- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- N1-882-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- G. P., O. O.
- Nukentėjusysis
- D. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusioje Kaune, (duomenys neskelbtini), atostogų metų gyvenanti pas tėvus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,
O. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju-tiekėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas:
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į patalpą, o būtent: ji, 2014 m. spalio 27 d., nuo 14.30 val. iki 16.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su O. O., būdama bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jai pradėjus su buitine dilde laužti, o O. O. galutinai išlaužus užrakintas kambario duris, ji nuo sekcijos paėmė nepritvirtintą nedidelį juodos spalvos užrakintą seifą - 140 litų vertės, kuriame buvo: 300 litų (viena 200 litų kupiūra, kitos kupiūros smulkesnės), 400 eurų (keturios po 100 eurų kupiūros), 300 JAV dolerių (trys po 100 JAV dolerių kupiūros), vienas kvepalų buteliukas „Dior P. P.“ - 300 litų vertės, dvi senovinės nuotraukos (vieneto vertė 100 Lt), bendros 200 litų vertės, keturi balto metalo raktai (vieneto kaina 8 Lt), bendros 32 Lt vertės, vienas auksinis žiedas su deimantu – 4000 litų vertės, vienas auksinis žiedas su raudona akute - 700 litų vertės, vienas auksinis vyriškas vestuvinis žiedas – 1 000 litų vertės, vienas auksinis žiedas su gėlytėmis – 200 litų vertės, vienas auksinis plonas žiedas – 150 litų vertės, viena pora auksinių žiedo formos auskarų – 1000 litų vertės, viena pora auksinių mažo žiedo formos auskarų – 100 litų vertės, viena pora auksinių auskarų su krištolu – 1 000 litų vertės, viena geltono balto aukso kaklo grandinėlė – 500 litų vertės, viena geltono aukso kaklo grandinėlė – 200 litų vertės, viena auksinė plona kaklo grandinėlė – 150 litų vertės, vienas geltono aukso saulės formos pakabukas su baltu auksu – 500 litų vertės, vienas geltono ir balto aukso apvalus pakabukas su baltos spalvos akute – 200 litų vertės, vienas auksinis lašo formos pakabukas – 100 litų vertės, vienas auksinis drugelio formos pakabukas – 100 litų vertės, vienas moteriškas auksinis laikrodis „Čaika“ – 300 litų vertės, aukso dirbinių gabaliukai – bendros 300 litų vertės, 20 vienetų Caro laikų monetų (vieneto vertė 10 Lt) – bendros 200 litų vertės, vienas senovinis sidabrinis šaukštas – 500 litų vertės, vienas auksinis moteriškas vestuvinis žiedas – 700 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų ir vienas pakabukas su rožinėmis akutėmis (komplektas), bendros 70 litų vertės, viena sidabrinių auskarų pora su gintaru – 60 litų vertės, viena sidabrinė plokščia kaklo grandinėlė – 60 litų vertės, trys sidabrinės kaklo grandinėlės (vienos grandinėlės vertė 60 litų) – bendros 180 litų vertės, viena pora sidabrinių didelio žiedo formos auskarų – 100 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų su „Swarovski“ kristalais – 70 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų su kriauklėmis – 80 litų vertės, baltos spalvos perliniai karoliai – 20 litų vertės, rausvos spalvos perliniai karoliai – 40 litų vertės, bei paėmė iš rankinėje gulėjusios piniginės 100 litų (viena 100 litų kupiūra), po ko abu su pagrobtais daiktais iš buto pasišalino. Tokiu būdu, įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. P. priklausantį 15 502 litų (4 489,65 Eur) vertės, turtą. Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
O. O. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2014 m. spalio 27 d., nuo 14.30 val. iki 16.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su G. P., būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), G. P. pradėjus su buitine dilde laužti, o jam galutinai išlaužus užrakintas kambario duris, G. P. nuo sekcijos paėmė nepritvirtintą nedidelį juodos spalvos užrakintą seifą – 140 litų vertės, kuriame buvo: 300 litų (viena 200 litų kupiūra, kitos kupiūros smulkesnės), 400 eurų (keturios po 100 eurų kupiūros), 300 JAV dolerių (trys po 100 JAV dolerių kupiūros), vienas kvepalų buteliukas „Dior P. P.