Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pažeidimo protokola surašiusios institucijos atstovui V. V.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinen atsakomyben patraukto asmens A. M. skunda del Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Šiauliu RAAD GGAI, Institucija) vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracinio teises pažeidimo bylos nutraukimo.

A. M. 2010 m. rugpjucio 19 d. Šiauliu RAAD GGAI vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 55 str. 1 d. 300 Lt administracine bauda už tai, kad jis 2010 m. rugpjucio 17 d. apie 21³⁰ val. Šiauliu rajone Kurtuvenu regioniniame parke prie Bijotes ežero buvo pasistates jam priklausanti automobili MERSEDES ML-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrantes apsaugineje juostoje 8 metru atstumu nuo vandens. Šiais veiksmais pažeide Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo (toliau tekste – ir Istatymas) 5 skirsnio 20 str. 4 d. 4 p. reikalavimus.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo teismui pateiktame skunde (b.l.2-3) nurode, kad nepripažista padares teises pažeidima, nes jis jokio pažeidimo nepadare. Jis tos dienos vakare nutare Bijotes ežere išsimaudyti. Važiuodamas miško keliu, pravažiavo dvi aikšteles, kuriose stovejo po automobili, todel nenoredamas trukdyti nuvažiavo toliau ir sustojo aikšteleje apie 200 m nuo kelio Šiauliai–Kelme. Šioje aikšteleje taip pat jau stovejo vienas automobilis – visureigis, kurio valstybinio numerio jis nepamena, o juo atvyke jaunuoliai jau rengesi išvykti. Jam dar nespejus persirengti privažiavo automobilis, išlipo jam pažistami aplinkos apsaugos pareigunai V. V. ir V. C., o trecias pareigunas – P. T. atejo pesciomis maždaug už poros minuciu. Pareigunai, tik išlipe iš automobilio ir neprisistate, pradejo daryti vaizdo irašus bei jam sakyti, jog jo automobilis stovi per arti ežero. Po to pareigunai paeme kažkoki apvalu daikta, prie kurio buvo pritvirtinta juosta, o gal virve, ir pradejo matuoti. I jo klausima, ar matavimui naudojama priemone turi metrologines patikros sertifikata, pareigunai nieko neatsake. Ši matavima taip pat mate buve Ž. Š., J. T. ir D. G.. Jam buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas bei pasiulyta jame parašyti paaiškinima, taciau jis tai padaryti atsisake, nes nebuvo elementariu tam tinkamu salygu – buvo apie 22 val., jau tamsu, be to, jis su savimi neturejo reikiamu akiniu. Su nustatytu pažeidimu jis nesutinka, nes pareigunai matavimui naudojo nenustatyta matavimo priemone, kuri nera metrologiškai patikrinta ir sertifikuota, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos istatymo 13 str. 3 d., 15 str. 1 d. 2 p. numatytiems reikalavimams. Priimtas nutarimas taip pat negali buti pripažintas teisetu ir tuo aspektu, kad ivykio vietoje nera jokiu ženklu, nurodanciu, jog ši teritorija priskirta Kurtuvenu regioniniam parkui ir kad šioje vietoje yra 25 m vandens apsaugos zona, nes apie tai jis sužinojo tik iš pareigunu. Atsižvelgdamas i nurodytas aplinkybes, prašo jam paskirta administracine nuobauda panaikinti ir administracinio teises pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukti. Pats administracinen atsakomyben patrauktas asmuo i teismo posedi neatvyko, jam apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta tinkamai – teismo pranešimu (b.l.118). Iki teismo posedžio pradžios teisme buvo gautas administracinen atsakomyben patraukto asmens prašymas (b.l.125) atideti bylos nagrinejima, nes jis ta pacia diena 8³⁰ val. turi dalyvauti kitoje byloje Šiauliu apygardos teisme, taciau susipažinus su teismu informacines sistemos LITEKO duomenimis apie nagrinejimas bylas, teismas nustate, jog teismo posedis Šiauliu apygardos teisme turi baigtis iki 9 val., t.y. iki šios bylos nagrinejimo pradžios, nes ta byla nagrinejantis teisejas nuo 9 val. dalyvauja kitos bylos nagrinejime, todel atsisakyta tenkinti pateikta prašyma del bylos nagrinejimo atidejimo.

Administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pažeidimo protokola surašiusios institucijos atstovas nurode, kad bauda paskirta remiantis istatymo reikalavimais, prašo skunda atmesti, nes padarytas teises pažeidimas buvo akivaizdus. Pažeidimas buvo nustatytas tikrinimo metu. Jau iš akies matesi, kad administracinen atsakomyben patraukto asmens automobilis yra pastatytas per arti vandens. Tai pasitvirtino atlikus matavimus, nes buvo nustatytas 8 m atstumas nuo vandens iki A. M. automobilio. Matuojama buvo 20 m medžiagine rulete, kuriai metrologine patikra neatliekama, taciau ši rulete yra gamykline. Toje pacioje laukymeje stovejo dar vienas automobilis, kiek toliau nuo vandens, jo savininkas taip pat buvo nubaustas, taciau jis nekele jokiu pretenziju del matavimo teisingumo. Nepagristas administracinen atsakomyben patraukto asmens teiginys, jog jis nežinojo, kad teritorija, kurioje jis pastate automobili, yra priskirta Kurtuvenu regioniniam parkui ir kad cia yra nustatyta 25 m vandens telkiniu apsaugos zona, nes prie keliuko, kuriuo A. M. galejo nuvažiuoti iki stovejimo vietos, yra pastatytas informacinis stendas apie tai ir pravažiuodamas jis turejo matyti visus užrašus, o duomenys apie tai yra pateikti šioje byloje. Mano, jog pažeidimas yra visiškai irodytas ir nuobauda paskirta pagristai.

Skundas atmestinas, paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, nes administracines bylos nagrinejimo metu tinkamai buvo nustatytas pažeidimo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracine nuobauda, atitinkanti padaryto teises pažeidimo aplinkybes ir administracinen atsakomyben patraukto asmens asmenybe.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo teismui pateiktame skunde nurode, jog jis tikrai automobili buvo pastates prie Bijotes ežero, taciau atstumas nuo automobilio iki vandens telkinio krašto buvo matuojamas metrologiškai nepatikrinta matavimo priemone, taip pat jis nežinojo, jog toje vietoje yra Kurtuvenu regioninio parko teritorija, kuriai taikomi specialus apsaugos reikalavimai, tokie, kaip 25 metru vandens telkinio apsaugine riba, nes nebuvo jokiu apie tai informuojanciu stendu.

Teismas šiuos pateiktus administracinen atsakomyben patraukto asmens argumentus atmeta kaip nepagristus ir del ju pasisakys atskirai.

Del atliktu matavimu ir ju teisinio vertinimo.

Bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, jog atstumo tarp administracinen atsakomyben patraukto asmens automobilio ir vandens telkinio krašto matavimui buvo naudojama ne metaline rulete. Institucijos atstovas teismo posedžio metu šia plastikine rulete „Fiberglass“, kurios inventorinis numeris 6315446, 20 metru ilgio pateike teismui apžiurai (b.l.115) bei nurode, jog butent šia rulete buvo matuojama. Teismui susipažistant su Institucijos pateikta filmuota medžiaga (b.l.18) buvo nustatyta, jog atstumo tarp automobilio MERSEDES ML-320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bijotes ežero pakrantes matavimas, priešingai nei teige administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, buvo atliekamas naudojant nemetaline rulete ir ja buvo nustatytas 8 m atstumas tarp automobilio ir vandens telkinio kranto. Siekiant išsiaiškinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes teismo posedžio metu liudytojais buvo apklausti administracinen atsakomyben patraukto asmens skunde nurodyti ir pažeidimo vietoje buve kito automobilio keleiviai bei vairuotojas: Ž. Š. (b.l.115), J. T. (b.l.115), D. G. (b.l.115-116), kurie nurode, jog tikrai pažeidimo diena buvo prie Bijotes ežero ir kiek veliau atvažiavo ir sustojo netoli jo, taciau dar arciau vandens buvo A. M., kaip jie dabar žino, vairuojamas automobilis. Po kiek laiko atvažiavo gamtos apsaugos darbuotojai, kurie nurode, jog automobiliai yra pastatyti per arti vandens, nes toje vietoje yra numatyta 25 m vandens telkinio pakrantes apsaugos zona. Matavimai buvo atliekami pareigunu turima rulete, del kurios tinkamumo jiems nekilo jokiu abejoniu, o liudytojas Ž. Š. patikslino, jog matuojama buvo ta pacia rulete, kuria ant stalo turi Institucijos atstovas teismo posedžio metu. Del šio pažeidimo, kurio Ž. Š. negincijo, jam vietoje buvo skirta bauda, tai patvirtina ir byloje esancio baudos kvito kopija (b.l.112). Visi liudytojai nurode, kad A. M. iš karto nesutiko su matavimu ir jo rezultatais. Teismas vertindamas liudytoju parodymus konstatuoja, jog jais netiketi pagrindo nera, nes liudytojai nurode, kad anksciau A. M. nepažinojo, atsitiktinai buvo ivykio vietoje, todel akivaizdu, jog jie teismui teikia teisingus ir tikrove atitinkancius parodymus, tuo labiau, kad vienas iš liudytoju – Ž. Š. – ta pacia diena Institucijos buvo nubaustas už analogiška pažeidima. Teismas visiškai sutinka su administracinen atsakomyben patraukto asmens išsakyta nuomone, jog matavimai buvo atlikti naudojant metrologiškai nepatikrinta ir neturincia metrologines patikros matavimo priemone, taciau, teismo nuomone, metrologines patikros buvimas yra reikšmingas tada, kai nustatomo pažeidimo matavimo paklaida gali atsirasti del matavimo priemones netikslumo ir metrologines patikros nebuvimo, t.y. tada, kai atstumo tarp ribos, už kurios pažeidima skiriama administracine nuobauda, ir ribos, kai atsakomybe nenumatyta, skirtumas yra nedidelis. Nagrinejamu atveju nustatytas faktas, jog Istatymo 20 str. 4 d. 4 p. numato, kad „pakrantes apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arciau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto“. Matavimo priemone buvo nustatytas 8 m atstumas nuo A. M. priklausancios transporto priemones iki vandens telkinio – Bijotes ežero – kranto, t.y. atstumas du kartus mažesnis nei numatyta Istatyme. Šio pažeidimo akivaizdumas, teismo nuomone, nenugincijamai yra nurodomas ir filmuota ivykio medžiaga (b.l.18), kurioje matyti, kad atstumas nuo A. M. priklausancio automobilio iki ežero pakrantes buvo matuojamas ne tik naudojant matavimo priemone, taciau ir žingsniais, bei matavimo rezultatai buvo analogiški, o kadangi skirtumas tarp atstumo, kuriuo leidžiama statyti transporto priemones saugomose teritorijose prie vandens telkiniu, ir nustatyto automobilio stovejimo atstumo yra akivaizdus, tai konstatuoti fakto, jog pažeidimas nebuvo padarytas, pagrindo nera.

