- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-19
- Bylos Nr.
- I-469-473/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01847-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Pareiškėjas
- UAB „Anykštos redakcija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Žydrai Klevickaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Anykštos redakcija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-10-02 d. sprendimą Nr. SPR-65 „Dėl laikraščio „Anykšta“ redakcijos atsisakymo priimti paneigimą“ toje dalyje, kurioje nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Anykštos redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo
Skunde (b. l. 3-5) pareiškėja nurodo, kad nėra patikimų duomenų apie tai, kad ji iš viso gavo trečiojo suinteresuoto asmens surašytą paneigimą, taip pat, kad 2007 m. rudenį ar kitu laiku trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. buvo atvykęs į redakcijos patalpas. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ant pareiškėjo reklaminių stendų kabindavo savo sukurtus plakatus, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda įspėjimu, todėl trečiojo suinteresuoto asmens apsilankymas redakcijoje iš viso mažai tikėtinas. Teigia, kad V. R. paneigimo, kuriame nurodyta 2007-11-04 data, pareiškėjas negavo, ką pripažįsta ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris nurodė, kad laiškas grįžo neatplėštas. Pareiškėjos darbuotojai ir žurnalistai iš viso vengia bet kokių kontaktų su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsižvelgdami į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-06-21 rašte išdėstytą rekomendaciją užbaigti žodžių karą su V. R.. Nurodo kad, net jeigu būtų pripažinta, kad paneigimas jai buvo įteiktas, arba kad paneigimo turinys turėjo tapti žinomas kitu būdu, ji nebūtų turėjusi pareigos raštu atsakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui. CK 2.24 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 d. nustatyta tvarka. Pagal CK 2.24 str. 4 d. visuomenės informavimo priemonė atsisakymą išspausdinti paneigimą gali išreikšti ne tik rašytiniu atsisakymu, bet ir neveikimu. Toks visuomenės informavimo priemonės neveikimas, priešingai nei sprendė atsakovas, neužkerta ir niekaip neapsunkina kelio suinteresuotam asmeniui ginti savo teises. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. šia teise kol kas nepasinaudojo, nors ji jam išaiškinta ir atsakovo 2009-03-02 rašte Nr. 27. Esant tam tikrai kolizijai tarp LR VIĮ 44 str. 4 d. ir CK 2.24 str. 2 ir 4 d., turėtų būti taikomas CK, kuriame visuomenės informavimo priemonės pareiga per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu motyvuotai atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 24-27) nurodo bei teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjos argumentas, jog nėra patikimų duomenų, kad laikraščio redakcija iš tiesų gavo V. R. paneigimą, nepagrįstas. Viešosios informacijos rengėjas, skelbdamas informaciją apie asmenį ir vienašališkai nuspręsdamas nepriimti jokių to asmens laiškų, elgiasi nesąžiningai ir neetiškai, kadangi tokiu elgesiu apriboja asmens, apie kurį skelbiama informacija, atsakymo teisę, t. y. galimybę atsakyti paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslinti paskelbtą informaciją arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas paneigtų apie jį paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėja savo sprendimą nepriimti trečiojo suinteresuoto asmens laiškų motyvavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007-06-21 raštu Nr. 95, tačiau minėtame rašte Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ragino pareiškėją geranoriškai išspręsti nesutarimus su skaitytoju. Tačiau vienašališkas pareiškėjos sprendimas ignoruoti V. R. siunčiamus laiškus, anaiptol, nelaikytinas nei geranoriškų sutarimu, nei geros valios išraiška. Toks viešosios informacijos rengėjo elgesys laikytinas ne tik Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalies nuostatų nesilaikymu, bet ir pagrindinių visuomenės informavimo principų – lygybės, pakantos, pagarbos žmogui, nuomonių įvairovės ignoravimu. Aplinkybę, kad pareiškėja gavo redakcijai siųstą trečiojo suinteresuoto asmens laišką ir grąžino jį neskaitytą, pasiūlydama jam pasirinkti kitas žiniasklaidos priemones saviraiškai reikšti, įrodo ir V. R. žurnalistų etikos inspektoriui pateiktas laikraščio „Anykšta“ redaktoriaus J. J. siųstas raštas „Dėl Jūsų 2007-11-27 registruoto laiško „Anykštos“ redakcijai“. Nepagrįstu laikytinas argumentas, jog pareiškėja neturėjo pareigos raštu atsakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja buvo įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo, o ne dėl Civilinio kodekso nuostatų nesilaikymo. Pareiškėjos nurodytas Civilinio kodekso 2.24 straipsnis reglamentuoja civilinę atsakomybę ir taikomas tuomet, kai asmuo (ieškovas) teismo tvarka reikalauja paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tuo tarpu inspektorius, įspėdamas pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalies pažeidimo, taikė etinio pobūdžio atsakomybę, kuri nei savo turiniu, nei poveikiu nėra lygiavertė Civilinio kodekso nuostatoms. Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos. Taigi pačioje įstatymo nuostatoje atsakomybės pobūdžio atskyrimo klausimas yra aiškiai įtvirtintas. Civilinis kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas reguliuoja skirtingus teisinius santykius, todėl pareiškėjos nurodytos teisės normų kolizijos aptariamu klausimu nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b. l. 40-42) ir teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjai nepriėmus jo 2007-11-04 surašyto paneigimo, pareiškėjos veiksmus jis 2008-12-05 apskundė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, o Komisija pareiškėją supažindino su skundų turiniu. Be to, sulaukęs Komisijos rašto, paneigimą pareiškėjui jis išsiuntė pakartotinai registruotu paštu. Kadangi šį kartą laiškas nebuvo sugrąžintas, buvo tikras, kad pareiškėjai paneigimo turinys yra žinomas, apie galimus jo nespausdinimo motyvus informuotas nebuvo. Praėjus nustatytiems terminams ir paneigimui nepasirodžius spaudoje, 2009-04-17 jis kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą (byla Nr.2-531-786/2009) dėl šio paneigimo (ir kitų atsakymų) išspausdinimo, parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėjos atstovas. Nurodo, kad, kad pareiškėja ligi šiol neišspausdino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-10-02 sprendimo Nr. SPR-65 rezoliucinės dalies, kaip tai įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 16 d. Nurodo, kad, jo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė teisiškai įvertinti Komisijos 2009-03-02 raštą Nr.27, neperdavė pareiškimo kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, neinformavo jo, ar jis turiu dėl to kreiptis į teismą ar ne (VIĮ 50 str. 9 d. 1 p.).
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.
Faktinės bylos aplinkybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. 2009-04-08 padavė skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl laikraščio „Anykšta” vyriausiosios redaktorės atsisakymo priimti pareiškėjo surašytą paneigimą. (b. l. 28), kuriame V. R. nurodė, kad paneigimas buvo surašytas atsižvelgiant į publikacijoje „Administracinė nuobauda – už savivaldžiavimą” („Anykšta”, 2007-05-12) paskelbtą informaciją. Jo teigimu, atvykus į laikraščio „Anykšta” redakciją ir pateikus surašytą paneigimą, vyriausioji redaktorė atsisakė paneigimą priimti ir išprašė jį iš redakcijos priimamojo. Vėliau paneigimas viešosios informacijos rengėjui buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau laiškas grąžintas neatplėštas. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė išaiškinti, ar redakcijos interesantų priimamasis yra vieša vieta, ir kuo skiriasi redakcija nuo bet kurios kitos valdiškos įstaigos pagal interesantų priėmimo ir aptarnavimo reikalavimus, nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas, atsisakydamas priimti paneigimą, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, įvertinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo (2009-03-02, Nr. 27) argumentų pagrįstumą.
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, priėmė 2009-10-02 sprendimą Nr. SPR-65 „Dėl laikraščio „Anykšta“ redakcijos atsisakymo priimti paneigimą“ (b. l. 26-27), kuriame nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas, nepriėmęs paneigimo iš pareiškėjo laikraščio „Anykšta” redakcijoje, net tuomet, kai paneigimas buvo išsiųstas registruotu paštu, ne tik užkirto kelią V. R. pasinaudoti Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo (replikos) teise, bet ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. 2 dalyje nustatytą privalomą ikiteisminę tokių ginčų sprendimo formą, apsunkino galimybę jam savo pažeistą teisę ginti teismine tvarka. Tokiu būdu viešosios informacijos rengėjo atsisakymas priimti V. R. surašytą paneigimą kartu vertintinas ir kaip atsisakymas jį paskelbti. Atsisakęs paskelbti paneigimą, viešosios informacijos rengėjas privalėjo raštu nurodyti atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis bei motyvus. Vadovaudamasis LR visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 1 dalimi, 50 str. 2 dalies 1 punktu, atsakovas nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Anykštos redakcija” dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Atsakovo, Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą reglamentuoja LR visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas arba VIĮ), nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str. 1 d.).
