- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 1S-2091-593/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. B., R. Ž., R. K., A. G. A., M. V., A. P.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė, Gintaras Černiauskas, Egidijus Losis
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi kaltinamojo Ž. B., kaltinamojo R. Ž. gynėjo advokato Egidijaus Losio, kaltinamojo R. K. gynėjos advokatės Lauros Daumantaitės, kaltinamojo A. G. A., kaltinamojo M. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. bei jų gynėjų prašymai bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bei prokuroro prašymas dalyje dėl bylos nutraukimo kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu, netenkinti, o bylą Nr. 1-83-416/2014, kurioje kaltinamieji yra Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K., A. G. A., perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-83-537/2014, kurioje R. Ž., M. V., A. P., R. K., Ž. B. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str., A. G. A. kaltinamas padaręs veikas, numatytas BK 223 str. 1 d., 246 str. 1 d.
Įrodymų tyrimo teisme metu, vadovaudamasis BPK 256 str. 2 d., prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinamųjų R. Ž., M. V., A. P., R. K. bei Ž. B. kaltinime nurodytos veikos, numatytos BK 209 str., kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. į kaltinimą, numatytą BK 24 str. 3 d., 184 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas). Be to, prokuroras prašyme nurodė, jog atsisako kaltinimo A. G. A. pagal BK 246 str. 1 d., nes nesurinkta duomenų, kad jis būtų padaręs šią veiką, taip pat ir kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kaltinamieji bei jų gynėjai teismui pateikė prašymus baudžiamąją bylą Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K., A. G. A. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Jie nesutiko su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. į sunkesnį.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. ir jų gynėjų prašymai bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat prokuroro prašymas dalyje dėl bylos nutraukimo kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu, netenkinti, baudžiamoji byla, perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad bylą nagrinėjančio apylinkės teismo kompetencijai prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą į sunkesnį sprendimas nepriskiriamas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal teismingumo taisykles bylos dėl veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., priskiriamos apygardų teismams. Todėl teismas negali nutraukti baudžiamosios bylos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui kaltinamųjų Ž. B. R. Ž., M. V., A. P., R. K. atžvilgiu, taip pat priimti analogiško sprendimo kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu pagal prokuroro prašymą, nes netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąją įstatymą ir dėl to iš esmės nutraukiant procesą, neišnagrinėjus bylos bei prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą į sunkesnį, iš esmės būtų pažeidžiami BPK 1 ir 6 straipsnių reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai, numatyti LR Konstitucijos 109 str. 1 dalyje. Teismo manymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo bei bylos nutraukimo, kaltinimo pakeitimo į sunkesnį klausimus turi įvertinti bei spręsti bylą nagrinėjantis teismas, t. y., šiuo atveju, bylą perdavus pagal teismingumą – Kauno apygardos teismas.
Šalies argumentai
Skunde Ž. B. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą į sunkesnę nusikalstamą veiką, pirmiausiai privalėjo išspręsti šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. nusprendęs jį priimti, neprivalėjo nurodyti motyvų, tačiau prieš priimdamas privalėjo patikrinti jo atitikimą BPK 256 straipsnio reikalavimams ir tik nustatęs, kad prokuroro prašymas atitinka jam keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, t. y. pasikeitus kaltinimams iš BK 209 str. į BK 184 str. 2 d., spręsti klausimą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, ką patvirtina ir kasacinė nutartis, kuria rėmėsi apylinkės teismas. Neišsprendus prokuroro prašymo priėmimo klausimo, Kauno apygardos teismui yra perduodama byla, kurioje kaltinamieji yra kaltinami pagal BK 209 straipsnį, t.y. byla priklauso kategorijai bylų, nagrinėtinų apylinkės teisme. Be to, apylinkės teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, atmesdamas Ž. B. prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pagal kaltinamąjį aktą jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-09-10 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas jo atžvilgiu suėjo 2014-09-11. Tuo pagrindu apylinkės teismas 2014-10-27 teismo posėdžio metu negalėjo spręsti jokių kitų klausimų, išskyrus bylos nutraukimo klausimą, t. y. priimti nutartį bylą nutraukti. Kaltinamojo nuomone, prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą į sunkesnę nusikalstamą veiką net negalėjo būti priimtas. Jo priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas tik tada, jeigu apylinkės teismas būtų priėmęs nutartį nenutraukti baudžiamosios bylos. Be to, nutrauktus baudžiamąją bylą pagal BK 209 straipsnį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nebūtų kliūčių prokurorui pradėti naują ikiteisminį tyrimą, jeigu jis manytų, kad Ž. B. ir kitų kaltinamųjų veikose yra nusikalstamų veikų požymių.
