Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimu A. U. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 82 straipsnio 1 dalyje, už ką jam kaip administracinė nuobauda paskirta 725 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. U. skundas pareiškėjas prašo panaikinti minėtą nutarimą. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip subjektas pagal ANK 82 straipsnio 1 dalį, nes A. U. nėra nei juridinio asmens vadovas, nei kitoks atsakingas asmuo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje Departamentas ir (duomenys neskelbtini) turėjo procesinį statusą bei procesines teises ir pareigas. J. M. prašymą proceso šalims ir dalyviams pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodydamas terminą nuomonei pateikti, atsižvelgiant į tai, kad minėtos bylos dalyviu yra (duomenys neskelbtini). Pati J. M. 2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) nariams išreiškė reikalavimą, kad (duomenys neskelbtini) skirti dokumentai privalo būti pateikti visiems komiteto nariams. Dėl to (duomenys neskelbtini) pirmininkei M. N. paprašius, teismo per EPP proceso šalims 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu pateiktas J. M. 2017 m. liepos 19 d. prašymas buvo išsiųstas susipažinti visiems (duomenys neskelbtini) nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais. (duomenys neskelbtini) etikos kodeksas draudžia (duomenys neskelbtini) nariams viešinti informaciją, kuri skirta tik (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo papildomai nurodyti apie informacijos konfidencialumą. Jokių apribojimų susipažinimui su bylos medžiaga Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje nėra nustatęs. (duomenys neskelbtini) narė J. M., teikdama 2017 m. liepos 19 d. prašymą teismui, žinojo, kad pagal ABTĮ 8 straipsnį administraciniuose teismuose bylos yra nagrinėjamos viešai ir procesiniai dokumentai bus pateikti visoms proceso šalims. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 5 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą duomenų teikimas nėra draudžiamas, todėl, vadovaujantis ABTĮ nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) narės J. M. 2017 m. liepos 19 d. prašymas (su jame nurodytais asmens duomenimis) buvo pateiktas proceso dalyviams susipažinti. Nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei proceso dalyviai (duomenys neskelbtini) narės J. M. asmens duomenų nerinko, savo asmens duomenis 2017 m. liepos 19 d. prašyme pareiškėja pateikė pati. Dėl to prievolės pagal ADTAĮ 24 ir 27 straipsnius nekilo. J. M. prašymą gavo visi proceso dalyviai per EPP, šis prašymas buvo adresuotas visiems proceso dalyviams, jis šį prašymą gavo kaip Departamento atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo prisijungęs prie EPP, (duomenys neskelbtini) pirmininkės prašymu persiuntė minėtus procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini) pirmininkei jos elektroninio pašto adresu, o po naujo (duomenys neskelbtini) pirmininkės prašymo ir visiems (duomenys neskelbtini) nariams, kaip proceso dalyvio nariams, jų nurodytais elektroninio pašto adresais. Taip pasielgė kaip įgaliotas tokį veiksmą atlikti (duomenys neskelbtini) pirmininkės (duomenys neskelbtini) narys.

Atsiliepimo į pareiškėjo skundą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

A. U. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

A. U. teisme parodė, kad esminės aplinkybės ir argumentai yra išdėstyti skunde. Jis mano, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija netinkamai nagrinėjo bylą. Tuo metu vyko bylos teisminis nagrinėjimas administraciniame teisme. Byloje jis atstovavo (duomenys neskelbtini). Teisme buvo pateiktas prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu. Teismas šį prašymą persiuntė bylos šalims ir pasiūlė pateikti atsiliepimą. Šį teikė tiek (duomenys neskelbtini) , tiek (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) pirmininkė buvo išvykusi ir neturėjo prisijungimo prie elektroninės sistemos. Ši paprašė persiųsti dokumentus. Jis dokumentus persiuntė. Pirmininkė jo paprašė pateikti nariams prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu. Asociacija buvo bylos dalyvis. Asmens duomenų apsaugos įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti pateikiami dokumentai proceso šalims. Šiuo atveju proceso šalys ir dalyviai turi teisę susižinti su dokumentais. Inspekcijos atstovai klaidingai interpretavo tai kaip duomenų išviešinimą. Procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami jokiems kitiems pašaliniams asmenims. Jis pats nėra joks vadovas, dėl to sankcija pritaikyta netinkamai. Asmenys, kurie dalyvauja procese, kaip šalys gali susipažinti su visais dokumentais. Veiksmai, kurie būtų galėję sukelti atsakomybę, galėjo būti tokie, jeigu J. M. duomenys būtų buvę išviešinti viešai. Atsižvelgiant į tai, prašo skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Minėtoje byloje, kai buvo pateiktas J. M. prašymas, jis buvo atsakovo atstovas. Jis priklauso (duomenys neskelbtini), bet šio neatstovavo. Komiteto nariams elektroniniu paštu išsiuntė dokumentus pirmininkės prašymu kaip (duomenys neskelbtini) narys. Tai vertina kaip žodinį pavedimą. Kai teismas siuntė dokumentus paštu, (duomenys neskelbtini) pirmininkės nebuvo Lietuvoje.

