 3 000 Eur.

Paaiškina, kad turtinė ir neturtinė žala kildinama iš Administracijos neveikimo. Pareiškėjai 1988 m. tuometinio Trakų rajono vykdomojo komiteto sprendimu išskirtas dviejų kambarių butas su centralizuotu šildymu, kuris pareiškėjai buvo tiekiamas visą laiką iki šio teisminio ginčo pradžios. Pareiškėja 2019-04-29 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) dėl šilumos skaitiklio perkėlimo iš daugiabučio namo, kuriame yra butas (toliau – ir Namas), į gatvėje esantį šulinį, kuri atliko patikrinimą ir nustatė, kad nei šilumos tiekėjas, nei prižiūrėtojas neturi dokumentacijos apie vamzdynų atkarpą nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo. Administracija 2019-06-11 raštu informavo pareiškėją, kad pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras dėl šilumos tiekimo trasos šiluminės kameros ŠK 17 iki Namo įteisinimo. Trakų rajone paskelbus šildymo sezono pradžią 2019-2020 metų laikotarpiui į pareiškėjos butą šiluma nepradėta tiekti dėl Inspekcijos nustatytų trūkumų, kurių atsakovas iki šildymo sezono pradžios nepašalino. Pareiškėja neturi duomenų, kaip atsakovė Administracija vykdo įpareigojimą įteisinti šilumos tiekimo trasos nuo šiluminės kameros ŠK 17 iki Namo. Kadangi šilumos tiekimas į pareiškėjos butą nebuvo atnaujintas, o atsakovė į pareiškėjos teikiamas pretenzijas neragavo, pareiškėja savo būste pati įsirengė alternatyvų šildymą. Nors į pareiškėjos butą yra nutiesta šilumos tiekimo trasa, bet ji negali būti naudojama, nes atsakovė Administracija neturi parengusi visų reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų tų tinklų eksploatavimo teisėtumą ir saugumą.

Viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos ūkio specialusis planas yra tas organizacinis dokumentas, kurio pagrindu savivaldybė užtikrina šilumos tiekimo prieinamumą kiekvienam savivaldybės teritorijos gyventojui. Atsakovas pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, nes neužtikrino specialiųjų šilumos ūkio planų rengimą, jų priežiūrą ar atnaujinimą tokiu būdu, kad tokiems Trakų rajono savivaldybės gyventojams kaip pareiškėja būtų garantuota galimybė gauti šilumą centralizuotais šilumos tiekimo tinklais, kurie yra nutiesti iki jos buto (bet neįteisinti ne dėl pareiškėjos kaltės).

Pareiškėjai šiluma centralizuotai buvo tiekiama visą laiką nuo 1988 m., kai ji apsigyveno (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad šiluma yra tiekiama neįteisintais vamzdynais, iškilo į viešumą ir tapo žinoma pačiai pareiškėjai tik per atsitiktinumą valstybės institucijoms atlikus patikrinimus, kaip atsakovas užtikrina šilumos tiekimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prarado galimybę gauti šilumą centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tik dėl to, kad atsakovas visą laikė nevykdė savo funkcijos tinkamai organizuoti šilumos tiekimą savivaldybės gyventojams: pirma, savivaldybė iki institucijų patikrinimo nebuvo atlikusi bešeimininkio daikto įteisinimo procedūros; antra, savivaldybė nėra parengusi specialiųjų šilumos ūkio planų, kuriuose atsispindėtų ir šilumos tiekimo trasa nuo šiluminės kameros ŠK 17 iki pareiškėjos daugiabučio gyvenamojo namo.

Po susitikimo su savivaldybės administracijos atstovais pareiškėjai buvo pasiūlytas vienintelis variantas visą einamąjį šildymo sezoną naudotis aliejiniais radiatoriais, kuriuos iš karto jai pristatė UAB „Trakų energija“ atstovai, taip pat atsiuntė pareiškėjai konsultaciją, kad konkrečiu atveju kaip alternatyva geriausia yra įsirengti šildymo sistemą „Oras – oras“. Pareiškėja organizavo darbus ir pagal UAB „Trakų energija“ nurodymą pirmiausia pasididino elektros galią ir tai jai kainavo 383,18 eurų (ESO sąskaita). Taip pat buvo įrengta visa reikiama šildymo sistema (UAB „Termomisija“ sąskaitos už 1 943,21 eurų ir 1 089 eurų sumas). Taigi tam, kad prasidėjusio šildymo sezono metu jos būstas būtų aprūpintas reikiama šiluma, pareiškėja buvo priversta pati įsirengti alternatyvų šilumos tiekimą. Pareiškėja realiai patirtas išlaidas alternatyviam šildymo būdui įsirengti vertina kaip patirtus turtinius nuostolius. Tuo tarpu atsakovė ne tik neatnaujino centralizuoto šilumos tiekimo esančiomis šilumos trasomis, bet ir nesiėmė veiksmų, numatytų, kad pareiškėjai būtų užtikrintas alternatyvus šilumos tiekimas.

