Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-519-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-30
Bylos Nr.
1A-797-519-2012
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00167-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nukentėjusysis
I. V., A. V.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Violeta Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-519/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00167-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.13.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant I. S.,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 str. 1 d. (disponavimas I. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 214 str. 1 d. (disponavimas A. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, subendrinta bausmė T. L. paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtosios bausmės subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudėjus, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Bausmė paskirta atlikti Pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo T. L. suėmimo, vykdant šį nuosprendį.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas T. L. suėmimo laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d., nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d. ir viena laikino sulaikymo diena – 2011 m. rugsėjo 6 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. L. suimtinas.

T. L. iš kaltinimų pagal LR BK 215 str. 1 d. (I. V. mokėjimo priemonių panaudojimas), pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas panaudojant I. V. mokėjimo priemones); pagal LR BK 215 str. 1 d. (A. V. mokėjimo priemonių panaudojimas) ir pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas panaudojant A. V. mokėjimo priemones) išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiųjų I. V. ir A. V., civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmesti (LR BPK 115 str. 1 d., 3 d. 1 p.)

Iš T. L. išieškota valstybei proceso išlaidos už nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. atstovų advokatų V. Laukevičienės ir E. Jankaičio suteiktą antrinę teisinę pagalbą 645,00 Lt.

Daiktiniai įrodymai – AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimas gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 362740, kompaktinė plokštelė, pateikta AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 93 b. 1.), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktos saugoti prie baudžiamosios bylos (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 14.05 val., neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, iš I. V. įgijo svetimus, I. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Po to kaltinamasis T. L., bendrininkaudamas su M. M., kurio atžvilgiu byla išskirta, 2008 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nesustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 11.50 val., neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, iš A. V. įgijo svetimus, A. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

T. L. išteisintas pagal LR BK 215 str. 1 d. (I. V. mokėjimo priemonių panaudojimas), 182 str. 1 d. (sukčiavimas panaudojant I. V. mokėjimo priemones), 215 str. 1 d. (A. V. mokėjimo priemonių panaudojimas), 182 str. 1 d. (sukčiavimas panaudojant A. V. mokėjimo priemones), neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). T. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 215 str. 1 d. tuo, kad, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „(duomenys neskelbtini)“ ir

2008 m. liepos 1 d. 14.05 val. iš AB (duomenys neskelbtini)“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

2008 m. liepos 1 d. 14.23 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „R. C.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,1 Lt registracijos mokestį, reikalingą identifikuoti kliento tapatybę,

2008 m. liepos 1 d. 17.22 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai patvirtinti,

taip pat jis, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „(duomenys neskelbtini)“ ir

2008 m. liepos 3 d. 12.10 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „M. C.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą patvirtinti registraciją ir bendrąsias sutarties sąlygas,

po to, 2008 m. liepos 1, 2 ir 3 dienomis, tikslus laikas nenustatytas, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervestos apgaule iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „R. C. LT“ ir „M. C.“ įgytos piniginės lėšos, iš viso 3400 Lt,

į AB banke „(duomenys neskelbtini)“ esančią M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt ir 200 Lt,

į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Lt, 400 Lt ir 599 Lt,

taip neteisėtai atliko devynias finansines operacijas.

Be to, T. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. tuo, kad, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 1 d. 14.28 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) I. V. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 2000,00 Lt paskolai gauti ir po to, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo 2008-07-01 T. L. ir nenustatyto asmens neteisėtai įgytus bei nenustatytomis aplinkybėmis N. B. ir M. M. perduotus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš I. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, bei įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir T. L. su nenustatytu asmeniu perduotus grynus pinigus, taip apgaule savo, N. B., M. M. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2000 Lt,

tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 2 d. 8.14 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „R. C. LT“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) I. V. vardu su UAB „R. C. LT“ sudarė kredito sutartį 400,00 Lt paskolai gauti ir po to, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, UAB „R. C. LT“ į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo 2008-07-01 T. L. ir nenustatyto asmens neteisėtai įgytus bei nenustatytomis aplinkybėmis N. B. ir M. M. perduotus, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš I. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, į N. B. asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, bei įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir T. L. su nenustatytu asmeniu perduotus grynus pinigus, taip apgaule savo, N. B., M. M. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, UAB „R. C. LT“ turtą – 400 Lt,

tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 2 d. 8.26 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), I. V. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 400,00 Lt paskolai gauti ir po to, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. V. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo 2008-07-01 T. L. ir nenustatyto asmens neteisėtai įgytus ir nenustatytomis aplinkybėmis N. B. ir M. M. perduotus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą. slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš I. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, bei įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir T. L. su nenustatytu asmeniu perduotus grynus pinigus, taip apgaule savo, N. B., M. M. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 400,00 litų,

tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 3 d. 12.57 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „M. C.“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), I. V. vardu su UAB „M. C.“ sudarė kredito sutartį 600,00 Lt paskolai gauti ir po to, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, UAB „M. C.“ į I. V. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo 2008-07-01 T. L. ir nenustatyto asmens neteisėtai įgytus ir nenustatytomis aplinkybėmis N. B. ir M. M. perduotus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo I. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš I. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, bei įgijo pačios I. V. nuo savo sąskaitos nuimtus ir T. L. su nenustatytu asmeniu perduotus grynus pinigus, taip apgaule savo, N. B., M. M. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, UAB „M. C.“ priklausantį, turtą – 600,00 litų,

iš viso į M. M. sąskaitą buvo pervesta 1200 Lt, į N. B. sąskaitą buvo pervesta 1399 Lt, bei pati I. V. nuo savo sąskaitos nuėmė ir perdavė T. L. ir nenustatytam asmeniui 800 Lt, taip jis apgaule savo, N. B., M. M. ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, UAB „R. C. LT“ priklausantį, turtą – 400,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2000,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 400,00 Lt; UAB „M. C.“ priklausantį, turtą – 600,00 Lt, iš viso 3400 Lt.

Be to, T. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 215 str. 1 d. tuo, kad, bendrininkaudamas su M. M. ir N. B., (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo A. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jam išduotus AB „(duomenys neskelbtini)“ ir

2008 m. rugpjūčio 25 d. 11.50 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis, t. y. T. L., 2008-08-25 įnešė grynais 10 litų, į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

2008 m. rugpjūčio 25 d. 12.25 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis, t. y. T. L., 2008-08-25 įnešė grynais 10 litų, į AB banke „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB „R. C.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,10 Lt registracijos mokestį, reikalingą identifikuoti kliento tapatybę,

2008 m. rugpjūčio 25 d. 15.31 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis, t. y. T. L., 2008-08-25 įnešė grynais 10 litų, į AB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai patvirtinti,

po to, 2008 m. rugpjūčio 25 ir 26 d., tikslus laikas nenustatytas, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis, t. y. T. L., 2008-08-25 įnešė grynais 10 litų, bei į kurią buvo pervestos apgaule iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „R. C. LT“ įgytos piniginės lėšos, iš viso 2000 Lt,

į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Lt ir 800 Lt,

į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt.

tokiu būdu neteisėtai atliko šešias finansines operacijas.

Be to, T. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. tuo, kad, bendrininkaudamas su N. B. ir M. M., 2008 m. rugpjūčio 25 d. 12.49 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) A. V. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 1200,00 litų paskolai gauti ir po to, 2008-08-25, tikslus laikas nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš A. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ ir į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule savo, N. B. ir M. M. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1200 Lt,

tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su N. B. ir M. M., 2008 m. rugpjūčio 25 d. 15.43 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „R. C. LT“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) A. V. vardu su UAB „R. C. LT“ sudarė kredito sutartį 400,00 Lt paskolai gauti ir po to „R. C. LT“ į A. V. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš A. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ ir į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule savo, N. B. ir M. M. naudai įgijo svetimą, naudai, UAB „R. C. LT“ priklausantį, turtą – 400,00 litų,

tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su N. B. ir M. M., 2008 m. rugpjūčio 25 d. 15.34 val. (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), A. V. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 400,00 Lt paskolai gauti ir po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į A. V. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš A. V. sąskaitos pinigus pervedė į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ ir į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule savo, N. B. ir M. M. naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 400,00 litų,

iš viso į minėtąją M. M. sąskaitą buvo pervesta 1000 Lt, į N. B. sąskaitą buvo pervesta 100 Lt, taip jis apgaule savo, N. B. ir M. M. naudai įgijo svetimą, UAB „R. C. LT“ priklausantį, turtą – 400,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1200,00 litų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 400,00 Lt, iš viso 2000 Lt.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. L. išteisinimo pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., pakeisti nuosprendžio dalį dėl per švelnios bausmės paskyrimo pagal LR BK 214 str. 1 d.; pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, priimti nuosprendį:

dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu I. V. elektronine mokėjimo priemone,