Skunde kaltinamojo R. Ž. gynėjas E. Losis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 4 d. pagrindais. Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas ignoravo BPK 254 str. 4 d., 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. R. Ž. inkriminuojama veika, numatyta BK 209 str., priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl kurios pagal BK 95 str. 1 d. „b“ punktą apkaltinamojo nuosprendžio senatis buvo penkeri metai (pagal tuo metu galiojusį įstatymą). Todėl baudžiamojoje byloje dėl R. Ž. pateiktų kaltinimų (veika padaryta nuo 2007-10-01 iki 2009-05-29) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2014-05-29. Skunde teigiama, kad teismas turi teisę keisti kaltinimą, o prokuroras pateikti prašymą dėl kaltinio pakeitimo ir tokiais atvejais byla turi būti perduota pagal dalykinį teismingumą, tačiau visą tai gali būti daroma tik jei iki šių veiksmų atlikimo nėra suėjęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Todėl skundžiamoje nutartyje cituojama kasacinė nutartis nėra aktuali, kadangi joje buvo sprendžiami kaltinimo pakeitimo ir bylos perdavimo pagal teismingumą klausimai nesant aplinkybių, draudžiančių baudžiamąjį procesą. Tuo tarpu apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje 2014-10-27 jau buvo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ne tik kaltinamojo R. Ž., bet ir visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Todėl apylinkės teismas turėjo priimti nutartį baudžiamąją bylą nutraukti visų kaltinamųjų atžvilgiu, suėjus patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.), o ne svarstyti kaltinimo pakeitimo klausimo ir tuo pagrindu perduoti bylą Kauno apygardos teismui, nes tokie klausimai galėjo būti atlikti tik iki apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino suėjimo pagal BK 209 straipsnį. Be to, Kauno apygardos teismas neturės teisinių - procesinių galimybių prokuroro prašymui išspręsti, nes bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, t. y. iki prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo svarstymo, pagal BPK 232 str. 7 p., 235 str. 1 d., bus įpareigotas baudžiamąją bylą nutraukti, esant BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytai aplinkybei.
Skunde kaltinamojo R. K. gynėja L. Daumantaitė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti R. K. atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Skunde ji teigia, kad R. K. buvo kaltinamas pagal BK 209 str., kas yra nesunkus nusikaltimas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šį nusikaltimą yra penkeri metai (pagal tuo metu galiojusį BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p.). Todėl skundžiama nutartis buvo priimta praėjus daugiau kaip 5 metams nuo to laiko, kai 2009-09-10 „Marijampolės gelžbetonis“ buvo iškelta bankroto byla, t. y. jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir byla privalėjo būti nutraukta kaltinamųjų atžvilgiu. Be to, esant tokiai situacijai, apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti ir prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą kaltinamiesiems į sunkesnę nusikalstamą veiką bei negalėjo perduoti šiuos klausimus spręsti Kauno apygardos teismui, nes baudžiamasis procesas privalėjo būti nutrauktas, o ne tęsiamas toliau.
Skunde A. G. A. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 5 metų senaties terminui (pagal tuo metu galiojusį įstatymą). Skunde jis teigia, kad pagal kaltinamąjį aktą, jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kurios paskutinis veiksmas atliktas 2009-10-21, tai yra daugiau nei prieš 5 metus. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė nei dėl senaties taikymo jo atžvilgiu pagal pateiktą prašymą, nei dėl prokuroro prašymo taikyti senatį A. G. A. atžvilgiu.
Skunde kaltinamojo M. V. gynėjas G Černiauskas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti M. V. atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Skunde jis teigia, kad M. V. buvo kaltinamas pagal BK 209 str., kas yra nesunkus nusikaltimas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šį nusikaltimą yra penkeri metai (pagal tuo metu galiojusį BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p.). Todėl skundžiama nutartis buvo priimta praėjus daugiau kaip 5 metams nuo to laiko, kai 2009-09-10 „Marijampolės gelžbetonis“ buvo iškelta bankroto byla, t. y. jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir byla privalėjo būti nutraukta kaltinamųjų atžvilgiu. Be to, esant tokiai situacijai, apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti ir prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamiesiems į sunkesnę nusikalstamą veiką bei negalėjo perduoti šiuos klausimus spręsti Kauno apygardos teismui, nes baudžiamasis procesas privalėjo būti nutrauktas, o ne tęsiamas toliau.
Kaltinamojo Ž. B., kaltinamojo R. Ž. gynėjo E. Losio, kaltinamojo R. K. gynėjos L. Daumantaitės, kaltinamojo A. G. A., kaltinamojo M. V. gynėjo G. Černiausko skundai atmetami, teismo nutartis paliktina nepakeista.