Pareiškėja neturtinę žalą kildina dėl dviejų aspektų – jos pažeistos teisės į orumą ir nusivylimo valdžios institucijomis. Pareiškėjai visą laiką nuo pat 1988 m. Trakų rajono vietos valdžios institucijos užtikrino nepertraukiamą šilumos tiekimą, todėl sudarė pareiškėjai pagrįstą tikėjimą, kad vietos valdžios institucijos šilumos tiekimą organizuoja laikantis visų įstatymų reikalavimų. Per visą tą laikotarpį nuo pat 2019 m. gegužės mėnesio iki naujojo 2019-2020 m. šildymo sezono pradžios, kai pati pareiškėja ragino atsakovą imtis visų reikiamų veiksmų, atsakovė pademonstravo savo neveikimą ir abejingumą pareiškėjos iškeltai problemai. Atsakovė atėmė iš pareiškėjos teisę oriai gyventi savo nuosavame būste per 2019-2020 šildymo sezoną, kurio metu ji į savo butą gautų visavertį ir ne mažiau efektyvų šilumos tiekimą nei kiti (duomenys neskelbtini) miesto tokie patys šilumos vartotojai kaip pareiškėja. Be to, pareiškėja dėl akivaizdaus atsakovo neveikimo patyrė nusivylimą Administracijos veikla.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra klaidinančios. Pasibaigus 2018-2019 m. šildymo sezonui, šilumos tiekėjas nuėmė šilumos apskaitos prietaisą, kuris iki tol buvo sumontuotas pareiškėjos bute, metrologiniai patikrai. Tarp pareiškėjos ir kitų namo bendrasavininkų 2019 m. balandžio mėnesį kilo konfliktas dėl namo aprūpinimo centralizuotai teikiama šilumos sistema, t. y. pareiškėja siekė, kad šilumos skaitiklis nebūtų perkeltas iš namo į gatvėje esantį šulinį ir liktų pareiškėjos bute, tuo tarpu kiti namo savininkai siekė šį šilumos skaitiklį iškelti, nes dėl jo kilo triukšmas vamzdyne ir kiti namo savininkai nuolat patyrė diskomfortą. Pareiškėjos pateikto prašymo pagrindu Inspekcija iniciavo patikrinimą. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad šilumos tiekimo trasa, kuria tiekiamas termofikatas Namo šildymui, nėra teisiškai įregistruota ir duomenų apie ją neturi nei Trakų rajono savivaldybė, nei šilumos tiekėjas, nei pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoja. Taip pat nustatyta, kad vienintelis centralizuotos šilumos vartotojas šiame name yra pareiškėja. Trakų rajono savivaldybė pasitarimo metu informavo butų savininkus, taip pat ir pareiškėją, kad įsirengiant naują (alternatyvų) šilumos šaltinį savo lėšomis skirtų 50 % kompensaciją naujo šilumos šaltinio įrengimui, toks sprendimas dėl kompensacijos priimtas siekiant greičiau išspręsti problemą dėl Namo šildymo, siekiant užtikrinti vartotojų patogumą. Namo butų savininkai (butų Nr. 1 ir Nr. 2) 2019-12-09 informavo, kad jie nepritaria daugiabučio namo prijungimui prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o pareiškėjos advokato atsakyme į paklausimą buvo raginama, kad Trakų rajono savivaldybė nedelsiant atnaujintų centralizuotą šilumos tiekimą. Atsižvelgiant į Namo butų savininkų išreikštą valią, laikytina, kad daugiabutis namas negali būti prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Du iš trijų Namo būtų savininkai priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo šildymo gamtinėmis dujomis ir pradėjo prisijungimo prie tinklų.

Pirminė priežastis, kodėl nebuvo pradėtas pareiškėjos namo šildymas 2019-2020 m. žiemos sezono metu – nebuvo pasirašytas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, nes Namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos neatitiko norminių aktų reikalavimų. Norint pasirašyti tokį aktą, pastato šildymo ir karšto vandens sistema turi būti sutvarkyta taip, kad nebekeltų pavojaus vartotojams ir ši prievolė tenka namo bendrasavininkams. Namo bendrasavininkų dauguma išreiškė valią neinvestuoti į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos atnaujinimą ir sutvarkymą. Dėl šios priežasties nei Trakų rajono savivaldybė, nei kiti subjektai negali būti atsakingi už pareiškėjai sukeltus nepatogumus, susijusius su šilumos tiekimu jos butui. Net jeigu šilumos tiekimo trasa nuo ŠK17 iki Namo būtų įteisinta iki 2019 metų šildymo sezono pražios – centrinis šilumos tiekimas pareiškėjai nebūtų buvęs galimas, nes Name nebuvo įrengtas šilumos punktas, kuris yra būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, o už šilumos punkto įrengimą yra atsakingi namo bendrasavininkai, įskaitant ir pareiškėją. Tuo tarpu šilumos tiekimas pareiškėjos butui buvo nutrauktas dėl nustatytų tokių vartotojo įrenginių trūkumų, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui, ir už nustatytus trūkumus yra atsakingi išimtinai tik Namo savininkai, nusprendę neinvestuoti į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos atnaujinimo sutvarkymą.