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d., (įskaitant ir neteisėtą duomenų laikymą ir jų perdavimą N. B. ir M. M.), paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę (nepašalinant neteisėtą duomenų laikymą ir jų perdavimą N. B. ir M. M.); T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 215 str. 1 d. ir paskirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę; T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir paskirti 1 m. laisvės atėmimo bausmę,

dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu A. V. elektronine mokėjimo priemone,

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d. (įskaitant ir neteisėtą duomenų laikymą ir jų perdavimą N. B. ir M. M. bei bendrininkavimą su N. B.), paskirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę; T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą, LR BK 215 str. 1 d. ir paskirti 2 m. laisvės atėmimo bausmę; T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir paskirti 1 m. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, po to subendrintas bausmes bei bausmes, paskirtas pagal LR BK 214 str. 1 d., subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti 3 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., iš dalies pridėti neatliktos bausmės, paskirtos pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuri 2005 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pakeista, dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti T. L. laikinojo sulaikymo laiką Lietuvoje, 2011 m. rugsėjo 6 d. (1 para), bei sulaikymo laiką pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje, nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d. (10 parų).

Prašo iš T. L. priteisti I. V. naudai 3747,63 Lt civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1754,42 Lt (dėl I. V. vardu paimtų kreditų), 1537, 48 Lt (dėl A. V. vardu paimtų kreditų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 365,67 Lt (dėl I. V. vardu paimtų kreditų), 470 Lt (dėl A. V. vardu paimtų kreditų); A. V. naudai priteisti 690 Lt civilinį ieškinį (630 Lt iš jo sąskaitos nurašė antstolis už skolą „(duomenys neskelbtini)“, 60 Lt - mokestis už pažymas, 1,40 Lt mokestis už patvarkymą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 908,88 Lt (iš pareikšto 1540 Lt civilinį ieškinį atėmus iš A. V. sąskaitos nurašytus 628,60 Lt (be mokesčio už patvarkymą);

Pripažinti proceso išlaidomis T. L. ekstradicijos išlaidas – 6686 Lt (pagal Šiaulių apskrities VPK pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 40-3-PD-2 Nr. 1194 išlaidų sumas 210 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą BC7 Nr. 00245134 išlaidų suma 6476 Lt) ir jas priteisti. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde apeliantas, išdėstęs visą T. L. atžvilgiu pateiktą kaltinimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, neteisėtai pašalino kaltinimo dalį pagal LR BK 214 str. 1 d. nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. epizoduose, taip pat neteisingai įskaitė į paskirtąją bausmę T. L. Jungtinėje Karalystėje atliktą bausmės laiką už ten padarytą nusikalstamą veiką. Išteisinus T. L. pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. neteisėtai atmetė civilinių ieškovų civilinius ieškinius. Mano, kad neteisingai konstatuota, jog T. L. nesislapstė ir ekstradicijos kaip proceso išlaidų iš jo neišieškojo.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad priemonė sukčiauti buvo neteisėtai panaudota elektroninė mokėjimo priemonė kredito bendrovėms, turint tikslą neteisėtai gauti kreditą, buvo pateikiamos mokėjimo priemonės identifikavimo kodų lentelėje užfiksuoti PIN kodai, slaptažodžiai, identifikavimo kodai, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, t. y. jie buvo neteisėtai panaudoti (LR BK 215 str. 1 d.). Už sukčiavimą (LR BK 182 str.) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vienas iš būtinųjų nustatomųjų požymių – kaltės turinys, kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį. Mano, kad T. L. šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

Teigia, kad T. L. pirmosios instancijos teisme nurodė aklai vykdęs M. M. nurodymus, neigė iš I. V., A. V. gautus mokėjimo priemonės PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus (vadinamąją elektroninę bankininkystę) perdavęs N. B., tokius duomenis M. M. galėjęs perduoti N. B.. Jis pagal M. M. prašymą į A. V. sąskaitą įnešė 10 Lt. Prisipažino įgijęs elektroninės bankininkystės duomenis, tačiau tvirtino nesigilinęs, nesupratęs, kam juos panaudos M. M., kiti asmenys. Aiškino apie bankines operacijas internetu nieko nenutuokęs. Tvirtino, kad M. M. jam sakęs, jog sąskaitos reikalingos pinigams iš užsienio gauti. Su M. M. yra buvęs pas N. B., kuri yra M. M. draugė.