Liudytoja M. N. teisme parodė, kad kreipėsi į A. U. pasitarusi su (duomenys neskelbtini) biuru. Ji neturėjo prieigos prie elektroninių bylų. Kai iš teismo buvo atsiųsti dokumentai, ji buvo išvykusi. Popierinis dokumentų variantas pasimetė. Nuostata yra tokia, kad su visais dokumentais turi susipažinti visi komiteto nariai. Ji paprašė A. U., kad šis dokumentus pateiktų susipažinimui. Ji galėjo pati išsiųsti, jeigu jai būtų pateikęs, tačiau prašė A. U. tam, kad būtų greičiau. Ji atstovavo organizaciją ir buvau pirmininkė. Matė popierinius dokumentus, bet šiuos gavo vėliau. Pavedimas išsiuntinėti prašymą buvo iki gaunant popierinius dokumentus. Ji žinojo, kad atėjo dokumentai iš teismo, bet nespėjo šių atsiimti. Po to dokumentai buvo siunčiami pakartotinai. Prašymas išsiųsti dokumentus komiteto nariams A. U. buvo kaip (duomenys neskelbtini) nariui. (duomenys neskelbtini) byloje buvo trečiasis asmuo.

Skundžiamame 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarime nurodyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3474-789/2017, kurioje K. p. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas, o asociacija (duomenys neskelbtini) - tretysis suinteresuotas asmuo. (duomenys neskelbtini) narė J. M. (toliau - pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2017 m. liepos 19 d. prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu administracinėje byloje Nr. eI-3474-789/2017 (toliau - Prašymas). Prašyme yra nurodyta pareiškėjos vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir pridėta pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) narės, pažymėjimo kopija. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. eI-3474-789/2017, kurio kopiją Departamentas Inspekcijai pateikė kartu su 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (3.10.12-1957 (Inspekcijoje gauta 2017 m. rugpjūčio 22 d. reg. Nr. 1R-6240(2.13.V). per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2017 m. liepos 19 d. Prašymo kopiją pateikė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (paštu) susipažinimui bei įpareigojo proceso šalis iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikti nuomonę dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą. Departamento Panevėžio skyriaus vedėjas A. U. 2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroninio pašto pranešimu visiems (duomenys neskelbtini) nariams persiuntė nenuasmenintą pareiškėjos Prašymą, kurį jis buvo gavęs kaip Departamento atstovas.

Tokiu būdu, 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimu A. U. nubaustas už nusižengimą, kuris buvo numatytas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad visiems (duomenys neskelbtini) nariams elektroniniu paštu 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikdamas Prašymą su pareiškėjos asmens duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu, gyvenamosios vietos adresu) bei pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) narės, pažymėjimo kopiją su joje nurodytais asmens duomenimis, prieš tai negavęs visų (duomenys neskelbtini) narių rašytinių prašymų, šiuos pareiškėjos asmens duomenis jiems teikė neteisėtai.

Įvykio metu galiojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įvykio metu aktuali redakcija (toliau - ADTAĮ), o būtent 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė pareigą asmens duomenų valdytojui užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Įstatyme buvo detalizuota ir įvardinta, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 str. 4 p.). Remiantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys galėjo būti tvarkomi, t. y. naudojami, paskelbiami ir skleidžiami, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms. įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis numatė, kad naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus konkrečius įstatymo numatytus atvejus. Tokiu sutikimu buvo pripažįstamas savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu (ADTAĮ 2 str. 12 p.). Vadovaujantis ADTAĮ 6 straipsniu asmens duomenys įstatymo nustatytais atvejais galėjo būti teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju).

Atsižvelgiant į tokį privalomai įtvirtintą ir įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumą nustatė ir pripažįsta, kad A. U. jas pažeidė, dėl ko jam pagrįstai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal galiojusį administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnį.

Bylos duomenys patvirtina, ko neginčija ir pats pareiškėjas, kad A. U. asociacijos (duomenys neskelbtini) nariams persiuntė (duomenys neskelbtini) narės teismui adresuota prašymą dėl šio įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuriame buvo nurodyti asmens duomenys (vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Šiuos asmens duomenis A. U. tvarkė (naudojo, paskelbė ir paskleidė) neturėdamas nei duomenų subjekto sutikimo, nei sudarytos sutarties, nei duomenų gavėjo prašymo vienkartiniam atvejui. Be to, susidariusioje situacijoje A. U. veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) narys neturėjo teisėtos pareigos ar oficialaus įgaliojimo tvarkyti minėtus asmens duomenis šiuos persiunčiant (duomenys neskelbtini) nariams, toks veiksmas nebuvo būtinas nei siekiama apsaugoti duomenų subjekto interesus, nei užtikrinant teisėtus ir būtinus trečiųjų asmenų, kuriems asmens duomenys buvo teikiami, poreikius.