Pareiškėja nepagrįstai kaltina Administraciją dėl neveikimo, nes atsakovė visapusiškai atliko teisės aktuose nurodytas pareigas ir geranoriškai siūlė problemos sprendimus pareiškėjai. Pareiškėja ignoruoja susidariusią padėtį ir siekia prisiteisti savo turto pagerinimo išlaidas iš atsakovės. Pareiškėja galimus nuostolius patyrė ne dėl atsakovės kaltės (veikimo ar neveikimo), tačiau dėl konflikto su Namo bendrasavininkais, kurie jau seniai buvo atsijungė nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos (naudojosi alternatyviu šildymo būdu) ir kurie nusprendė neinvestuoti į Namo šildymo sistemos atnaujinimą, atitinkamai, dėl esamų įrenginių trūkumu, šilumos tiekimas į pareiškėjos butą buvo neįmanomas.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų energija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2019 m. balandžio mėnesį kilo konfliktas tarp pareiškėjos ir kitų Namo bendrasavininkų dėl Namo aprūpinimo centralizuotai teikiama šiluma sistemos. Inspekcijai nustačius, kad vamzdyno dokumentacija nesutvarkyta, atsakovė pradėjo bešeimininkio turto nustatymo procedūras laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjos name yra trys butai, priklausantys skirtiesiems savininkams. Iš jų tik vienas – pareiškėjos butas – buvo šildomas centralizuotai teikiama šiluma iki pat Inspekcijos patikrinimo. Kiti butai apsirūpina šiluma individualiai kitais įstatymų leidžiamais būdais ir šiems butams UAB „Trakų energija“ netiekia šilumos. Namas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklu buvo prijungtas pastato gyventojų lėšomis nutiesta trasa, tačiau Inspekcijai atlikus tikrinimą nustatyta, jog vamzdyno nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų nėra, pati pareiškėja taip tokių dokumentų neturi.

UAB „Trakų energija“ neturėjo galimybės tiekti šilumą pareiškėjos butui, nes Namo vidaus šildymo sistema neatitiko Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punkto reikalavimų, numatančių, jog šilumos punktas yra būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklu. UAB „Trakų energija“ ėmėsi visų veiksmų ir savo sąskaita (nors neprivalėjo taip daryti) užtikrino pareiškėjai galimybę būti aprūpintai šiluma 2019–2020 m. žiemos sezonu, t. y. perdavė pareiškėjai neatlygintinai du naujus dviejų kilovatų elektrinius tepalinius šilumokaičius ir šių įrenginių pilnai užteko, siekiant užtikrinti pareiškėjai galimybę šildytis butą žiemos sezono metu.

Atsakovė taip pat ėmėsi veiksmų, siekdama išspręsti kilusią situaciją. Atsakovės organizuotame pasitarime Namo savininkams, įskaitant ir pareiškėją, buvo siūloma rinktis iš dviejų alternatyvų, t y. savo lėšomis renovuoti esamą Namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą, įrengiant atitinkantį reikalavimus šilumos punktą ir jam skirtas patalpas arba pasirinkti alternatyvų šildymo būdą. Dauguma Namo savininkų pasisakė prieš investicijas į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos renovaciją, nes pageidavo įsirengti dujinius šildymo katilus. Tuo tarpu pareiškėjai toks šildymo būdas buvo nepriimtinas.

Pareiškėjos Namas buvo vienintelis, kuris vartojo šilumą per šilumos tiekimo trasą nuo šiluminės kameros ŠK 17. Todėl nutraukus jam centralizuotos šilumos tiekimą dėl reikalavimų neatitinkančios pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, bešeimininkės trasos įteisinimo procedūrų įgyvendinimas šiuo atveju nėra aktualus. Dėl šios priežasties atsakovė nėra atsakinga už tai, jog dėl nesutvarkytos vamzdyno dokumentacijos pareiškėjai, neva, nebuvo užtikrintas nenutrūkstamas šilumos tiekimas butui. UAB „Trakų energija“ savo lėšomis įsigijo ir pristatė į pareiškėjos butą du elektrinius radiatorius, kurių pagalba buvo sudaryta galimybė pareiškėjai šildytis butą, tačiau pareiškėja nusprendusi pasirinkti alternatyvų šilumos tiekimą turi prisiimti ir visas su tuo susijusias išlaidas.

