Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo Ž. B. ir įtariamojo K. A. gynėjo advokato Petro Butkevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartimi, iš dalies tenkinant prokurorės Aurelijos Gališanskytės prašymą, atnaujintas ir pratęstas 3 (trims) mėnesiams ikiteisminio tyrimo terminas.

Skunde taip pat keliamas proceso vilkinimo klausimas, nes prokuroro prašyme išvardinti proceso veiksmai galėjo būti atlikti per 1-2 mėnesius. Pareiškėjui nesuprantama, apie kokią sąskaitų duomenų analizę kalba prokuratūra, kadangi visos šios sąskaitos ir jose atsispindintys duomenys byloje surinkti nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. nuo 2011 metų. Atkreipia dėmesį, kad šis ikiteisminis tyrimas atliekamas net penkerius metus dėl prokuratūros kaltės, kuri ikiteisminį tyrimą vedė netinkama linkme. Ž. B. ir kitiems įtariamiesiems (kaltinamiesiems) nustatyti turtiniai apribojimai, užkertantys kelią dalyvauti civilinėje apyvartoje.

Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. Prokuroras, organizuodamas ikiteisminio tyrimo eigą, privalo žinoti įstatymo, kurio pagrindu jis veikia, o būtent BPK, nuostatas. Todėl nepagrįsti prokurorės argumentai, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-18 nutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, nuo kada turi būti skaičiuojamas 4 mėnesių terminas, per kurį prokuroras privalo pašalinti kaltinamojo akto trūkumus. Pagal teismų formuojamą praktiką, jeigu teismas konkrečiai nenurodo, nuo kada turi būti skaičiuojamas minėtas terminas, jis pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas (BPK 336 str. 1 d.). Jeigu paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 str. 2 d.).

Skunde taip pat nurodoma, kad BPK 215 straipsnio 5 dalyje yra numatyta prokurorui galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašant pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą, bet tai turi būti daroma nepasibaigus teismo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-895/2015). Tai reiškia, kad procesiniai terminai gali būti pratęsti tik iki atitinkamo termino pabaigos, o atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju iš viso nenumatytas įstatymo. Pagal formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažįsta nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančias priežastis, kurios objektyviai sukliudė tam tikrą veiksmą atlikti per įstatymo nustatytą terminą. Advokato nuomone, matydama, kad ikiteisminio tyrimo iki ankstesnio Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatyto termino užbaigti nespės, prokurorė galėjo kreiptis į apylinkės teismą dėl šio procesinio termino pratęsimo, įvertinusi būtiną laiko tarpą apylinkės teismo posėdžiui surengti ir procesiniam sprendimui dėl tokio prašymo priimti.

Advokatas P. Butkevičius pažymi, kad iš esmės buvo atliktas tik vienas veiksmas, turintis reikšmės kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, o būtent 2016-05-02 nutarimu panaikinti sprendimai pripažinti asmenis nukentėjusiais ir (ar) civiliniais ieškovais. Vertinant kitus prokurorės atliktus veiksmus, kyla neaiškumas, dėl kokių priežasčių jie nebuvo atlikti iki kaltinamąjį aktą perduodant Panevėžio apygardos teismui arba dėl kokios priežasties buvo atliekami tokie pat veiksmai, kurie jau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu. Per 4 mėnesius atlikti tik 4 veiksmai, kuriems atlikti būtų užtekę savaitės. Toks aplaidus ikiteisminio tyrimo organizavimas yra nepateisinamas, o ikiteisminis tyrimas pernelyg ilgai vilkintas, tuo pažeidžiant kaltinamojo teisę į greitą procesą.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Išnagrinėjus įtariamojo Ž. B. ir įtariamojo K. A. gynėjo skundus ir teismui pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartis, kuria iš dalies tenkinti prokurorės Aurelijos Gališanskytės prašymai atnaujinti ir pratęsti teismo nustatytą terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti, teisėta ir pagrįsta.

BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. To paties kodekso 215 straipsnio 5 dalis numato, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Tiek įstatymo, tiek teismo nustatyti terminai, jei jie praleisti dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinami (BPK 102 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis iki nustatyto termino pabaigos tinkamai atlikti procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad termino praleidimo priežasčių vertinimas paliktas išimtinai teismo diskrecijai. Taigi, procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti proceso dalyvio, prašančio atnaujinti terminą, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, termino praleidimo trukmę, o taip pat ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Procesinių terminų esmė yra tame, kad būtų užtikrintas proceso operatyvumas ir asmens teisė į greitą procesą. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad asmens teisė į greitą procesą yra teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne tik minėtu aspektu užtikrinimas, suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnė turi būti jo praleidimo priežastis. LAT yra pasisakęs, kad jei terminas yra praleistas nedaug, svarbu tai, ar jis buvo praleistas sąžiningai, t.y. ar proceso dalyvis elgėsi sąžiningai, ar nepiktnaudžiavo savo teise. Jei terminas buvo praleistas nedaug ir tai įvyko dėl atsitiktinio įvykio ar klaidos, jis turi būti atnaujintas.

Pritartina skundų argumentams, kad prokurorė būdama profesionalia teisininke, privalo išmanyti jos darbą reglamentuojančius įstatymus, juolab kad BPK 442 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-25 nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai suformuluota skundžiamos nutarties įsigaliojimo data. Tačiau akivaizdu, kad Panevėžio apygardos prokuratūra savo teisėmis nepiktnaudžiavo, terminą praleido tik dėl netinkamo jo skaičiavimo - Panevėžio apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi nustatytą keturių mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti skaičiavo ne nuo 2016-02-18 nutarties įsiteisėjimo, t.y. apeliacinės instancijos teismo 2016-03-25 nutarties priėmimo, o nuo bylos gavimo prokuratūroje, t.y. 2014-04-04. Atsižvelgiant į prokurorės paaiškinimus, jos suklydimas skaičiuojant terminus negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas įstatymo suteiktomis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad terminas praleistas nežymiai – tik tris dienas, todėl minėta priežastis – skaičiavimo klaida yra pakankama ikiteisminiam tyrimui atnaujinti šiuo konkrečiu atveju. Praleidus terminą tik tris dienas, asmens teisė į greitą procesą pažeista nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui tenkinti prokurorės prašymą ir atnaujinti bei pratęsti ikiteisminį tyrimą.

Abejuose skunduose keliamas klausimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia pozicija sutikti negali. Būtina teismo sprendimo nutraukti tyrimą priėmimo sąlyga yra teismo išvada, jog bylos tyrimas yra tyčia vilkinamas, t. y. kad bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, bet ne dėl objektyvių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, o nutartyje išvardinti proceso veiksmai, atlikti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia teigti, kad tyrimas nėra vilkinamas. Skundą nagrinėjantis teismas su šiuo vertinimu sutinka ir jį pagrindžiančių argumentų nekartoja.

Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo Ž. B. ir įtariamojo K. A. gynėjo advokato Petro Butkevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartį.

Nutartis neskundžiama.