“ - 300 litų vertės, dvi senovinės nuotraukos (vieneto vertė 100 Lt) - bendros 200 litų vertės, keturi balto metalo raktai (vieneto kaina 8 Lt) – bendros 32 Lt vertės, vienas auksinis žiedas su deimantu – 4 000 litų vertės, vienas auksinis žiedas su raudona akute - 700 litų vertės, vienas auksinis vyriškas vestuvinis žiedas – 1 000 litų vertės, vienas auksinis žiedas su gėlytėmis - 200 litų vertės, vienas auksinis plonas žiedas – 150 litų vertės, viena pora auksinių žiedo formos auskarų – 1 000 litų vertės, viena pora auksinių mažo žiedo formos auskarų - 100 litų vertės, viena pora auksinių auskarų su krištolu - 1 000 litų vertės, viena geltono balto aukso kaklo grandinėlė – 500 litų vertės, viena geltono aukso kaklo grandinėlė – 200 litų vertės, viena auksinė plona kaklo grandinėlė - 150 litų vertės, vienas geltono aukso saulės formos pakabukas su baltu auksu - 500 litų vertės, vienas geltono ir balto aukso apvalus pakabukas su baltos spalvos akute – 200 litų vertės, vienas auksinis lašo formos pakabukas – 100 litų vertės, vienas auksinis drugelio formos pakabukas - 100 litų vertės, vienas moteriškas auksinis laikrodis „Čaika“ - 300 litų vertės, aukso dirbinių gabaliukai – bendros 300 litų vertės, 20 vienetų Caro laikų monetų (vieneto vertė 10 Lt) – bendros 200 litų vertės, vienas senovinis sidabrinis šaukštas – 500 litų vertės, vienas auksinis moteriškas vestuvinis žiedas - 700 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų ir vienas pakabukas su rožinėmis akutėmis (komplektas) – bendros 70 litų vertės, viena sidabrinių auskarų pora su gintaru – 60 litų vertės, viena sidabrinė plokščia kaklo grandinėlė - 60 litų vertės, trys sidabrinės kaklo grandinėlės (vienos grandinėlės vertė 60 litų), bendros 180 litų vertės, viena pora sidabrinių didelio žiedo formos auskarų – 100 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų su „Swarovski“ kristalais – 70 litų vertės, viena pora sidabrinių auskarų su kriauklėmis – 80 litų vertės, baltos spalvos perliniai karoliai – 20 litų vertės, rausvos spalvos perliniai karoliai – 40 litų vertės, bei G. P. paėmė iš D. P. rankinėje gulėjusios piniginės 100 litų (viena 100 litų kupiūra), po ko abu su pagrobtais daiktais iš buto pasišalino. Tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. P. priklausantį, 15 502 litų (4 489,68 Eur) vertės, turtą. Šiais veiksmais O. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaltinamoji G. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo. Viskas vyko kaltinime nurodytu laiku, t. y. praėjusių metų spalio mėn., šiuo metu tikslios dienos jau nebeatsimena. Tą dieną susipyko su mama, tarp jų kilo konfliktas, kad pastaroji jai nedavė pinigų, nors prieš tai buvo pažadėjusi. Jos barėsi, susimušė, po ko mama išėjo iš namų. Santykiai su mama jau kurį laiką buvo prasti, jos dažnai pykdavosi, tačiau šiuo metu sutaria ženkliai geriau. Taigi po tą dieną kilusio konflikto ji irgi paskui motiną išėjo į lauką, kur netrukus prie namų sutiko bevaikščiojančią mamą ir su ja dar kartą susipyko, vėl abi susimušė. Po to mama nuėjo, o ji sugrįžo į namus. Neužilgo paskambino tėvas, viską sužinojęs, ją apibarė, pagrasino iškviesiantis policiją. Tuomet ji nusprendė apvogti, t. y. pavogti seifą, kuris buvo užrakintame kambaryje. Tėvai kambarį rakino dėl jos, tokiu būdu ketindami apsaugoti vertingus daiktus (rakino jau apie pusmetį). Kadangi seifas buvo būtent tame užrakintame kambaryje, ji iš pradžių paskambino draugams, prašydama jų padėti pavogti seifą, tačiau niekas nesutiko. Tada ji paskambino Olegui (kaltinamajam O. O.), kurį pažinojo apie pusmetį, su juo susipažino per bendrus draugus, kartais pabendraudavo su juo. Telefoninio pokalbio metu ji pastarajam pasakė, kad jai reikia išlaužti kambario duris ir išnešti iš jo seifą, viena padaryti to negali, reikia jo pagalbos. Olegas sutiko padėti ir atvažiavo pas ją į namus. Iki atvažiuojant Olegui pati bandė laužti kambario duris, tą darė didelės dildės pagalba, tačiau niekaip nepavyko, ji tik padarė skylutę. Atvykus Olegui, parodė duris, kurias reikėjo išlaužti, ką jis ir padarė, atrodo, irgi dildės pagalba, po to dildę paliko kažkur ant skalbyklės ar šalia durų. Išlaužė greitai, gal per kokias 10 sek., pirštinių užsidėjęs nebuvo. Išlaužus duris, užėjo į kambarį ir ji nuo sekcijos paėmė juodos spalvos, storo metalo, nedidelį seifą (su kodine spyna), kuris niekaip nebuvo pritvirtintas. Negali pasakyti, kiek svėrė seifas, gal porą, gal 5 kg ar daugiau. Ji žinojo, kad tame seife mama laiko auksą bei pinigus. Įdėjo tą seifą į maišą, dar paėmė iš kambaryje buvusios motinos rankinėje esančios piniginės 100 