Pažymėtina, kad pareiškėjas tvarkė asmens duomenis, kurie ADTAĮ pagrindais nebuvo pripažįstami ypatingais, dėl ko įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys netaikytinos. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad toks duomenų tvarkymas buvo reikalingas ir susijęs su bylos nagrinėjimu administraciniame teisme, yra nepagrįsti ir neteisėti. Šioje vietoje aktualu tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas numatė proceso dalyvių teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus (49 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalimis pripažįstamas pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas: teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Remiantis šiomis nuostatomis Asociacijos (duomenys neskelbtini) nariai, kuriems A. U. išsiuntė J. M. prašymą teismui, akivaizdžiai nebuvo bylos proceso dalyviai. Išvadą, kad teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje proceso dalyvis buvo juridinis asmuo asociacija (duomenys neskelbtini), o ne visi jos nariai, patvirtina ir pats teismui teiktas I. narės J. M. prašymas, ir teismo nustatytas faktas, kad šis prašymas buvo atmestas.

Iš proceso metu pateiktų (duomenys neskelbtini) įstatų kopijos matyti, kad komitetui atstovauja jo pirmininkas (įstatų 5.4 punktas), kuris atsako už komiteto ir (duomenys neskelbtini) valdymo ryšius, o pirmininkui negalint atlikti savo pareigų, laikinai jo pareigas eina pirmininko pavaduotojas (įstatų 5.4.2. punktas). Dėl šios priežasties A. U. ADTAĮ nuostatoms prieštaraujantys veiksmai nepateisinami net ir nustačius teismo pripažįstamą aplinkybę, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) nariu veikė ir asmens duomenis nustatytu būdu tvarkė (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkės prašymu, turėdamas galimybę šiuos duomenis elektroniniu būdu gauti kaip bylos proceso šalies (atsakovo) oficialus atstovas.

Tokiu būdu teismas įvertinęs bylos dokumentinius įrodymus, pareiškėjo ir liudytojos parodymus teisme, teisinį situacijos reglamentavimą vadovaujantis įstatymu pripažįsta, kad A. U. pagrįstai pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, dėl ko pagrįstai patrauktas atsakomybėn už administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Kita vertus, nagrinėdamas skundą teismas nustatė, kad A. U. asmens duomenis nors ir gavo būdamas nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovo, o būtent (duomenys neskelbtini) oficialiai įgaliotu atstovu, t. y. atsakingu asmeniu, tačiau šiuos duomenis neteisėtai tvarkė ir pažeidimą padarė ne šių įgaliojimų pagrindu, bet kaip (duomenys neskelbtini) narys, t. y. fizinis asmuo. A. U. nurodė, kad J. M. prašymą (duomenys neskelbtini) nariams išplatino ne savo iniciatyva, bet (duomenys neskelbtini) pirmininkės prašymu. Tokius pareiškėjo parodymus teisme patvirtino apklausta liudytoja M. N. parodydama, kad asmeniškai paprašė A. U. kaip (duomenys neskelbtini) nario išsiųsti prašymą kitiems (duomenys neskelbtini) komiteto nariams. Tokios faktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad suvokdamas savo veiksmus ir valingai elgdamasis A. U. asmens duomenis šių nenuasmenindamas neteisėtai išplatino veikdamas ne kaip (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo, bet kaip eilinis fizinis asmuo dėl savo narystės (duomenys neskelbtini) komitete.

Teismas įvertinęs A. U. kaip nusižengimo subjekto statusą byloje pripažįsta, kad sankcija pažeidėjui turėjo būti skiriama ne kaip specialiam (ne kaip juridinio asmens vadovui ar atsakingam asmeniui), bet kaip paprastam šio nusižengimo subjektui (fiziniam asmeniui) nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų ribose. Teismas įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu pažeidėjui pagrįstai nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažįsta, kad skiriama bauda kaip sankcija turėtų atitikti jos vidurkį.

Remiantis išdėstytu, teismas patenkindamas A. U. skundą iš dalies Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimtą nutarimą priverstas pakeisti nuobaudos skyrimo dalyje, paliekant galioti pažeidėjui pagrįstai pritaikytą administracinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas

nutarė:

2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nutarimą pakeisti: A. U. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalį paskirti 365 (trijų šimtų šešiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.