Šalies argumentai

Mano, kad T. L. iš I. V., A. V. paimdamas mokėjimo priemonės PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus (vadinamąją elektroninę bankininkystę) suprato, jog tai bus panaudota kaip apgaulė interneto pagalba paimant kreditus. T. L. tvirtinimus, kad aklai vykdė M. M. nurodymus, nesuprato darantis nusikalstamas veikas, vertina kritiškai, kaip T. L. pasirinktą gynybinę poziciją. Pažymėjo, kad T. L. negalėjo paaiškinti, kodėl neužteko gauti vienos sąskaitos, buvo reikalinga daugiau; kodėl neužteko gauti tik sąskaitos numerio (to būtų pakakę pinigams iš užsienio pervesti), kodėl buvo reikalingi mokėjimo priemonės duomenys. Kritikuoja ir T. L. tvirtinimą, kad pervesdamas 10 Lt į A. V. sąskaitą nežinojo, jog tokiu būdu papildoma sąskaita tam, kad iš tos sąskaitos būtų galima pervesti nedideles sumas kaip registracijos mokestį norint gauti kreditus interneto pagalba, kadangi nelogiškas T. L. pasiteisinimas, jog sąskaitos reikalingos pinigams iš užsienio gauti. I. V. atidarant banko sąskaitą, I. V. teigimu, 10 Lt sąskaitai papildyti pinigus davė T. L. arba M. M..

Apelianto nuomone, nors T. L. tvirtino pats asmeniškai interneto pagalba, pasinaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenimis, greitųjų kreditų negavęs, tačiau akivaizdu, kad tokius duomenis jis perdavęs nusikaltimo bendrininkams kaip priemonę suteikiančia galimybę apgaule paimti kreditus. Pažymėjo, kad T. L. dalyvavo galutiniame sukčiavimo etape, t. y. jis paėmė iš I. V. iš bankomato nuimtus pinigus, kurie buvo neteisėtai gauti kaip greitasis kreditas, tai savaime suprantama, kad pasinaudojant I. V. ir A. V. mokėjimo priemonės identifikavimo duomenimis bus daromos nusikalstamos veikos (pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.). Todėl visa jo padarytų veiksmų visuma, visa byloje esančių duomenų grandinė patvirtina bendrininkavimą su kaltinime nurodytais asmenimis, padarymą jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra visi būtini požymiai. Paminėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog neteisėtai pasinaudojus I. V., A. V. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis interneto pagalba buvo atliktos finansinės operacijos, kredito bendrovės į nukentėjusiųjų sąskaitas pervedė apgaule gautus kreditus, iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai buvo pervesti į N. B., N. M. ir N. B. sesers J. B. sąskaitas, naudojantis N. B. ir jos seseriai J. B. priklausančiais kompiuteriais (duomenys neskelbtini). Mano, kad T. L. kaltė įrodyta, nėra pagrindo daryti priešingas išvadas.

Nurodo, kad konstatavus T. L. padarytas nusikalstamas veikas, iš jo priteistini pareikšti civiliniai ieškiniai.

Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog T. L. nusikalstamos veikos dėl neteisėto I. V. ir A. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimo yra visiškai įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 214 str. 1 d. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. T. L. suprato, kad neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įgijo I. V. ir A. V. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones ir tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. T. L. neneigia, kad iš banko išėję nukentėjusieji I. V. ir A. V. gautas mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis galėjo perduoti jam. I. V. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone atliktos 9 finansinės operacijos, į jos sąskaitą kreditus pervedė UAB „R. C. LT“ – 400,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2000,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 400,00 Lt; UAB „M. C.“ – 600,00 Lt. A. V. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone atliktos 6 finansinės operacijos, į jo sąskaitą kreditus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „R. C. LT“, viso 2000,00 Lt. Iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai buvo pervesti į N. B., M. M. ir N. B. sesers J. B. sąskaitas. Finansinės operacijos atliktos N. B. ir jos seseriai J. B. priklausančiais kompiuteriais (duomenys neskelbtini) mieste. Mokėjimo priemonių duomenys buvo perduoti nusikaltimų bendrininkams M. M., N. B.. Mano, kad akivaizdu, jog T. L. neteisėtai įgijęs mokėjimo priemonių duomenis kitoms nusikalstamoms veikoms daryti juos perdavė tiesiogiai M. M., o per jį ir N. B.. Iki perduodamas mokėjimo priemonių duomenis T. L. juos laikė. Teigia, kad konstatavus elektroninių mokėjimo priemonių duomenų perdavimą N. B., naudojant šiuos duomenis buvo daromos nusikalstamos veikos, todėl konstatuotinas jos bendrininkavimas padarant šią veiką. Todėl nėra pagrindo iš kaltinimų T. L. pagal LR BK 214 str. 1 d. nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. epizoduose šalinti neteisėtą duomenų laikymą ir jų perdavimą N. B. ir M. M., bei A. V. epizode bendrininkavimo su N. B.. Be to, pirmosios instancijos teismas išteisindamas T. L. pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nepasisakė dėl galimo jo kaip padėjėjo vaidmens.