Įstatymo 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos.
Pagal VIĮ 50 str. 1 dalį, Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus): dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (VIĮ 50 str. 1 d. 1-3 p.)
Įstatymo 50 str. 3 dalyje numatyta, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas Žurnalistų etikos inspektorius gali: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kt.
VIĮ 15 str. numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pagal Įstatymo 44 str. 1 dalį, visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.
VIĮ 44 str. 2 d. numatyta asmens, apie kurį per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, teisė surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.
Pagal šio Įstatymo 44 str. 3 d., visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privalo jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis.
VIĮ 44 str. 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 d. nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti jokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.
LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje reglamentuojamas asmens garbės ir orumo gynimas. CK 2.24 str. 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Pagal CK 2.24 str. 4 dalį, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 d. nustatyta tvarka.
Kaip minėta, pareiškėja laikraštyje „Anykšta“ 2007-05-12 išspausdino straipsnį apie trečiąjį suinteresuotą asmenį V. R. „Administracinė nuobauda – už savivaldžiavimą“. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2007-11-04 surašė paneigimą, kurį, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja priimti atsisakė. Pareiškėjos veiksmus V. R. 2008-12-05 apskundė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, o paneigimą pareiškėjui išsiuntė pakartotinai registruotu paštu. Laikraščio „Anykšta“ redaktoriaus J. J. siųstas raštas „Dėl Jūsų 2007-11-27 registruoto laiško „Anykštos“ redakcijai“ (b. l. 39), įrodo, kad pareiškėja gavo trečiojo suinteresuoto asmens registruotą laišką. Todėl pareiškėjos argumentas, jog nėra patikimų duomenų, kad laikraščio redakcija iš tiesų gavo V. R. paneigimą laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis VIĮ 15 str., 44 str. 2 d., trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę surašyti apie jį paskelbtos neatitinkančios tikrovės informacijos paneigimą ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Pagal šio Įstatymo 44 str. 3 d. ir 4 d., pareiškėja turi pareigą tokį paneigimą nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti, o nusprendusi neskelbti jokio paneigimo – per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus. Šios įstatymo nustatytos pareigos pareiškėja neįvykdė, trečiojo suinteresuoto asmens paneigimo nepriėmė, jo nepaskelbė ir neatsakė pareiškėjui nustatyta tvarka, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 49 str. 1 d., 50 str. 2 d. 1 p. reikalavimais, skundžiamu 2009-10-02 sprendimu Nr. SPR-65 įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėja pažeidė VIĮ 44 str. 4 d. nuostatas. Šio Įstatymo 50 str. 1 dalis įpareigoja atsakovą pagal kompetenciją nagrinėti asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė priimdamas skundžiamą sprendimą.
Pareiškėjos argumentai, kad vadovaujantis CK 2.24 str. 4 d., jai atsisakius spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą, ar per įstatymo nustatytą terminą nesiėmus jokių veiksmų, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CK 2.24 str. 1 d. nustatyta tvarka, ir kad tarp VIĮ 44 str. 4 d. ir CK 2.24 str. 2 ir 4 d. yra normų kolizija, nepagrįsti, nes trečiasis suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas savo teise, numatyta VIĮ 15 str. ir 44 str. 2 d., galėjo kreiptis į pareiškėją su paneigimu, o pareiškėja, pagal VIĮ 44 str. 4 d., turėjo pareigą tokį paneigimą išspausdinti ar kitaip paskelbti. Pareiškėjai atsisakius paskelbti paneigimą arba to nepadarius per įstatymo nustatytą terminą, trečiasis suinteresuotas asmuo turi galimybę pasinaudoti VIĮ 44 str. 6 d. ir CK 2.24 str. 4 d. nuostata ir kreiptis į teismą CK 2.24 str. 1 d. nustatyta tvarka dėl paskleistų duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės paneigimo teismo tvarka. Atsakovas ginčo sprendimą priėmė, vadovaudamasis VIĮ 49 str. 1 d., 50 str. 2 d. 1 p., pagal jam įstatymo suteiktą kompetenciją, ir įstatymų kolizijos nagrinėjamu atveju nėra. Pareigos, nustatytos VIĮ 44 str. 4 d., pareiškėja neįvykdė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-10-02 d. sprendimas Nr. SPR-65 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.