Pareiškėja įsirengė šildymo sistemą „Oras-oras“ ir dėl to patyrė išlaidas ne dėl vienokių ar kitokių atsakovės ar UAB „Trakų energija“ veiksmų (neveikimo), kuriuos pareiškėja įvardija, kaip neteisėtus, o dėl to, kad dėl nesutarimų tarp namo bendrasavininkų, nesutarta dėl Namo šildymo sistemos atnaujinimo ir pareiškėja priėmė sprendimą dėl alternatyvaus šildymo bute įrengimo. Taigi pareiškėja nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti neturtinę žalą, nes atsakovė ėmėsi visų veiksmų, siekiant padėti pareiškėjai išspręsti klausimą dėl šilumos tiekimo į jos butą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų energija“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad šilumos tiekimas pareiškėjai buvo nutrauktas ne dėl to, kad valstybinės institucijos neturėjo pareiškėjos skunde nurodytų dokumentų susijusių su vamzdynų atkarpa nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki pareiškėjos buto, o dėl to, kad nurodytas vamzdis yra avarinės būklės, centralizuotai teikiama šiluma naudojasi tik viena pareiškėja (kiti namo gyventojai yra atsijungę nuo centrinio šildymo), o daugiabutyje nėra įrengto šilumos punkto ir teikiamas aukštų parametrų termofikatas gali kelti pavojų Namo gyventojų turtui ir sveikatai. Nustačius Namo šilumos sistemos trūkumus bei, kad šie trūkumai gali kelti pavojų šio namo sveikatai bei turtui, buvo nuspręsta centrinį šildymą atjungti, kol bus priimti sprendimai.

Atsakovė bei kitos su juo bendradarbiaujančios bendrovės ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant nurodytai situacijai išspręsti. Institucijos atsižvelgdamos į esamo vamzdžio bei visos Namo šildymo sistemos būklę bei į tai, kad jos eksploatavimas gali kelti ne tik daugiabučio namo gyventojų sveikatai bei ir jų turtui grėsmę, nusprendė šilumos tiekimą šią sistema nedelsiant nutraukti. Nutraukus pareiškėjai šilumos tiekimą ji buvo aprūpinta radiatoriais. Atsakovė ir kiti subjektai kryptingai dirbo ir dirba ties šilumos tiekimo daugiabučiui namui klausimu. Nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucijos ar kiti jai talkinantys subjektai, po to kai buvo nustatyta Namo šildymo sistemos būklė neatliktų jokių veiksmų, t. y. neveiktų, kaip savo skunde nurodo pareiškėja. Atsakovės, kaip valstybinės institucijos veiksmai, negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti ir atsakovės atsakomybei kilti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėja savarankiškai dar 2019 m. spalio mėn. nusprendė savo bute įsirengti modernią šildymo sistemą „Oras–oras“. Nors pareiškėja buvo informuota, kad atsakovė dirba ties energijos tiekimo klausimu bei turėjo šildymo priemones, kadangi jai buvo suteikti radiatoriai – pareiškėja nusprendė savarankiškai įsirengti šildymo sistemą, nors tai nebuvo būtina. Atsakovė, bendradarbiaudama tiek su kitomis institucijomis, tik su daugiabučio namo gyventojais, inicijavo daugiabučio namo prijungimą prie centrinio dujotiekio procedūrą, kad Namas galėtų būti šildomas dujomis. Preliminarios dujų šildymo sistemos įrengimo išlaidos daugiabutyje name yra apie 2 000 Eur visų butų savininkams, t. y. apytiksliai po 650 Eur, tuo tarpu pareiškėjos reikalaujama suma yra 3 415,39 Eur. Pareiškėjos patirtos išlaidos nėra būtinos ir racionalios, kadangi tas pats rezultatas, t. y. šildymo tiekimas į pareiškėjos butą galėtų būti atnaujintas už 650 Eur sumą, tuo tarpu pati pareiškėja pasirinko žymiai brangesnį sprendimo būdą – šildymo sistemos „Oras-oras“ įrengimą. Be to, pareiškėja, reikalaudama turtinės žalos atlyginimo, į bylą pateikia tik MB „Termomisija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašytas sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikia jokių šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėja savo skunde nenurodo kaip būtent pasireiškė jos nepatogumai, išgyvenimai, skausmas bei kiti jausmai dėl tariamo atsakovo neveikimo, nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjos teiginiai apie nusivylimą valstybės institucijomis yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Atjungus centrinį šildymą pareiškėja nemokamai buvo aprūpinta radiatoriais, t. y. pareiškėja nebuvo palikta be šildymo. Pareiškėja taip pat savo skunde nenurodo kokius konkrečiai nepatogumus ar išgyvenimus ji patyrė dėl to, kad turėjo šildytis aliejiniais (mobiliais), o ne ant jos buto sienų kabančiais (stacionariais) radiatoriais.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – ir VERT) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškina, kad Inspekcija nustatė, jog nėra dokumentacijos apie vamzdynų atkarpą nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo. Namas neturi šilumos mazgo, skirto šilumos ir karšto vandens gamybai (šilumos tiekimas vykdomas tiesiogiai pagal šilumos tiekimo trasos parametrus). Patikrinimo metu, atliktu 2019-12-17, nustatyta, kad nuo šilumos tinklų šiluminės kameros ŠK-17 iki Namo nutiesta apie 18 m. šiluminė trasa, kurios savininkas nežinomas. Administracija vykdo trasos šeimininko nustatymo procedūrą, tačiau šiluminės trasos projekto nėra. Šiluminė energija patikrinimo metu Namui šilumine trasa nebuvo tiekiama. Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 šildomi kieto kuro katilais, įrengtais pagal projektus. Namo butas Nr. 3 šildomas elektriniais radiatoriais, Name šilumos punkto nėra. Energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustato tokius abonento įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui.