Apeliaciniame skunde sutiko, kad T. L. bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo tik nuteisus jį realia terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau paskirtos per švelnios laisvės atėmimo bausmės pagal LR BK 214 str. 1 d. Pažymėjo, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, sankcijoje numatytas paskirtosios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Pirmosios instancijos teismo pripažinta viena T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, jis teisiamas kaip recidyvistas. Nusikalstamas veikas padarė praėjus tik mėnesiui nuo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo, kad už minėtųjų veikų padarymą turėtų būti skirtos bausmės, artimos sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai į T. L. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę įskaitė laiką ir už Jungtinėje Karalystėje padarytą nusikalstamą veiką. T. L. pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2010 m. spalio 30 d., o 2010 m. lapkričio 8 d. paleistas už užstatą, buvo sulaikytas 10 parų. Per Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybą gautame Londono Interpolo rašte nurodyta, kad T. L. už nusikaltimą, padarytą Jungtinėje Karalystėje, t. y. už smurtavimą artimoje aplinkoje, buvo nuteistas 2011 m. kovo 4 d. laisvės atėmimo bausme, ją atliko iki perdavimo, 2011 m. rugsėjo 5 d., po to buvo perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teisme T. L. nurodė, kad iš viso buvęs sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d., o iki išdavimo jis atlikinėjo bausmę už muštynes su draugu. Apelianto nuomone, negalima į T. L. nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiką įskaityti Jungtinėje Karalystėje T. L. atliktosios bausmės laiką (LR BK 63 str.), todėl į bausmės laiką T. L. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas Lietuvoje 2011 m. rugsėjo 6 d. ir sulaikymo laikas pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje, nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d.

Mano, kad T. L. ekstradicijos išlaidos turi būti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. L.. T. L. po nusikalstamų veikų padarymo išvažiavo į užsienį, jam nebuvo galimybės pranešti apie įtarimą paskirti kardomąją priemonę. Tik su Europos arešto orderiu jis buvo surastas, o perdavus jį Lietuvai pranešta apie įtarimą, atlikti kiti veiksmai, byla perduota teismui. Dėl dalies veikų prisipažino padaręs nuskalstamas veikas (LR BK 214 str.), suprato, kad nusikalto, jog nuskalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Nuteistojo T. L. gynėja advokatė V. Savickienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, pagrįstai T. L. pripažino kaltu, nuteisė už disponavimą I. V. ir A. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (LR BK 214 str. 1 d.) ir iš kaltinimų pagal LR BK 215 str. 1 d., pagal LR BK 182 str. 1 d., pagal LR BK 215 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. išteisino, neįrodžius, kad T. L. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.), atmetė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius, įskaitė kardomajame sulaikyme išbūtą laiką, dėl ko naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl T. L. išteisinimo pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 2 str. 3 d.) ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Konkrečios veikos apibrėžimui kaip nusikalstamos, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vienam iš požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

LR BK 215 str. saugo tokią vertybę, kaip neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą. Sąmoningas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas yra kriminalizuotas. Šio straipsnio 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už alternatyvias veikas, iš kurių ir už neteisėtai inicijuotą ar atliktą vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai panaudotą vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Objektas – svetima elektroninė mokėjimo priemonė ir jos duomenų panaudojimo tvarka; dalykas – svetima elektroninė mokėjimo priemonė; objektyvioji pusė – neteisėtas svetimų duomenų panaudojimas atliekant finansinę operaciją elektronine mokėjimo priemone; subjektas – pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 metų; subjektyvioji pusė – kaltė, padaroma tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokė ir norėjo tai daryti. Šio nusikaltimas, kai įgyjamas svetimas turtas, kvalifikuojamas kartu su LR BK 182 str. 1 d. numatytu sukčiavimu, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. LR BK 215 str. nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Veika baigta, alternatyvių veiksmų atlikimu, t. y. neteisėtai perdavus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis, neteisėtai panaudojus tikrus identifikavimo duomenis. Elektroninės mokėjimo priemonės duomenys – tai duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją (PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus). Duomenų perdavimas laikomas neteisėtu, kai asmuo sąmoningai, bet kokiu būdu, atskleidžia juos kitam asmeniui.

