- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-190-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00106-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., T. M., G. V.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Vilniaus žemės grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Vilniaus žemės grupė“ ieškinį atsakovei V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų išieškojimo (tretieji asmenys: A. B., T. M., G. V., atstovaujama globėjos E. V.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Bankrutavusi UAB „Vilniaus žemės grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Avere“, prašė priteisti iš atsakovės V. B. 15000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus žemės grupė“ ir J. B. 2007-09-07 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti iš J. B. žemės sklypą Vilniaus mieste, dėl kurio sutarties pasirašymo dieną pardavėjas buvo pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrą. Ieškovas 2007-09-18 sumokėjo J. B. 15000 Lt avansą, o pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2008-01-31. Tačiau iki šios datos pardavėjui neatkurtos nuosavybės teisės į žemę, pardavėjas 2008-01-26 mirė. 2009-03-12 ieškovui iškelta bankroto byla, o vykdant bankroto procedūras, paaiškėjo, kad avansas pervestas į atsakovės sąskaitą. Atsakovė be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo 15000 Lt avansą, kurį privalo grąžinti, kadangi ieškovo ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, įstatymo, delikto ar kitokio teisinio pagrindo pervesti pinigus taip pat nebuvo; pinigai buvo skirti pardavėjui J. B. kaip avansas pagal preliminariąją sutartį; ieškovas neturėjo valios pervesti pinigus atsakovei. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį paveldėtojams, bet ieškinio atsisakė, nes buvo netinkami atsakovai ir jie nepaveldėjo ieškovo sumokėto avanso.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ji yra pardavėjo J. B. marti, pardavėjas gyveno viename name su jos šeima ir ji pardavėją prižiūrėjo. Pinigai pervesti į atsakovės sąskaitą, nes taip norėjo pardavėjas. Gavusi pinigus, atsakovė juos išgrynino ir atidavė pardavėjui. Ieškovas per tris mėnesius nepareikalavo grąžinti avanso, todėl ieškinys nepagrįstas. Žemės sklypą, už kurį sumokėtas avansas, paveldėjo J. B. sūnus ir dvi dukterys.
Trečiasis asmuo G. V., atstovaujama globėjos E. V., prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad preliminaria sutartimi susitarta, kad avansas bus pervestas į J. B. nurodytą sąskaitą. Ieškovas penkerius metus ir tris mėnesius nereiškė pretenzijų J. B. dėl sąžiningo suklydimo, apsirikimo, techninės klaidos, dėl kurios pinigai pervesti ne tam asmeniui. Šalys pripažino avanso sumokėjimo įvykdymą tinkamu, viena kitai pretenzijų nereiškė, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad ištaisytų menamą valios trūkumą. Ieškovas pažeidė sutarties prievoles ir buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas su pardavėju J. B. ir atsakove, todėl privalo įrodyti, kad nepažeidė sutarties nuostatų, dėjo visas pastangas įvykdyti sutartines prievoles ir yra visos CK 6.237 straipsnio dispozicijoje numatytos sąlygos, kurių pagrindu grindžiamas ieškinio reikalavimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8420-235/2012 konstatavo ieškovo atstovo nesąžiningumą, pripažindamas, kad UAB „Avere“ pareikšdamas ieškinio reikalavimą tretiesiems asmenims, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis yra atsakovės vyras ir mirusiojo pardavėjo J. B. sūnus. Ieškovas ilgai nesikreipė dėl pinigų grąžinimo. Jei būtų kreipęsis iš karto, pinigai būtų grąžinti, o dabar jie išleisti. Ginčo pinigai buvo duodami pardavėjui J. B. pagal poreikį, likusieji panaudoti jo laidotuvėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-22 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti avansą ne iš atsakovės, bet iš trečiųjų asmenų – preliminariosios sutarties mirusios šalies turto paveldėtojų, kurie yra priėmę palikimą ir yra atsakingi už palikėjo skolas. Pardavėjas mirė 2008-01-26, t. y. nepasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, žemės sklypas, dėl kurio buvo sutarta sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, parduotas kitam pirkėjui. Per nustatytą laiką nesudarius pagrindinės sutarties pasibaigė preliminariosios galiojimas ir avansas turi būti grąžintas pirkėjui. Avansas, kaip pinigai, negalėjo būti įrašyti į palikėjo turto apyrašą, nes avansas buvo panaudotas J. B. poreikiams tenkinti ir jo laidotuvėms, todėl šių pinigų neliko ir jų nebuvo paveldimo turto apyrašo surašymo metu. Pardavėjui J. B. nurodžius atsakovės banko sąskaitą, į kurią ieškovas pervedė avansą, ir atsakovei iš sąskaitos išgryninant tam tikras sumas J. B. pareikalavimu bei skiriant jo poreikiams tenkinti, susiformavo pinigų pasaugos sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.830 str. 1 d.). Taigi tokiais veiksmais atsakovė (saugotoja) ir J. B. (davėjas) sudarė pasaugos sutartį, pagal kurią atsakovė priėmė į savo banko sąskaitą saugoti savo sutuoktinio tėvo J. B. pinigus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė negrąžino J. B. iš jo saugoti priimtų pinigų. Aplinkybę, kad saugotoja pinigus grąžino jų davėjui, patvirtina atsakovės ir jos vyro paaiškinimai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Bankrutavusi UAB „Vilniaus žemės grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovės V. B. 15000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, jog tarp atsakovės ir pardavėjo J. B. susiklostė pinigų pasaugos teisiniai santykiai. Pasaugos sutarties dalyku gali būti kilnojamieji daiktai, tuo tarpu pinigai nėra tapatinami su daiktais, jie yra atskira turto rūšis, todėl negali būti pasaugos sutarties objektu. J. B. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo pinigus, todėl negalėjo ir perduoti jų kitam asmeniui. Byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ginčo pinigai buvo panaudoti J. B. poreikiams tenkinti ir laidotuvių organizavimui. Atsakovė nepateikė jokių daiktų/paslaugų pirkimo dokumentų, neprašė apklausti liudytojų, neįrodė, jog būtent ji patyrė laidojimo išlaidas ir kokio dydžio. Ieškovas jau reiškė ieškinį J. B. paveldėtojams, tačiau paaiškėjus, kad pinigai buvo pervesti atsakovei, ieškovas atsisakė ieškinio paveldėtojams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir pripažino ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2013-04-03 nutartimi pripažino, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, tačiau nenustatė ieškovo siekio sąmoningai sukelti atsakovams nepatogumų, trukdžių ar rūpesčių, todėl apylinkės teismo nutartį dalyje dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis panaikino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Ieškinys pareikštas CK 6.237 str. 1 d. pagrindu – asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
Kaip tvirtina preliminarioji sutartis, sudaryta 2007-07-07 (b. l. 4-7), sutartis buvo sudaryta tarp J. B. ir UAB „Vilniaus žemės grupė“ dėl žemės sklypo pardavimo-pirkimo, kuria J. B. iki 2008-01-31 atkūrus nuosavybės teises į žemė sklypą Vilniaus mieste įsipareigojo UAB „Vilniaus žemės grupė“ parduoti sklypą po 15000 Lt už arą. Remiantis sutarties 4.1 punktu pirkėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 15000 Lt avansą. AB banko „Snoras“ išrašas tvirtina, kad 2007-09-18 pagal preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo gavėjui J. B. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15000 Lt. Tačiau AB SEB banko operacijų departamentas pateikė informaciją, kad ši sąskaita nuo 2007-09-18 iki 2007-09-22 priklausė V. B. (b. l. 20). Taigi įrodyta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį buvo pervesti ne pardavėjui, o atsakovei V. B. Pagrindinė sutartis nesudaryta, pardavėjas mirė nepasibaigus terminui sutarčiai sudaryti, pirkėjui Vilniaus apygardos teismo 2009-03-12 nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 8-9). Todėl pirmosios instancijos išvada, kad preliminariosios sutarties galiojimas baigėsi, pagrįsta. Tuomet pagal preliminariąją sutartį pardavėjas turėtų grąžinti avansą. Bankroto bylos administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. turi pareigą, kreditorių interesais, patikrinti bankrutuojančios bendrovės sandorius ir kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Kadangi nei atsakovė, nei mirusiojo J. B. turto paveldėtojai 15000 Lt bankrutavusiai UAB „Vilniaus žemės grupė“ negrąžino, bankroto administratorius ieškinį pareikšti privalėjo.
Atsakovė, nebūdama preliminarios sutarties šalis, gavusi pinigus į savo sąskaitą, juos turėjo grąžinti pirkėjui kaip pervestus per klaidą, arba perduoti J. B. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad 15000 Lt, gautą J. B., turi grąžinti jo turto paveldėtojai, nes gavusi pinigus į savo sąskaitą, atsakovė dalį jų atidavė J. B., dalį panaudojo jo laidotuvėms. Ši išvada padaryta remiantis atsakovės ir atsakovės vyro A. B. paaiškinimu. Tačiau šių paaiškinimų padaryti tokiai išvadai aiškiai nepakanka. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė ir A. B., J. B. buvo A. B. tėvas, atsakovė ir A. B. yra sutuoktiniai, visi jie gyveno viename name ir atsakovė nurodė prižiūrėjusi J. B. Tačiau tai neįrodo, kad 15000 Lt iš savo sąskaitos jį pervedė į J. B. sąskaitą ar pinigus perdavė J. B. Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo įrodymų, kaip pinigai judėjo iš atsakovės sąskaitos, į kurią avansas buvo pervestas - ar jie buvo nuimami palaipsniui, kaip atsakovė nurodė, duodant J. B. paprašius; neišsiaiškinta, kokius įrodymus atsakovė gali pateikti, kad pinigų jos sąskaitoje buvo likę ir jie buvo naudojami J. B. laidotuvėms, o ne jos asmeninėms ar jos šeimos reikmėms. Kadangi sąskaita atsakovei priklausė labai trumpą laiką, o J. B. buvo senyvo amžiaus, nepašalinta abejonė, kad atsakovė pati pasinaudojo aplinkybėmis ir žinodama apie preliminarią sutartį pinigus paprašė pervesti ne į pardavėjo, o į jos specialiai tam tikslui atidarytą sąskaitą. Pagal CPK 178 str. savo nurodytas aplinkybes turi įrodyti šalys. Todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, kad pinigus perdavė J. B. ir dėl to už 15000 Lt grąžinimą pagal preliminarią sutartį yra atsakingi J. B. turto paveldėtojai, o ne ji, kaip asmuo, nepagrįstai gavusi 15000 Lt iš ieškovo. Šių aplinkybių nuodugniai neištyrus, negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, o pagal byloje esančius įrodymus, neišreikalavus papildomų, nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.