Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. PLI2-820 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. per Pasitikėjimo liniją suformuotu pranešimu informavo Inspekciją apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), galimai vykdomos naujos nelegalios statybos. Pašalinus ankščiau stovėjusį namelį buvo pastatytas didesnis Namelis, kuris buvo atgabentas 2023 m. balandžio 5 d., vėliau buvo pajungtas prie inžinerinių komunikacijų ir yra reklamuojamas nuomai su visais patogumais. Namelis turi visus nekilnojamojo daikto požymius: 1) neturi techninės registracijos, neturi galiojančios techninės apžiūros, todėl nepritaikytas eismui/transportavimui; 2) prijungtas prie išorinių/stacionarių inžinerinių komunikacijų (buitinių nuotekų, vandentiekio ir elektros); 3) sujungtas su stacionaria lauko terasa, kurioje įrengtas ir stacionarus kubilas. Namelis (su stacionaria lauko terasa ir kubilu) pastatytas be atitinkamų leidimų: 1) ~5 m atstumu nuo Baltijos aikštės teritorijoje nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosios kultūros vertybės – II-III a. po Kristaus datuojamo Palangos kapinyno bei patenka į pastarojo kapinyno apsaugos zoną; 2) kurortiniame mieste. Prašė imtis veiksmų pašalinti Namelio savavališkos statybos padarinius.

Departamentas Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 84 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 str. 2 d. bei 1.98 str. 2 d. ir, atsižvelgiant į prie Pranešimo pateiktas nuotraukas, nustatė, kad Namelis esantis, adresu (duomenys neskelbtini), priskirtinas kilnojamam daiktui, nes be gana didelių sąnaudų gali būti nukeliamas ir perkeliamas į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Informavo pareiškėją, kad kilnojamam daiktui Statybos įstatymo nuostatos netaikomos; pranešimai pagal Nuostatus teikiami dėl naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos arba šių statinių rekonstravimo teisėtumo nurodytose teritorijose. Nusprendė, kad Pranešimas neatitinka pasitikėjimo linijos Nuostatų 4 p. nurodytos pranešimų paskirties, susijusios su savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdoma naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba arba šių statinių rekonstravimu nurodytose teritorijose, todėl, vadovaudamasis Nuostatų 19.2. p., Pranešimo nenagrinėjo.

Pareiškėjas nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, apskundė jį Ginčų komisijai, kuri 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 21RE2-(AG2-163/14-2023) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 31 d.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija, toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatai, patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-105 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo linijos nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. birželio 15 d.).

Statybos įstatymo 31 str. 1 d. nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises (1 str.). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.), o jos atliekamos funkcijos, įtvirtintos to paties straipsnio 2 d., kurioje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (9 p.) ir kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (14 p.).

Vadovaujantis VAĮ, atsakovė laikytina viešojo administravimo subjektu, kurio veiklai taikytinos VAĮ normos, kurios, be kita ko, garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, nustato viešojo administravimo principus, tarp jų ir išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 1 str. 1 d., 3 str. 5 p.).

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai įpareigoti nagrinėti pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisykles, numatančias pareigą į prašymą ar skundą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį (VAĮ 11 str. 1 d., Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 45 p.). Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatų 4 p. nurodyta, kad pasitikėjimo linija skirta pateikti pranešimus apie: savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdomą naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybą arba šių statinių rekonstravimą (4.1 p..) (4.1.1. konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose; 4.1.2. paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose; 4.1.3. kultūros paveldo objekto teritorijoje; 4.1.4. kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje; 4.1.5. kultūros paveldo vietovėje; 4.1.6. kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; 4.1.7. valstybinėje žemėje; 4.1.8. miškų ūkio paskirties žemėje); statomo statinio avariją ar jos grėsmę (4.2 p..); galimai su korupcija susijusius Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto (toliau - tarnautojai) veiksmus, neveikimą ar netinkamą pareigų vykdymą (4.3 p.). Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatų 19.2 p. nurodyta, kad pranešimas nenagrinėjamas, jei jame išdėstytas klausimas nėra susijęs su Pasitikėjimo linijos paskirtimi.

Iš esmės pareiškėjas Pasitikėjimo linijos pagalba pateikė Pranešimą dėl Namelio vykdomos nelegalios statybos bei jos padarinių pašalinimo. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, tokiu būdu gautas Pranešimas turėjo būti nagrinėjamas tik nustačius, kad vykdoma savavališka, neturint statybą leidžiančio dokumento, naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba arba šių statinių rekonstravimas nurodytoje teritorijoje.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 84 d. statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 20 d. ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 28 d. neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 str. 30 d.).

Nustačius, kad Namelis CK 1.98 str. ir 4.2 str. 3 d. ir Statybos įstatymo nuostatų prasme priskirtinas kilnojamam daiktui, savaime aišku, kad jis negali būti laikomas ypatinguoju ar neypatinguoju statiniu. Esant nustatytai aplinkybei, kad Pranešimo objektas nepatenka į Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatų 4 p. nurodytą pranešimų sąrašą, konstatuojama, jog Departamentui nekilo pareiga nagrinėti ginčo Pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kad Namelio pastatymo teisėtumo klausimas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas, konstatuojama, kad Departamentas, vadovaudamasis Nuostatų 19.2. p., pagrįstai Pranešimo nenagrinėjo.

Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo Pranešimo turinio matyti, jog į Departamentą jis kreipėsi tik dėl Namelio galimos nelegalios statybos, todėl skunde aptariami kiti žemės sklype esantys objektai (lauko terasa ir kubilas) bei jų pastatymo teisėtumas nenagrinėtini.

Taip pat teismas nurodo, kad Inspekcijai teisės aktais yra suteikta kompetencija vertinti statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, o ne kilnojamųjų daiktų, statybos teisėtumą, todėl bet kuria tvarka pateiktas pranešimas dėl kilnojamojo daikto nebūtų nagrinėjamas.

VAĮ 3 str. yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 9 p.). VAĮ 10 str. 5 d. numatyta, jog administraciniame sprendime tame tarpe turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje aiškindamas VAĮ 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), kuriuo nuostatos iš esmės perkeltos į VAĮ 10 str. 5 d., nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).

Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 5 d. Pranešimą Departamentas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. tinkamai įvertino nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei iš esmės teisėtai ir pagrįstai priėmė 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. PLI2-820 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Netenkinus skundo reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 5 d. Pranešimą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius iš esmės taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-163/14-2023), todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-163/14-2023) palikti nepakeistą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.