Trečiojo suinteresuoto asmens VERT atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 3 415,39 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai iš Administracijos. Pareiškėja patirtą žalą kildina iš Administracijos neveikimo, t. y. dėl aplinkybės, kad Administracija neatnaujino šilumos tiekimo į pareiškėjai priklausantį butą, taip pat neužtikrino, kad pareiškėjos butas būtų šildomas alternatyviu būdu.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja 2019-04-29 pateikė prašymą Trakų rajono savivaldybei, UAB „Trakų šilumos tinklai“, UAB „Trakų energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai, paaiškindama, kad pareiškėjos bute buvo įrengtas centralizuoto šildymo skaitiklis, o kiti Namo gyventojai šildėsi butus malkomis, centralizuotu šildymu naudojosi tik pareiškėja; UAB „Trakų energija“ atstovas informavo pareiškėją, kad skaitiklis iš pareiškėjos buto bus nuimamas ir perkeliamas į lauką, pareiškėjai pasiūlyta atsijungti nuo centralizuoto šildymo, pasiūlyti du elektriniai radiatoriai. Pareiškėja prašė neatjungti jos nuo centralizuoto šildymo, o šilumos apskaitos skaitiklį pastatyti į buvusią vietą, paaiškinti, už ką pareiškėja moka mokesčio dalį.

Inspekcija 2019-05-20 raštu atsakydama į pareiškėjos prašymą, paaiškino, kad pareiškėjos prašymo dalį dėl apmokėjimo persiunčia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Inspekcija 2019-05-14 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą Name, nustatė, kad vamzdynų atkarpa nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra apie 18 metrų, dėl šio vamzdyno nei UAB „Trakų šilumos tinklai“, nei UAB „Trakų energija“ neturi jokios dokumentacijos. Inspekcija 2019-05-28 priėmė nurodymą Nr. 12ĮP-103 UAB „Trakų šilumos tinklai“ atžvilgiu pašalinti toliau išvardintus pažeidimus: 1) nepateiktas patvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projektas; 2) nepateiktas šildymo prietaisų galios atitikties projektui nustatymo aktas; 3) nesutvarkytas šildymo sistemos aprašas – nepateikta šildymo tiekimo sistemos schema. Inspekcija 2019-06-03 raštu paaiškino pareiškėjai, kad nei šilumos tiekėjas, nei prižiūrėtojas neturi dokumentacijos apie vamzdynų atkarpą nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo, įvertinusi teisinį reglamentavimą, klausimą dėl pareiškėjos prašymo dėl centralizuoto šildymo tiekimo (neatjungimo) perduoda nagrinėti Trakų rajono savivaldybei.

VERT 2019-07-12 atsakyme į pareiškėjos 2019-04-29 prašymą paaiškino, kad šilumos tiekimo trasa nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo yra bešeimininkė, todėl UAB „Trakų energija“ planuoja susisiekti su pareiškėja dėl jos sumokėtų papildomų mokesčių už šilumos nuostolius šilumos tiekimo trasoje perskaičiavimo.

Administracija 2019-06-11 raštu atsakydama į pareiškėjos 2019-04-29 prašymą nurodė, kad Administracija pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras dėl šilumos tiekimo trasos nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki daugiabučio gyvenamojo namo įteisinimo bei organizuos procedūras dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo; Administracija šiuo raštu pateikė prašymą UAB „Trakų šilumos tinklai“, kaip Namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojo, suderinus su pareiškėja ir Namo butų savininkais, organizuoti Namo šildymo sistemos pertvarkymo ir šilumos punkto įrengimo darbus, sudarant galimybę UAB „Trakų energija“ įrengti šilumos apskaitos prietaisą šilumos punkte.