LR BK 182 str. numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, t. y. tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis požymis – apgaulė.

Sukčiavimo priemonė – neteisėtai panaudotos I. V. ir A. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenys perduodant jas kredito bendrovėms, turint tikslą neteisėtai gauti kreditą, t.y. buvo pateikiami mokėjimo priemonės identifikavimo kodų lentelėje užfiksuoti PIN kodai, slaptažodžiai, identifikavimo kodai, pakankami finansinei operacijai inicijuoti.

Konstatuotina, kad I. V. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone atliktos 9 finansinės operacijos. Į nukentėjusiosios sąskaitą kreditus pervedė UAB „R. C. LT“ – 400,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2000,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 400,00 Lt; UAB „M. C.“ – 600,00 Lt. A. V. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone atliktos 6 finansinės operacijos. Į nukentėjusiojo sąskaitą kreditus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „R. C. LT“, viso 2000,00 Lt. Po to iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai buvo pervesti į N. B., M. M. ir N. B. sesers J. B. sąskaitas. Visos finansinės operacijos atliktos N. B. ir jos seseriai J. B. priklausančiais kompiuteriais (duomenys neskelbtini) mieste.

N. B., J. B. tvirtino, jog T. L. nepažįsta, pats T. L. nurodė N. B. pažinojęs kaip M. M. draugę. Baudžiamojoje byloje duomenų, patvirtinančių, kad T. L. būtų dalyvavęs kartu su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu, neteisėtai atliekant minimas finansines operacijas, panaudojant svetimas mokėjimo priemones, ir taip apgaule savo ar bendrininkų naudai įgyjant svetimą turtą, nėra. Nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 4 d. T. L., atsižvelgiant į jo asmenybę bei išsilavinimą, turėjo pakankamai žinių bei gebėjimų elektroninės bankininkystės operacijoms kompiuterio pagalba atlikti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. L. iš I. V., A. V. paimdamas mokėjimo priemonės PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus suprato, jog tai bus panaudota kaip apgaulė interneto pagalba paimant kreditus. Tai paneigta nuosekliais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu T. L. ir analogiškais nukentėjusiosios I. V. aiškinimais, jog jie suprato, kad po 200,00 Lt visi gavo už tai, kad M. M. prašymu I. V. atidarė sąskaitą, į kurią M. M. bus pervedami pinigai.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde T. L. gynybine pozicija laikomi tvirtinimai, kad aklai vykdė M. M. nurodymus duodamas pinigus I. V. ir A. V. atidaryti banko sąskaitas po 10 Lt sąskaitoms papildyti, nesuprato darantis nusikalstamas veikas, kad negalėjo paaiškinti, kodėl neužteko gauti vienos sąskaitos, buvo reikalinga daugiau; kodėl neužteko gauti tik sąskaitos numerio (to būtų pakakę pinigams iš užsienio pervesti), kodėl buvo reikalingi mokėjimo priemonės duomenys. Atsižvelgtina į tai, kad T. L. iš įkalinimo įstaigos, kurioje atlikinėjo bausmę 5 metus, laisvėje buvęs tik vieną mėnesį, todėl kyla abejonių, ar asmuo galėjo žinoti apie privalomus piniginius įnašus į bankų sąskaitas dėl piniginių lėšų pervedimo iš užsienio.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, T. L. veiksmuose nėra apgaulės, kuri turėtų būti laikoma kaip T. L. sąmoningas objektyviosios tiesos iškraipymas I. V. ir A. V. atžvilgiu, dėl ko būtų susiformavęs klaidingas nukentėjusiųjų objektyviai egzistuojančių faktų supratimas ir jie suklaidintų bei paskatintų I. V. ir A. V. nenaudingai įsigyti elektronines mokėjimo priemones, atlikti veiksmus ir jų duomenis perduoti dėl turto įgijimo, t. y. iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai būtų pervesti į N. B., M. M. ir N. B. sesers J. B. sąskaitas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. L. svetimų mokėjimo priemonių duomenis perdavęs nusikaltimo bendrininkams kaip priemonę suteikiančia galimybę apgaule paimti kreditus, tačiau tai nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad T. L. draugas prašė nurašyti duomenis, bet paskui pasiėmė kortelę, nukentėjusysis A. V. konkrečiai nenurodė, kam padavė dokumentus (5 t., 168-179 b. l.). Nesant patvirtinančių įrodymų, kad T. L. būtų žinojęs, ar paėmęs į rankas dokumentus, kuriuose buvo duomenys bei perdavęs tretiesiems asmenims I. V. ir A. V. elektroninių mokėjimo priemonių šiuos duomenis, identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, negalima remiantis vien prielaidomis, konstatuoti T. L. galimą duomenų perdavimą nusikaltimo bendrininkams.