Lt, taip pat pasiėmė savo drabužių, higienos reikmenų ir pan. Vieną maišą, sunkųjį, kuriame buvo seifas, nešė Olegas, o ji nešė kitą maišą su drabužiais ir kitais smulkiais asmeniniais daiktais. Seifą ketino nunešti į Olego namus, kad šis juose galėtų išlaužti. Išėję į lauką ir beeidami, bebūnant sustojime, pamatė policijos automobilį, išsigando, po ko sėdo į pirmą atvažiavusį autobusą ir nuvažiavo link Gariūnų. Išlipę prie Gariūnų, išsikvietė taksi (iškvietė Olegas) ir tuomet grįžo į miestą, prie Helios city, nuėjo pas Olegą į namus. Po to Olegas nuvažiavo į Ermitažą nusipirkti grąžto, kad galėtų išlaužti seifą, užtruko gal porą valandų. Kaip buvo išlaužtas seifas, ji nematė, nes tuo metu ji buvo išėjusi nupirkti valgyti. Grįžus seifas buvo atidarytas, jame, kiek atsimena, buvo 10 litų, kvepalų buteliukas ir įvairūs aukso bei kitokio metalo dirbiniai, senovinės monetos, šaukštas. Olegas sakė, kad daugiau jokių pinigų seife nerado, ji juo patikėjo. Kas dar tiksliai buvo nebeatsimena, tiksliau nurodė apklausiama ikiteisminiame tyrime. Visus aukso ir kitus dirbinius Olegas jai atidavė, ji nei žiedų, nei auskarų ar kaklo papuošalų neskaičiavo, viskas teisingai nurodyta kaltinamajame akte. Nori pažymėti, jog kai kurie papuošalai buvo jos, mama juos tiesiog laikė seife, kad ji jų neišneštų ir neparduotų (auksinį drugelio formos pakabuką, sidabrinę pintą grandinėlę, auksinius mažo žiedo formos auskarus). Kitą dieną Olegas pasakė, kad papuošalus, monetas, šaukštą nuvežė priduoti prie Aušros vartų, kažkokiam pažįstamam asmeniui. Neatsimena, ar pastarasis daugiau kažką sakė, kam konkrečiai pardavė. Dabar tiksliai jau nebeatsimena, bet, regis Olegas, jai davė apie 3 000, gal 3 600 litų, apie 100-200 litų pasiliko sau už taksi. Ji gautus pinigus išleido savo reikmėms, prisipirko drabužių, prisiaugino blakstienas, nagus, nusipirko telefoną, išsinuomojo butą. Pinigų užteko savaitei. Olegas išlaužtą seifą išplovė ir išmetė į prie jo namų esantį konteinerį. Taip pat nurodė, kad po vagystės ji nakčiai apsistojo pas Olegą namuose, jo draugė Brigita neprieštaravo (jiems su Olegu grįžus namo, jo draugės Brigitos nebuvo, ji grįžo vėliau), po to Olegas padėjo jai susirasti butą, jo pagalba butą ((duomenys neskelbtini) gatvėje) išsinuomojo porai mėnesių, už buto nuomą sumokėjo Olego draugė Brigita, kadangi jai dar nėra 18 metų, pinigus nuomai (700 Lt) davė ji (G. P.), iš tų pinigų, kuriuos gavo iš Olego, šiam pardavus seife buvusius papuošalus. Labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Sunku paaiškinti savo veiksmus, jai nereikėjo nei pinigų, nei papuošalų, tiesiog tuo metu buvo pikta, be to, išsigando tėčio, kad šis gali iškviesti policiją, todėl paprašė Olego pagalbos ir apvogė tėvus (t. 2, b. l. 126-132). Taip pat kaltinamoji G. P. nurodė patvirtinanti visus savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 126-132).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji G. P. parodė, kad savo kaltę pripažįstanti pilnai, dėl vagystės nuoširdžiai gailisi. 2014-10-27, apie 13.00 val., jai būnant namuose, kuriuose gyvena kartu su tėvais ir jaunesniuoju broliu, tarp jos ir mamos D. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji prašė motinos duoti jai pinigų, o motina jai nedavė. Jos namuose su mama susimušė. Tada mama išėjo iš buto, duris paliko atrakintas, po to ji išėjo iš namų, kur lauke už namo pamatė mamą, ir tarp jų vėl įvyko konfliktas dėl pinigų, konfliktavome ilgai. Mama norėjo eiti savo keliais, tačiau ji motinai neleido. Vėliau mama visgi išėjo. Ji žinojo, kad namuose, rakinamame kambaryje, svetainėje guli seifas, kuriame turėjo būti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai. Būnant įpykusiai ant mamos, jai spontaniškai šovė mintis pavogti namuose esantį seifą. Ji grįžo namo ir nusprendė patekti į svetainę, kuri buvo užrakinta. Paėmė buitinę dildę ir mėgino atidaryti užrakintas duris. Kadangi jai nepavyko, paskambino O. O. ir paprašė, kad šis atvažiuotų jai padėti išlaužti duris. Būnant namuose ir laukiant Olego, paskambino tėtis, jis jai grasino, kad jei grįš namo, jis ją primuš, jei negrįš - paskambins į policiją. Tarp 14.30 val. ir 16.00 val. į butą atvažiavo Olegas. Olegas iš karto išlaužė buto kambario duris. Kuomet jis jas išlaužė, ji nuo sekcijos paėmė seifą, kuris buvo nepritvirtintas, neužrakintas. Ji Olegui sakė, kad seife turi būti