Kita vertus teismas sutinka su administracinen atsakomyben patraukto asmens išsakyta nuomone, jog atliekant kontrolinius matavimus, ypac tais atvejais, kai skirtumas tarp realiai nustatytos matavimo ribos ir norminiais aktais apibrežtos ribos yra nedidelis, turetu buti naudojamos tik metrologiškai patikrintos ir metrologines patikros sertifikata turincios matavimo priemones, kaip tai numato Lietuvos Respublikos metrologijos istatymo reikalavimai.

Del ženklu, žyminciu saugomos teritorijos ribas, buvimo.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo teikdamas teismui skunda taip pat nurode, jog ivykio vietoje nera jokiu ženklu, nurodanciu, jog ši teritorija priskirta Kurtuvenu regioniniam parkui ir kad šioje vietoje yra 25 m vandens apsaugos zona, nes apie tai jis sužinojo tik iš pareigunu. Teismas su išsakyta pozicija nesutinka, nes ji prieštarauja objektyviems byloje esantiems irodymams, t.y. byloje yra pateikti Institucijos atstovo paaiškinimai, jog prie ivažiavimo, kuriuo administracinen atsakomyben patrauktas asmuo turejo galimybe patekti i automobilio stovejimo vieta, yra pastatytas informacinis stendas, jog Bijotes ežeras yra priskirtas Kurtuvenu regioninio parko teritorijai. Tai patvirtina ir institucijos pateiktos fotografijos (b.l.14-17), iš kuriu matyti, jog toks informacinis stendas Institucijos atstovo nurodytoje vietoje tikrai yra, jame be kitu taisykliu Lankytojo atmintineje yra nurodytas ir reikalavimas statyti motorines transporto priemones ne arciau kaip 25 m atstumu nuo vandens telkiniu, taip pat yra pažymeta tiksli A. M. automobilio stovejimo vieta. Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo yra nuolatinis Šiauliu m. gyventojas, todel jam ir nesant informacinio stendo turejo buti žinoma, jog mineta teritorija priskirta Kurtuvenu regioniniam parkui, nes magistraliniame kelyje, kuriuo jis vyko prie ežero, yra apie tai informuojantys kelio ženklai.

Teismas išnagrinejes byla nustate, jog nenustatyta administracinen atsakomyben patraukto asmens atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu, todel parinktos administracines baudos dydis – 300 Lt – kaip artimas straipsnio dalies, numatancios atsakomybe už padaryta teises pažeidima, sankcijos vidurkiui paliktinas nepakeistas.

Teismas išnagrinejes byla bei ivertines byloje surinktus irodymus konstatuoja, kad paskirta administracine nuobauda atitinka padaryta administracini teises pažeidima, administracinen atsakomyben patraukto asmens asmenybe. Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, gincydamas jam paskirta administracine nuobauda, be savo samprotavimu ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme jokiu objektyviu irodymu, del kuriu butu galima suabejoti paskirtos administracines nuobaudos pagristumu ir teisetumu, nepateike, todel paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

Skundo nepatenkinti, ir A. M. 2010 m. rugpjucio 19 d. Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 55 str. 1 d. paskirta 300 (triju šimtu) litu administracine bauda palikti nepakeista ir prašyma del nuobaudos panaikinimo bei administracinio teises pažeidimo bylos nutraukimo atmesti kaip nepagrista.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.