Administracija 2019-10-14 raštu VERT nurodė, kad planuoja atjungti Namą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, prašo išaiškinti, ar tuo atveju, jeigu kartu su šilumos tiekėju įrengs naują šilumos tiekimo trasą, tačiau neįrengs šilumos punkto bei nepertvarkys esamos Namo šildymo sistemos, bus laikoma, jog Administracija užtikrino centralizuoto šilumos tiekimo reikalavimus. VERT atsakyme nurodė, kad Administracija yra atsakinga tik už šilumos tiekimo organizavimą iki tiekimo-vartojimo ribos ir nėra atsakinga už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą organizuojant Namo vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus; kadangi šilumos punktas ir Namo vidaus šildymo sistema yra bendroji dalinė Namo savininkų nuosavybė, sprendimai, susiję su jos priežiūra, turi būti priimami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atitinkamai, ir išlaidos, susijusios su Namo vidaus šildymo sistemos priežiūra, turi būti paskirstytos apmokėti visiems Namo bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jiems priklausančios patalpos yra prijungtos prie centrinės šildymo sistemos, ar šildomos kitokiu būdu.

Trakų rajono savivaldybė 2019-10-11 organizavo Namo būtų ir kitų patalpų savininkų, šilumos tiekėjo, pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojo ir Trakų rajono savivaldybės atstovų pasitarimą dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo. Pasiūlyta įrengti šilumos punktą, kad Namas galėtų būti šildomas centralizuotai teikiama šiluma arba šildymą organizuoti alternatyviu būdu. Iš 2019-10-15 pasitarimo protokolo Nr. AP8-343 matyti, kad buvo aptarti Namo šildymo galimi būdai. Namo gyventojų 2020-01-30 susirinkime balsuota dėl Namo šildymo būdo – du iš trijų Namo butų savininkai balsavo už Namo šildymą gamtinėmis dujomis, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Trakų šilumos tinklai“ kreipsis į UAB Energijos skirstymo operatorių dėl prisijungimo sąlygų prie gamtinių dujų sistemos išdavimo bei į Administraciją dėl galimo prisidėjimo atliekant dujotiekio tiesimo iki Namo darbus. Buto Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai pareiškė rašytinį atsisakymą šildytis patalpas centralizuotu šildymu, nes šie butai jau yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir pasirinkę kitą šildymo būdą.

UAB „Trakų energija“ 2019-11-27 kreipėsi į VERT su prašymu atlikti Namo (įskaitant ir buto Nr. 3) energetikos įrenginių pakartotinį patikrinimą ir nustatyti šilumos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams bei, ar egzistuoja tokie šilumos tiekimo įrenginių trūkumai, dėl kurių Namui centralizuotas šilumos tiekimas negalimas. VERT 2020-01-03 atsakyme UAB „Trakų energija“ nurodė, kad specialistas 2019-12-17 atliko neplaninį Namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad šiluminė trasa nuo šiluminės kameros Nr. 17 iki Namo, kurios savininkas yra nežinomas, šiluminė energija patikrinimo metu Namui netiekiama, Namo butas Nr. 1 ir butas Nr. 2 šildomi kieto kuro katilais, įrengtais pagal projektus, o butas Nr. 3 šildomas elektriniais radiatoriais. Padarė išvadą, kad centralizuotas šilumos tiekimas į Namą negalimas, nes draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus.

Pareiškėja 2020-03-24 su pretenzija kreipėsi į Administraciją, paaiškindama, kad Administracija dėl savo neveikimo tinkamai neatliko jai įstatymu pavestų funkcijų, dėl ko pareiškėja privalėjo savarankiškai imtis priemonių, kad būtų aprūpinta alternatyviu šildymu, todėl pareiškėja patyrė 3 415,39 Eur turtinę žalą, apie 1 000 Eur žalą teisinėms ir kitoms konsultacijoms, taip pat 5 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja prašė Administracijos iki 2020-04-10 pateikti galutinę poziciją dėl pateikto siūlymo geranoriškai atlyginti turtinę žalą. Administracija, reaguodama į pareiškėjos 2020-03-24 pretenziją, paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybė yra atsakinga už šilumos tiekimo organizavimą ir tam ėmėsi visų galimų priemonių, tačiau nėra atsakinga už tai, kad pareiškėja pritaikė alternatyvų šildymą savo butui, ji nėra atsakinga už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą organizuojant Namo vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus.

Pagal pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus matyti, kad ji patyrė 3 415,39 Eur išlaidas, susijusias su alternatyvaus šildymo įvedimu į butą, t. y. 1 943,21 Eur, pagal 2019-12-17 sąskaitą faktūrą, 1 089 Eur, pagal 2019-12-17 sąskaitą faktūrą, 383,18 Eur, pagal 2019-10-21 išankstinio apmokėjimo sąskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms (LVAT 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2012).

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalimi, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnį, savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos tiekimas – tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams, karšo vandens tiekimas – tai centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 13, 47 dalys). Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos.

Pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-160 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-31) 119 punktą, šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius – jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nėra tinkamų patalpų šilumos punktui įrengti, šilumos punktas gali būti įrengiamas konteineryje arba spintoje prie daugiabučio gyvenamojo pastato.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai VERT nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su vartotojais bei savivaldybe numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos vartotojams ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 18 mėnesių iki šilumos tiekimo numatomo nutraukimo datos.

Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111, 54 punkte įtvirtintas draudimas eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2019-05-14 atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje nustatyta, kad vamzdynų atkarpa nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra apie 18 metrų, dėl šio vamzdyno nei UAB „Trakų šilumos tinklai“, nei UAB „Trakų energija“ neturi jokios dokumentacijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad Name nėra įrengtas šilumos punktas, todėl termofikatas pareiškėjai priklausančio buto Nr. 3 šildymui yra tiekiamas aukštų parametrų, t. y. termofikato temperatūra siekia apie 95°?C, slėgis apie 7,5 bar, nustatyta, kad butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos tiekimo ir šildosi individualiai įsirengtais šilumos šaltiniais, o vienintelė centralizuotos šilumos vartotoja Name yra pareiškėja.

Trakų rajono savivaldybė, nustačiusi, kad vamzdynų atkarpa nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra bešeimininkė, 2019-06-11 raštu informavo pareiškėją, kad pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras dėl šilumos tiekimo trasos nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo įteisinimo bei organizuos procedūras dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Administracijos direktoriaus 2019-10-10 įsakymu P2E-692 paskirtas Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Trakų šilumos tinklai“. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, Namo bendrasavininkų dauguma, t. y. 2 iš 3 butų savininkų (66,66 proc.), 2020-01-30 susirinkime nusprendė dėl Namo šildymo būdo – du iš trijų Namo butų savininkai balsavo už Namo šildymą gamtinėmis dujomis.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 44 dalį, šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).

Įvertinus aukščiau nurodytas Šilumos ūkio įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas matyti, kad Trakų rajono savivaldybė, kaip šilumos tiekimo organizatorė, turi pareigą tiekti centralizuotai pagamintą šilumą, tačiau ji atsakinga už šilumos pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, t. y. šilumnešio vamzdynų vietos, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 54 dalis), tuo tarpu, pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, 4.85 straipsnio 1 dalį, Namo vidaus šilumos sistema yra bendroji Namo savininkų nuosavybė ir sprendimai dėl jų priimami balsų dauguma.

Nustačiusi, kad nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra apie 18 metrų trasa, kuri yra bešeimininkė, o Name šilumos punktas nėra įrengtas, dėl to kyla pavojus Namo gyventojams, o šilumos tinklai yra eksploatuojami pažeidžiant teisės aktų įtvirtintus reikalavimus, Administracija pagrįstai, siekdama, kad šilumos tiekimas nebūtų nutrauktas, nors centralizuotas šildymas pagal nustatytą faktinę situaciją nebuvo galimas, kreipėsi į UAB „Trakų šilumos tinklai“, prašydama organizuoti šilumos punkto įrengimą Name, sudarant galimybę šilumos tiekėjui įrengti šilumos punkte šilumos apskaitos prietaisą. Teismas pažymi, kad Namo savininko balsų dauguma nuspręsta įrengti ne centralizuotą šildymą, tačiau Namo šildymą gamtinėmis dujomis.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Administracija, siekdama nenutrūkstamo šilumos tiekimo į pareiškėjos butą, ėmėsi aktyvių veiksmų inicijuoti Namo savininkų susirinkimą, siekiant pasirinkti kitą šilumos šaltinį arba renovuoti esamą šilumos tinklą (renovuojant šiluminę trasą bei įrengiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį šilumos punktą). Kadangi pareiškėjos butui Nr. 3 nebuvo tiekiama centralizuota šiluma dėl susidariusios avarinės situacijos ir šilumos tiekimo tinklų techninės būklės, Administracijos organizuotame 2019-10-15 pasitarime pareiškėjai pasiūlytos galimos problemos sprendimo alternatyvos – pačiai atsijungti nuo centralizuoto šildymo, įsirengiant naują šilumos šaltinį (tokiu atveju Trakų rajono savivaldybė finansuos 50 proc. šilumos šaltinio ir jo darbų įrengimo vertės) ar laukti, kol naują šilumos šaltinį įrengs šilumos tiekėjas, suderinęs su Trakų rajono savivaldybe. Be to, siekiant, kad butui Nr. 3 būtų užtikrintas šilumos tiekimas, UAB „Trakų energija“ įpareigota aprūpinti pareiškėją radiatoriais. Pati pareiškėja savo skunde patvirtina aplinkybę, kad visą einamąjį šildymo sezoną jai pasiūlyta naudotis aliejiniais radiatoriais, kuriuos jai iš karto po pasitarimo pristatė UAB „Trakų energija“ atstovai.