vokelis su pinigais, tai jam pasakė, kai jis jau buvo pas ją bute. Svetainėje taip pat ant kėdės kabėjo mamos rankinė, kurioje buvo piniginė, iš piniginės ji paėmė vieną 100 litų kupiūrą. Po to, kai ji paėmė seifą ir pinigus iš rankinės, ji su Olegu iš buto išėjo. Abu nuėjo iki šalia parduotuvės „Iki“ esančio viešojo transporto sustojimo, ėjo atskirai, t. y. skirtingose gatvės pusėse. Olegas iki sustojimo nešė seifą ir rankinę, o tiksliau, jis rankinėje nešė seifą. Būdami prie Lazdynų seniūnijos, ji su Olegu išsikvietė taksi automobilį, tačiau jo nesulaukę pamatė policijos ekipažą, todėl įsėdo į autobusą, kuris važiavo link Grigiškių, galimai 68 maršruto. Ji su Olegu nuvažiavo iki Gariūnų turgavietės, kur dar kartą išsikvietė taksi. Jie nuvažiavo iki PC „Helios city“, esančio šalia Vingio kino teatro. Tada ji su Olegu nuėjo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) g., tai yra bendrabutis, jo kambario numerio nepamena. Minėtame bendrabutyje Olegas paprašė jos pinigų nupirkti grąžtą, su kuriuo būtų galima atidaryti seifą, ji jam davė 30-50 litų, tiksliai sumos nepamena. Kada Olegas grįžo su įrankiu, jis jos paklausė, ar ji nori valgyti. Jai atsakius teigiamai, pastarasis jai davė pinigų ir ji nuėjo iki kebabinės. Kai sugrįžo atgal, seifas jau buvo atidarytas, jame nebuvo jokio vokelio su pinigais. Olegas pasakė, kad vokelio su pinigais seife nebuvo, ir ji juo patikėjo. Seife buvo mamos aukso dirbiniai, auksiniai žiedai, auksinės grandinėlės, auksiniai auskarai, sidabriniai papuošalai, dvi senovinės nuotraukos, senovinės monetos, kvepalai, gintaro gabalai. Kitą rytą, t. y. 2014-10-28, ji didžiąją dalį aukso dirbinių davė Olegui, kad šis juos parduotų ar priduotų, nes jai reikėjo pinigų. Kaip Olegas jai pasakė, jis nuvežė aukso dirbinius, monetas, dvi senovines nuotraukas ir gintarą prie Aušros vartų, kuriuos ten perdavė pažįstamam asmeniui. Grįžęs jis jai pasakė, kad visus jos jam duotus daiktus pridavė ir gavo apie 2500-3000 litų, tačiau jis jai atvežė mažiau, t. y. davė apie 2300-2500 litų (300 litų mažiau nei jis neva gavo už dirbinius, senovines monetas ir senovines nuotraukas). Kiek pamena, Olegas seifą išmetė kažkur dar tą pačią vagystės dieną. 2014-10-28 bendrabutyje jau buvo ir Olego mergina B. C.. Po to kai Olegas jai atidavė pinigus, ji važiavo apsipirkti, pirko batus, sportinį kostiumą, plaukų tiesintuvą, džiovintuvą, prisiaugino blakstienas. Jos pirkti daiktai yra išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šį butą jai išnuomojo Brigita. Buto raktai yra tarp jos asmeninių daiktų. Minėtame bute bus sidabro dirbiniai, mamos ir jos brolio pasai, atrodo, dar dvi senovinės nuotraukos, sidabrinis šaukštas, senovinės pinigų kupiūros. Likusius aukso dirbinius, t. y. lašo formos auksinį pakabuką, pintą auksinę grandinėlę, saulės formos auksinį pakabuką, auksinius auskarus su raudonos spalvos akmenukais, naktį iš 2014-10-31 į 2014-11-01 vaikinas, pravarde Miša, su kuriuo susipažino tą pačią naktį, pridavė į lombardą „Lombas“, kuris yra šalia Kalvarijų turgaus. Jis už šiuos dirbinius gavo 570 litų. Ji su Miša į lombardą važiavo kartu su jo draugu, kurio vardo nepamena, tačiau važiavo jo automobiliu „Audi“ juodos spalvos, valstybinių numerių nežino. Gautus 570 litų ji išleido savo reikmėms, maistui, buitinėms reikmėms. Ji nežino, ar Olego draugė Brigita ką nors žinojo apie šią vagystę. Butą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnuomojo 2014-10-28, jį rado pagal skelbimą. Į minimą butą be jos ir buto šeimininkės daugiau niekas negali užeiti. Su šio buto šeimininke važiavo susitikti Olegas, ji ir Brigita. Jie šį butą išnuomojo už 350 litų, plius komunaliniai mokesčiai, už šį butą yra sumokėta du mėnesius į priekį. Šį butą nuomojo jai asmeniškai, tačiau Brigitos vardu. Su Olegu susipažino prieš metus laiko. Jis jai yra sakęs, kad laukia teismo. Ji nežinojo, kuriame mieste jam iškelta byla, tačiau vėliau sužinojo, kad Šiauliuose. Išsiaiškino, kad pastarajam pradėta byla dėl sukčiavimo stambiu mastu. Kiek pamena, praeitą savaitę, t. y. tarp lapkričio 3 ir 6 dienos, jai parašė Olegas, nurodė, kad jį supakavo „mentai“, tačiau tai ne dėl jos. Taip pat gali pasakyti, kad bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra jos mamos kvepalai, kurie yra įvertinti 300 litų. Dėl visko nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 79-80).