T. L. paėmė iš I. V. iš bankomato nuimtus pinigus, kurie buvo neteisėtai gauti kaip greitasis kreditas, tačiau nesant patvirtinančių duomenų apie tai, jog T. L. buvo žinoma, kokie I. V. sąskaitoje buvo pinigai, negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis paimdamas 200 Lt suprato, jog pasinaudojant I. V. ir A. V. mokėjimo priemonės identifikavimo duomenimis bus daromos nusikalstamos veikos. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių, kad T. L. iš nukentėjusiosios I. V. po sąskaitos atidarymo gavo 200,00 Lt, bei, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d., M. M. nurodymu įnešė į A. V. tą pačią dieną atidarytą sąskaitą 10 Lt, nelaikė įrodymais, patvirtinančiais T. L. dalyvavimą bendrininkų grupėje neteisėtai atliekant finansines operacijas, panaudojant svetimas mokėjimo priemones, taip savo ir bendrininkų naudai įgyjant svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis T. L., bendrininkaudamas su N. B., M. M. ir nenustatytu asmeniu nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu, bei bendrininkaudamas su N. B. ir M. M. nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. mokėjimo priemones ir apgaulės būdu savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas numatytas LR BK 215 str. 1 d. ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. bei, kad suprato savo veiksmus, t.y. naudojamą apgaulę, gaunamą naudą ir daromos žalos pobūdį.

Dėl kaltinimo dalies pagal LR BK 214 str. 1 d. nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. epizoduose pašalinimo

Apeliaciniu skundu nesutinkama dėl dalies kaltinimų T. L. pašalinimo pagal LR BK 214 str. 1 d., t. y. dėl nukentėjusiųjų I. V. ir A. V. epizoduose pašalinto neteisėto duomenų laikymo ir jų perdavimo N. B. ir M. M., bei A. V. epizode bendrininkavimo su N. B..

Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės duomenys – tai naudotis elektronine mokėjimo priemone suteikiančios informacijos, kuria naudotis elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojas nėra išreiškęs sutikimo, įgijimas. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai mokėjimo priemonę kaltininkas pradeda valdyti. Laikymas – tai svetimo mokėjimo instrumento buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.

Konstatuotina, kad T. L. nusikalstamomis veikomis neteisėtai įgijo I. V. ir A. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. T. L. neneigia, kad iš banko išėję nukentėjusieji I. V. ir A. V. gautas mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis galėjo perduoti jam, tačiau apgaule įgyjant nukentėjusiųjų bankinius dokumentus, kartu dalyvavo M. M.. Nukentėjusioji I. V. tvirtino, kad į banką ją lydėjo ir bankinius duomenis ji perdavė ne kaltinamajam, o jo „draugui“, o nukentėjusysis A. V. nurodė, kad bankinius duomenis perdavė, tačiau kuriam konkrečiai iš dviejų automobilyje buvusių asmenų, t. y. ar T. L., ar „vairuotojui“, nenurodė, be to, nė vienu atveju nebuvo N. B.. Taip pat baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad T. L. būtų laikęs, LR BK 214 str. prasme, neteisėtai I. V. ir A. V. vardu išduotus elektroninės mokėjimo priemonės ir tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nėra laiko tarpo, vietos ir pan. Duomenų, kad T. L. kartu su N. B. būtų atlikę bendrus veiksmus ar būtų taręsi juos atlikti, byloje nėra. Darytina išvada, kad T. L. veiksmuose nėra LR BK 214 str. l d. numatytų neteisėto duomenų laikymo ir jų perdavimo, o taip pat bendrininkavimo su N. B. požymių.

Dėl civilinių ieškinių

LR BPK II dalies X skyriuje reglamentuotas žalos atlyginimas, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. LR BPK 115 str. nustatyta civilinio ieškinio išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisingai konstatavo, kad tarp T. L. nusikalstamų veiksmų, numatytų LR BK 214 str. 1 d. ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos (nuostolių) nėra tiesioginio priežastinio ryšio (LR CK 6.247 str., LR BPK 115 str. 1 d., 3 d. 1 p.), todėl nukentėjusiųjų I. V. ir A. V., civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmestini.