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Administracija neteisėtų veiksmų dėl į pareiškėjos butą Nr. 3 tiekiamos šilumos neatliko, Administracijos neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jai teisės aktais priskirtus veiksmus nenustatyta. Administracija vykdė jai teisės aktų nustatytas pareigas organizuoti šilumos tiekimą į Namą (be kita ko, į pareiškėjos butą Nr. 3), tačiau faktinių aplinkybių patikrinimo metu VERT nustačius aplinkybes, kad šilumos tinklai eksploatuojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, centralizuotos šilumos tiekimas į pareiškėjos butą Nr. 3 atnaujintas nebuvo pagrįstai. Be to, Administracija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pareiškėjos bute Nr. 3 šildymo sezono metu būtų užtikrintas šilumos tiekimas – nors centralizuotas šildymas negalėjo būti tiekiamas dėl šildymo sistemos trūkumų, pareiškėjai pasiūlytos šildymo būdų alternatyvos, o laikinam šilumos užtikrinimui pristatyti aliejiniai radiatoriai. Neteisėtų atsakovės veiksmų dėl to, kad pareiškėjai nėra toliau tiekiamas centralizuotas šildymas, nors pareiškėja to pageidauja, nenustatyta, nes, kaip minėta aukščiau, šildymo būdą dujomis pasirinko dauguma Namo gyventojų, taigi patys Namo savininkai yra atsakingi už šildymo būdo pasirinkimą (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis), o kontroliuoti šių veiksmų Administracija įgaliojimų neturi.

Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad nuo 1988 m. pareiškėjai buvo tiekiama šiluma, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad šilumos tiekimas nebus nutrauktas, nėra pagrįstas, nes VERT atstovams faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustačius šilumos sistemos trūkumus, centralizuota šiluma pareiškėjai negalėjo būti tiekiama dėl grėsmės Namo gyventojams. Todėl lūkestis nuolatiniam šilumos tiekimui, nepaisant egzistuojančių grėsmių, prieštarauja aukščiau nurodytoms Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, suteikiančioms teisę nutraukti šilumos tiekimą iš anksto neįspėjus vartotojų, jeigu kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neteisėtų Trakų rajono savivaldybės veiksmų pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta. Administracijos veiksmai laikytini atitinkančiais ir bendrą rūpestingumo pareigą, Administracija ėmėsi veiksmų spręsti susidariusią problemą dėl šilumos tiekimo į pareiškėjos butą Nr. 3, neteisėto vilkinimo ar neveikimo teismas nenustatė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų visumos valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, taigi nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašomai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai

Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgyja teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Trakų šilumos tinklai“

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateikė teismui prašymą iš pareiškėjos D. D., trečiojo asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ naudai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateikė teismui išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, pagal kurį matyti, kad Advokatų profesinei bendrijai „Višnevski ir partneriai“ pavesta atstovauti UAB „Trakų šilumos tinklai“ interesus teisme. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ patyrė 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą (PVM sąskaita-faktūra Nr. NLX20-164). Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2020-10-28 mokėjimo nurodymą 440 Eur sumai ir 2020-10-27 mokėjimo nurodymą 346,50 Eur sumai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios), tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas. Be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų turinį (PVM sąskaitas-faktūras, taip pat banko sąskaitos išrašus), matyti, kad šie įrodymai nepagrindžia fakto, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ sumokėjo advokatų kontorai Advokatų profesinei bendrijai „Višnevski ir partneriai“ už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas.

Teismas pažymi, kad į bylą buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, išrašyta 2020-06-26, nurodyta suma – 605 Eur, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020-07-03, nurodyta pastaba, kad atliekant mokėjimą jo paskirtyje prašoma nurodyti PVM sąskaitos faktūros numerį Nr. NLX20-164. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2020-10-28 atliko 440 Eur mokėjimą, iš išrašo nėra matomas pinigų gavėjas, mokėjimo paskirtyje PVM sąskaitos faktūros numeris nėra nurodytas, sąskaitos numeris nesutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu sąskaitos numeriu. Taip pat matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2020-10-27 atliko 346,50 Eur mokėjimą, iš banko išrašo nėra matomas pinigų gavėjas, mokėjimo paskirtyje PVM sąskaitos faktūros numeris nėra nurodytas, sąskaitos numeris nesutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu sąskaitos numeriu. Taigi bendra pagal banko išrašus pervesta pinigų suma nenustatytam gavėjui yra 786,50 Eur, kai tuo tarpu mokėtina pinigų suma pagal 2020-06-26 PVM sąskaitą faktūrą yra 605 Eur.

Pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateiktus duomenis matyti, kad nei mokėjimo suma, nei mokėjimo paskirtis, nurodyta banko sąskaitos išraše nėra tapatūs pateiktos 2020-06-26 PVM sąskaitos faktūros duomenims. Be to, atlikti mokėjimai įvykdyti daug vėliau (2020-10-27, 2020-10-28) nei nurodyta juos atlikti pačioje PVM sąskaitoje faktūroje (iki 2020-07-03). Todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad esant tokiems mokėjimų nurodymų ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neatitikimams LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ginčo šalis nepagrindžia (LVAT 2019-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-276-1062/2019).

Taigi darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl jos prašymas priteisti iš pareiškėjos 605 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas netinkintinas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.