Papildomos apklausos metu kaip įtariamoji G. P. parodė besilaikanti visų savo ankstesnių parodymų, juos patvirtina. 2014-11-12 ji savo valia pateikė iš mamos pavogtus daiktus, kurie buvo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pateikė: kvepalų buteliuką „Dior“, Lietuvos Respublikos pasus, išduotus jos mamos D. P. ir brolio V. P. vardu, tris senovinius rublius, dvi senovines nuotraukas, baltos spalvos piniginę, rudos spalvos piniginę, keturis raktus, polietileninį maišelį su dviem mažais aukso gabaliukais (0,3 mm ilgio), papuošalus, t. y. porą balto metalo auskarų su rožinės spalvos akmenukais, balto metalo pakabuką su rožiniu akmenuku, raudonos spalvos akmenuką, baltos spalvos akmenuką, kūgio formos pakabuką, porą auskarų iš balto metalo su gintarinėmis akutėmis, balto metalo pakabuką su gintaro akutėmis, porą auskarų su rausvos spalvos perliukais, du balto metalo kryžiukus, gintaro gabaliuką stačiakampio formos, tris balto metalo papuošalų dalis, balo metalo spalvos kvadrato formos pakabuką, tris balto metalo auskarus, vieną balto metalo grandinėlę, vieną ovalo formos mėlynos spalvos akmenį su skylute viduryje. Visi šie daiktai priklauso jos mamai. Taip pat gali pasakyti, kad tarp jos asmeninių daiktų, kuriuos iš jos paėmė policijos pareigūnai, taip pat buvo mamos sidabrinių papuošalų (auskarų, grandinėlių, pakabukų), taip pat geltonos spalvos piniginė, priklausanti mamai. Visi kiti vertingi daiktai buvo priduoti į lombardus, kai kuriuos pridavė Olegas, kai kuriuos ji pati. Senovinį šaukštą ji greičiausiai taip pat pridavė į lombardą, tiksliai nepamena, nežino kur jis šiuo metu yra. Taip pat gali pasakyti, kad už butą, kuris yra išnuomotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sumokėta už du mėnesius į priekį, už šį butą ji sumokėjo 700 litų. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi. Taip pat nori pasakyti, kad kai kurie daiktai, kuriuos jos mama įvardino kaip pavogtus iš jos, priklauso jai, t. y. drugelio formos auksinis pakabukas, viena sidabrinė pinta grandinėlė, nedidelio žiedo formos auksiniai auskarai ir kažkoks auksinis žiedas. Šie daiktai jai buvo padovanoti įvairiomis progomis, tačiau mama juos nuo jos slėpė, įvardino kaip savo papuošalus, nedavė jai nešioti (t. 1, b. l. 83,92).
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. O. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog kaltinamąją G. P. pažinojo kurį laiką, apie pusę metų. Jis su savo drauge B. C. gyvena tame pačiame rajone, kur ir Gretos vaikinas. Kažkada eidamas į parduotuvę sutiko Gretą ir taip pradėjo bendrauti su ja. Gretai jam sakė, kad jai yra 19 m. Jis su Greta bendraudavo daugiau, jo draugė Brigita mažiau, nes jai Greta nepatiko, ji pastarąja nepasitikėjo. Kaltinamajame akte nurodytą dieną jam paskambino Greta ir pasakė, kad susipyko su mama, nori pabėgti iš namų. Sakė, jog kai grįš tėvas, jai bus blogai, nes ji sumušė motiną. Paprašė padėti išsikraustyti. Greta tą dieną skambino ne vieną kartą, jis vis atsisakydavo jai pagelbėti, tačiau galiausiai sutiko. Greta nurodė namų adresą ir jis nuvažiavo pas ją. Užėjęs į butą, rado išlaužtas kambario duris. Buvo matyti, kad duris laužė vaikas, durys nebuvo labai tvirtos, buvo galima jas tiesiog išspirti. O čia buvo nulaužta spyna, nušlifuota durų stakta. Greta pasakė, kad mama užrakino kambaryje jos daiktus, kad ji nepabėgtų. Greta jam papasakojo pati išlaužusi duris, parodė dildę ar kažkokį kitą įrankį, kuriuo tą padarė. Ji su savimi turėjo vieną tašę ir krepšį, Greta liepė jam paimti didelę tašę, kuri svėrė apie 13-15 kilogramų (buvo tikrai sunki, mergina jos nebūtų panešusi), o pati paėmė maišelį, kuris svėrė apie 3-5 kg. Ta tašė buvo iš tiesų didelė, todėl jam nekilo jokio įtarimo, kad sveria per daug. Jis nesigilino, kokie daiktai buvo tašėje ir krepšyje, nors ir buvo užklausęs, ką ji į tašę pridėjo, kad ši tokia sunki. Jau iki tos dienos Greta buvo minėjusi, kad nori išsikraustyti, todėl galvojo, kad ji susidėjo visokius savo daiktus. Be to, Greta jam buvo pasakojusi, kad ir anksčiau buvo apvogusi savo tėvas, kad buvo kažkoks Michailas. Paėmę daiktus (jis tašę, o Greta – krepšį) ėjo link viešojo transporto stotelės, esančios šalia „Iki“ parduotuvės. Pamačiusi policijos automobilį, Greta išsigando, dėl ko abu įsėdo į pirmą