Dėl bausmės dydžio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad „...vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais“ (2008m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

LR BK 54 str. numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, t. y. privaloma atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Bausmė, už LR BK 214 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios, t. y. bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skundžiamu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu T. L., už LR BK 214 str. 1 d. (disponavimas I. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis), LR BK 214 str. 1 d. (disponavimas A. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis) padarytas nusikalstamas veikas skirta subendrinta galutinė bausmė (LR BK 63 str. 1, 4 d.) – devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į LR BK 54 str., 61 str. nuostatas.

T. L. nuteistas už du apysunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnykus ankstesniam teistumui, teisiamas kaip recidyvistas (LR BK 27 str.), anksčiau teistas šešis kartus, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VPS Pietinės PN charakterizuojamas kaip administracine tvarka nebaustas, neįrašytas į profilaktines apskaitas, dėl jo skundų ir pareiškimų negauta, kaimynų charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltinamas, nuoširdus gailėjimasis nusikaltus (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus tik mėnesiui nuo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (2008 m. birželio 3 d. paleistas).

T. L. paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. LR BK 214 str. laisvės atėmimo bausmė numatyta iki 6 metų, sankcijos vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Atsižvelgtina į T. L., kaip bendrininko, vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, t. y. teismo nustatytas tik disponavimas I. V. ir A. V. priklausančiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, matant nukentėjusiesiems ir jiems neprieštaraujant. Būtent dėl to skirtos bausmės dydis, mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertintinas kaip proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Dėl T. L. praleisto nelaisvėje laiko įskaičiavimo į paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tokia nuostata numatyta LR BK 66 str. 1 d. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikto Londono Interpolo 2012 m. gegužės 21 d. rašto matyti, kad T. L. pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2010 m. spalio 30 d. 2010 m. lapkričio 8 d. paleistas už užstatą. Jis iki perdavimo pagal Europos arešto orderį Lietuvai nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d., buvo laikomas areštinėje suimtas už smurtą artimoje aplinkoje, t. y. už nusikaltimą, padarytą Jungtinėje Karalystėje. Už šį nusikaltimą buvo nuteistas 2011 m. kovo 4 d. laisvės atėmimo bausme, kurią atliko iki jo perdavimo 2011 m. rugsėjo 5 d. ir tik atlikus bausmę buvo perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad remiantis Ekstradicijos Aktu 2003, T. L. skirtos kardomosios priemonės terminas nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d. laikytinas kaip suėmimas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį (6 t., 18 b. l.) ir įskaitytinas į atliktos bausmės laiką.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis, T. L. teisingai įskaitė į bausmės atlikimo laiką laikotarpius: nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d.

Dėl proceso išlaidų pripažinimo ir priteisimo.

LR BPK 105 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal LR BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pirmosios instancijos teismas T. L. baudžiamojoje byloje atmetė prokuroro prašymą išieškoti ekstradicijos išlaidas – 6686 Lt (pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 40-3-PD-2 Nr. 1194 išlaidų sumas 210 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą BC7 Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų suma 6476 Lt) (4 t., 116-121 b. 1.), nurodydamas, kad T. L. iš Lietuvos Respublikos išvyko iki pripažįstant jį įtariamuoju ir apie atliekamą jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nežinojo, užsienio valstybėje gyveno legaliai, iki pargabenimo į Lietuvos Respubliką nesislapstė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad apeliaciniame skunde minimos ekstradicijos išlaidos atsirado ne dėl nuteistojo T. L. sąmoningų veiksmų, nes ir pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad T. L. po nusikalstamų veikų padarymo išvažiavo į užsienį, jam nebuvo galimybės pranešti apie įtarimą, paskirti kardomąją priemonę. Nors T. L. ekstradicijos išlaidos pagrįstos ta prasme, kad jos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo ne paties nuteistojo tyčiniai veiksmai ir siekimas pasislėpti, todėl jos teisėtai ir pagrįstai neišieškotinos.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išteisinant T. L. pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nepasisakyta dėl galimo jo, kaip padėjėjo vaidmens, kadangi kaltinime T. L. nebuvo inkriminuota LR BK 24 str. 6 d. kartu su LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Nuteistojo T. L. prašymas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme nenagrinėtinas, šis klausimas spręstinas vykdymo proceso metu.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas Iždonas Bronius Zalaga