Esminiai kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., R. K. bei M. V. bei jų gynėjų skundų motyvai yra tai, jog apylinkės teismas, gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinamiesiems Ž. B., R. Ž., R. K., M. V. ir A. P. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą į sunkesnę nusikalstamą veiką, neišsprendė šio prašymo priėmimo klausimo, t. y. nepatikrino jo atitikimo BPK 256 straipsnio reikalavimams, šio prašymo nepriėmęs, perdavė apygardos teismui apylinkės teismui teismingą bylą, kurioje pareikšti kaltinimai nusikaltimais, numatytais BK 209 straipsnyje.
Antrasis argumentas, jog priimti pakeistą kaltinimą ir bylą perduoti pagal dalykinį teismingumą apylinkės teismas galėjo tik tuo atveju, jei iki šių veiksmų atlikimo nėra suėjęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas, o esant šiam terminui suėjus, teismas negalėjo spręsti kitų klausimų kaip tik bylos nutraukimo dėl senaties klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnyje numatyta, jog prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bei pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, jog teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas parneša kaltinamajam, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, paklausė nuomonės dėl pareikšto prašymo, išklausęs nuomonių teisėjas išėjo į pasitarimų kambarį ir priėmė skundžiamą nutartį. Iš paminėtų teismo veiksmų akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytais procesiniais reikalavimais ir šių kaltinimų priimtinumo klausimą išsprendė priimdamas nutartį perduoti bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Kaip elgtis pirmosios instancijos teismui, kai prokuroras, nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia prašymus keisti kaltinimus BPK 256 straipsnio tvarka, o priėmus tokius prašymus keičiasi dalykinis bylos teismingumas, yra išaiškinta kasacinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-1/2008, kurioje nurodyta, jog tokiais atvejais apylinkės teismas kuo greičiau privalo apsvarstyti tokių prašymų teisinį pagrįstumą, o pripažinus, kad prašymai dėl kaltinimo keitimo yra motyvuoti teisiniais argumentais, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui ir tai padaryti „iš karto, vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas“. Teigti, jog teismas priėmė teisiniais argumentais nepagrįstą, nemotyvuotą ar paremtą tik emociniais argumentais prokuroro prašymą, nėra pagrindo.
Skundų argumentas, jog teismas negalėjo svarstyti kaltinimo priėmimo klausimo, o privalėjo bylą nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui taip pat nepagrįstas. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–100/2008, baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas – baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235, 254 straipsnio 4 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios (Baudžiamoji byla Nr. 2K–P–100/2008). Esant tokiai susiformavusiai praktikai, nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas privalėjo nutraukti procesą dėl suėjusių patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn senaties terminų pagal BK 209 str. ir neturėjo procesinės galimybės priimti prokuroro prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bei pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo A. G. A. skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė nei dėl senaties taikymo pagal A. G. A. pateiktą prašymą, nei dėl prokuroro prašymo taikyti senatį.
Nutarties rezoliucinėje dalyje nutarta kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu senaties netaikyti, o aprašomojoje dalyje šis sprendimas grindžiamas tuo, jog netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir dėl to iš esmės nutraukiant procesą neišnagrinėjus bylos bei prokuroro prašymo keisti kaltinimą į sunkesnį iš esmės būtų pažeidžiami BPK 1 ir 6 str. reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai numatyti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje. Nors A. G. A. sunkinti kaltinimo prokuroras neprašo, tačiau jis nurodo jog kaltinimo pagal BK 246 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. atsisakoma. Savo prašymą prokuroras motyvuoja tuo, jog įrodymų tyrimo teisme metu nesurinkta duomenų, jog jis įvykdė nusikaltimą pagal LR BK 246 str. 1 d., o nusikaltimui pagal LR BK 223 str. 1 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Atsisakydamas kaltinimo dėl veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., prokuroras teigė, jog A. G. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. prokuroras iš esmės teigė, jog yra BPK 3 str. 1 dalies 1 punkte nurodyti pagrindai dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tačiau to paties baudžiamojo proceso straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas turi baigti nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti A. G. A. prašymus dėl proceso nutraukimo pagal BK 246 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams procesinių pažeidimų nepadarė.
Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014-11-07 nutartį atsisakyti nutraukti bylą kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. atžvilgiu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams bei netenkindamas prokuroro prašymo dalyje dėl bylos nutraukimo kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu, baudžiamojo proceso kodekso normų bei kaltinamųjų procesinių teisių nepažeidė. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti ir nutraukti procesą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. Ž. B., A. G. A., kaltinamojo R. Ž. gynėjo advokato Egidijaus Losio, kaltinamojo R. K. gynėjos advokatės Lauros Daumantaitės ir kaltinamojo M. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundus atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nutartį, kuria atsisakyta nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.