pasitaikiusį autobusą, kuriuo nuvažiavo iki Gariūnų. Ten išlipę iškvietė taksi (taksi kvietė jis, iš savo mobiliojo ryšio telefono) ir nuvažiavo pas jį į namus. Jiems grįžus, namuose nieko nebuvo, vėliau parėjo jo draugė Brigita. Greta pasakė, kad pabus vieną dieną, pernakvos, o kitą dieną važiuos pas savo draugą Donatą. Krepšius (tašę ir krepšį) padėjo virtuvėlėje, jų neišpakavo, daiktų neiškraustė, nematė, kas juose buvo. Išsiėmė gal tik porą asmeninių daiktų, rankšluostį, dar kažką. Po to rado jos rankšluostį paliktą bendroje bendrabučio vonioje, gal dar kažkokių pavienių smulkių daiktų, kuriuos Greta galėjo palikti grįžusi iš dušo. Vėliau sugrįžus Brigitai, jie papasakojo, kad Greta išėjo iš namų, jos abi nuėjo į parduotuvę nupirkti pavalgyti ir išgerti. Tą vakarą visi pasėdėjo, išgėrė. Greta jo namuose nakvojo vieną naktį (visi miegojo tame pačiame bendrame kambaryje, nes butas yra vieno kambario), ryte atsikėlęs jos jau neberado. Yra tikras, kad namuose nebebuvo ir didžiosios tašės bei krepšio. Po to surado Gretai butą (Žolyno gatvėje), išnuomavo kartu su Brigita, už nuomą sumokėjo 700 Lt, iš jų 300 Lt davė Greta, be to, ji sakė, kad susimokės už komunalines paslaugas. Greta dažnai turėjo pinigų, kaip supranta, ji vogdavo iš tėvų. Pažymėjo, kad iš tiesų jis tame surastame bute vėliau būtų gyvenęs kartu su Brigita, jie ketino išsikraustyti, tačiau iki išsikraustant leido išnuomotame bute apsistoti Gretai. Teigia, kad jo parodymai teisiamojo posėdžio metu tikslesni, kadangi posėdžio išvakarėse pamastė, pasistengė atsiminti visas aplinkybes (dėl taksi kvietimo, to, kiek laiko nakvojo Greta, dėl jos daiktų, už nuomą duotų pinigų). Tikrai nevogė ir neturėjo jokio tikslo kartu su Greta vogti iš jos tėvų. Jei būtų norėjęs, tai būtų iš išlaužto kambario paėmęs kompiuterius, kuriuos matė stovinčius. Apie tai, kad Greta apsivogė, sužinojo vėliau, bebūdamas Lukiškių TI-K, apie tai papasakojo Brigita. Taip pat pažymėjo, kad tuo metu jam Greta buvo sakiusi, jog laukiasi nuo savo draugo Donato (atrodo, buvo minėjusi, kad nėštumas 8 savaičių), apie tai žinojo visi bendri draugai, anot Gretos, mama jai sakė duosianti pinigų pasidaryti valymą, nes ji vaiko nenorėjo (t. 2, b. l. 126-133).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis O. O. savo kaltės nepripažino, nurodė G. P. pažįstantis apie pusę metų. Ji jam buvo prisistačiusi kaip pilnametė, sakė, kad jai 19 m. Su ja susipažino per savo draugą Donatą, kurio pavardės nežino, kažkada abu mokėsi vienoje mokykloje. Gretą pažinojo kaip Donato merginą, ji jam yra sakiusi, kad nuo Donato laukiasi. Apie įvykį gali pasakyti, kad 2014-10-27, apie 14.00 val., būdamas savo namuose, į savo mobiliojo ryšio telefoną sulaukė Gretos skambučio. Ji buvo apsiverkusi, suirzusi, aiškino, kad susimušė su mama, prašė laikinai pagyventi pas jį. Tuo metu Greta su Donatu buvo susipykusi, kiek jam žinoma, ji su juo iki šiol nebendrauja. Jis sutiko, kad Greta laikinai pagyventų pas jį, kol pati išsinuomos sau butą. Jis tuo metu gyveno su savo drauge Brigita. Kadangi ketino nuomotis naują butą, Greta pradėjo domėtis, ar ji negalėtų išsinuomoti jo dabartinio buto. Pokalbio metu Greta jo paprašė, kad jis iki jos atvažiuotų ir padėtų laikinai pas jį persivežti savo daiktus. Jis jos adreso nežinojo, ji jam telefonu nurodė, kaip iki jos atvažiuoti. 2014-10-27, maždaug apie 15.00 val., jau buvo pas Gretą namuose, tikslaus adreso pasakyti negali, tačiau tai gali būti adresas, kuris paminėtas pranešime apie įtarimą. Greta buvo be nuotaikos, apsiverkusi, jam parodė, kokią tašę jis turi paimti. Jis paėmė Gretos nurodytą didelę juodos spalvos tašę ir vieną maišą, o Greta paėmė vieną maišelį. Kaip suprato, minimoje didelėje tašėje buvo Gretos drabužiai. Prieš tai Greta jam parodė jos išlaužtas kambario duris, paaiškino, kad mama buvo uždariusi jos asmeninius daiktus tame rakinamame kambaryje, kad ši negalėtų pabėgti, todėl jai teko kambario duris išlaužti. Būdamas pas Gretą, nematė ir neėmė jokio seifo. Greta jam nieko nepasakojo apie seifą, pinigus ar papuošalus. Jis tik geranoriškai norėjo Gretai padėti, nesiruošė nieko vogti. Paėmę daiktus, jis su Greta iš buto išėjo, ėjo į viešojo transporto stotelę prie parduotuvės „Iki“, ten įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į Savanorių prospektą. Į stotelę su Greta ėjo vienas šalia kito, asmeniškai jokio taksi automobilio nekvietė. Greta turėjo pinigų, ji spaudos kioske nusipirko sau cigarečių, jam - kavos. Tiesiai iš Gretos buto jie nuvažiavo pas jį namo (į (duomenys neskelbtini) gatvę). Nepamena, ar jiems su Greta atvažiavus namo, juose buvo Brigita, tačiau atsimena, kad Greta jiems tą vakarą su Brigita nupirko išgerti, jie ilgai vakarojo, vėliau nuėjo miegoti (jis nuėjo su Brigita, o Greta miegojo viena). Būnant pas juos su Brigita namuose, jokių papuošalų, seifo ar kitų vertingų daiktų pas Gretą nematė. Pabrėžia, kad kai padėjo Gretai, manė jai esant 19 metų, nežinojo, kad ji yra nepilnametė. Apie tai, kad Greta nepilnametė, sužinojo prieš savaitę, kai jį išleido iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Susitikus su Brigita, jam apie tai, kad Greta nepilnametė, kaip tik pasakė Brigita, o Brigitai pasakė Gretos draugė Asta. Po aptariamo įvykio dienos, Greta pas juos namuose nakvojo apie dvi naktis, nors jos daiktai pas juos ilgiau gulėjo. Praėjus maždaug 5 dienoms po šio įvykio, jis surado internete skelbimą apie nuomojamą butą, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis paskambino pagal skelbimą ir susitarė su minimo buto savininke susitikti. Kartu su Brigita ir Greta nuvažiavo į minimą butą ir apžiūrėję butą, jam ir Brigitai pateikus asmens dokumentus, jie butą išsinuomojo sau su Brigita (dviem asmenims). Kadangi Gretai buvo pasakęs, kad lapkričio mėn. baigiasi nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl Greta jam davė 200 litų ir paprašė laikinai pagyventi tame bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje). Už jo nuomą pinigus sumokėjo jis, davė 700 litų. Buto savininkės telefonas buvo pasilikęs Brigitos telefone, kurį jis vėliau sugadino. Pamėgins gauti buto savininkės kontaktus, o gavęs pateiks juos į bylą. Už šį išnuomotą butą sumokėti pinigai priklausė jam, jis juos užsidirbo kurdamas internetinius tinklapius. Jokių Gretos papuošalų į lombardą nepridavinėjo. Apie vagystę iš Gretos buto sužinojo neseniai, jau grįžęs iš tardymo izoliatoriaus, t. y. maždaug 2014-11-22 arba 2014-11-23, kai pasakė Brigita, o vėliau tai patvirtino ir Gretos draugė Asta (jos jokių duomenų nežino). Gailisi bendravęs su Greta, jei būtų žinojęs, kad ji nepilnametė ir taip pasielgs, nebūtų su ja bendravęs (t. 2, b. l. 10-11). Papildomos apklausos metu įtariamasis O. O. parodė savo kaltės nepripažįstantis, patvirtina savo ankstesnius parodymus, jokių naujų įvykio aplinkybių nežino (t. 2, b. l. 21).
Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip nukentėjusioji D. P. parodė, kad jos santykiai su dukra G. P. kurį laiką buvo sudėtingi, kadangi ši bėgdavo iš namų, nelankė pamokų, apsistodavo pas kažkokį Olegą, po to pradėjo vogti iš namų - pradžioje ėmė pinigus, tada papuošalus, buvo ištuštinusi raktu rakinamą seifą. Dėl šių priežasčių įsigijo seifą su mygtukais, kurį laikė užrakintame kambaryje. Seifas stovėjo ant spintos, jis nebuvo pritvirtintas. Duryse įtaisė užraktą, todėl galvojo, kad jo užteks apsaugojimui, be to, seifas buvo su kodu. Koks buvo seifo svoris, sunku pasakyti, bet galvoja, kad jis svėrė apie 8-10 kg, tiksliau sakant, jis buvo tikrai sunkus, ji pati jį vos galėjo panešti nuo sofos iki spintos. Seifas buvo apie 60x40 cm dydžio. Greta žinojo, kad namuose yra seifas, žinojo ir tai, kad jame laikomi pinigai, dokumentai, papuošalai. Seife buvo auksas, senovinės monetos, senovinės nuotraukos, jos ir sūnaus pasai, taip pat sidabro dirbiniai bei grynieji pinigai, kurių tikslios sumos šiuo metu negali pasakyti. Taip pat keletas Gretos papuošalų - auksinė ir sidabrinė grandinėlės, auskarai. Tuos papuošalus ji iš Gretos paėmė ir padėjo į seifą, kad ji jų neišneštų. Tą dieną, kai įvyko vagystė, ji susikivirčijo su dukra, kadangi atsisakė jai duoti pinigų, o ši pinigus norėjo paimti jėga. Jos buvo susitariusios, kad Greta lankys mokyklą, tačiau sužinojo, kad pastaroji tądien į pamokas taip ir nenuėjo, todėl atsisakė duoti pinigų. Jai teko bėgti nuo dukros iš namų. Po kivirčo nuėjo į savo darbovietę, iš kurios paskambino vyrui ir papasakojo apie tai, kas įvyko. Iš namų išėjo apie 13 valandą, o grįžo apie 18 valandą. Grįžusi namuose rado išlaužtas kambario duris. Šalia durų gulėjo dildė, sulaužyti peiliai, žirklės, taip pat gulėjo plaktukas. Duryse buvo padaryta skylė. Pats užraktas nebuvo pažeistas, buvo sugadinta (išlaužta) stakta. Atvykęs pareigūnas iškart pasakė, kad dukrai kažkas padėjo duris išspirti, po ko ji suprato, kad jai kažkas iš pilnamečių padėjo. Pamatė, kad pavogtas seifas su jame buvusiais daiktais, taip pat piniginėje pasigedo grynųjų pinigų (šiuo metu nebeatsimena, kiek grynųjų buvo paimta, žino, kad jų piniginėje tikrai buvo, tačiau kiek tiksliai – neatsimena, apklausiama ikiteisminiame tyrime nurodė apytikslę sumą). Iš namų dingo didelis kelioninis krepšys su užtrauktuku ir dviem rankenomis. Buvo matyti, jog Greta skubėjo, visur gulėjo išmėtyti įvairūs daiktai, drabužiai, dalį drabužių Greta buvo išsinešusi, pasiėmė netgi kažką iš jos (D. P.) drabužių. Jos manymu, Gretos drabužiai, dar kažkokie asmeniniai pasiimti daiktai tikrai būtų tilpę į vieną krepšį. Po vagystės ji visaip bandė susisiekti su Greta, tačiau nepavyko. Skambino ir jos draugėms, iš kurių mažiausiai trys nurodė, kad Greta joms skambino ir prašė pagalbos pavagiant seifą. Iš pastarųjų sužinojo, jog Greta dažnai būdavo pas Olegą, pasakojo, jog pas pastarąjį dažnai rinkdavosi mergaitės, ten gerdavo, jis jas materialiai išnaudojo. Viena draugė pasakojo, jog jei Greta likdavo pas Olegą nakvoti, šis prašydavo už tai susimokėti. Dalį daiktų atgavo (sidabrinius ir auksinius dirbinius, senovines nuotraukas, pasus ir kt.). Šiuo metu su dukra sutaria ženkliai geriau, apie vagystę šiek tiek kalbėjo, tačiau ne smulkiai, abiem šis įvykis yra skaudus. Po visko ji bijojo dukrą priimti atgal į namus, dėl ko ši buvo išsiųsta į krizių centrą, kuriame su ja dirbo psichologai. Po to Greta buvo išsiųsta į socializacijos namus. Su vyru dukrą aplanko, rašo viena kitai laiškus, per atostogas pasiima namo. Dabar santykiai išties neblogi. Socializacijos centre Greta mokosi gerai, yra skatinama. Civilinį ieškinį palaiko, nori, kad žala būtų atlyginta, tačiau supranta, kad iš savo vaiko nieko labai neišsireikalaus, nepriversi jos atlyginti (t. 2, b. l. 146-151).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji D. P. parodė, jog apie porą metų su dukra kyla įvairių bėdų, ši ėmė vogti ir bėgti iš namų, net smurtauti prieš ją. Dėl jos kreipėsi į policiją bei kitas įstaigas. 2014-10-27, apie 13 val., būnant namie su dukra dviese, ši pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Viskas baigėsi tuo, kad ji pradėjo ją draskyti, mušti, net pabėgo iš namų. Apie 13:44 val. ji išėjo iš namų, bijojo sugrįžti atgal, dėl ko nuėjo į darbą ir laukė, kol grįš vyras. Apie 17:45 val. neištvėrusi grįžo namo. Užėjusi į butą pamatė, kad dukros nėra, o vieno kambario durys, kurias visada rakina, išlaužtos. Šiame kambaryje laiko visus vertingus daiktus ir jį visada rakina. Durys apgadintos, išlaužta stakta. Iš kambario pavogtas nepritvirtintas nedidelis seifas, kuris stovėjo ant sekcijos. Seifas juodos spalvos, rakinamas raktu ir spyna su mygtukais, jo vertė 140 Lt. Jame buvo 300 Lt (200 litų kupiūra ir smulkesnės), 400 eurų po 100 eurų kupiūromis, vertė 1 380 Lt, 300 JAV dolerių po 100 dolerių, vertė 810 Lt. Jos auksiniai papuošalai: auksinis geltonos spalvos žiedas su deimantu, vertė 4 000 Lt, geltono aukso žiedas su raudonos spalvos akute, vertė 700 Lt, paprastas geltono aukso vyriškas vestuvinis žiedas, vertė 1 000 Lt, geltono aukso žiedas su gėlytėmis, vertė 200 Lt, geltono aukso plonas žiedas, vertė 150 Lt, geltono aukso žiedo formos auskarai, vertė 1 000 Lt, geltono aukso maži žiedo formos auskarai su kristalu, vertė 1 000 Lt, geltono ir balto aukso grandinėlė ant kaklo, vertė 500 Lt, geltono aukso grandinėlė ant kaklo, vertė 200 Lt, auksinė plona grandinėlė, vertė 150 Lt, geltono aukso saulės formos pakabukas su baltu auksu, vertė 500 Lt, geltono ir balto aukso pakabukas apvalus su baltos spalvos akutėmis, vertė 200 Lt, geltono aukso lašo formos pakabukas, vertė 120 Lt, geltono aukso drugelio formos pakabukas, vertė 100 Lt, moteriškas auksinis laikrodis „Čaika“, su šviesiai pilka odine apyranke, vertė 300 Lt, aukso dirbinių gabaliukai (laužas), vertė 100 Lt. Dvi dirbtinės odos piniginės, viena geltonos spalvos, kita balto,s be vertės, kuriose buvo Caro laikų varinės monetos, jų vertės nežino. Sidabriniai papuošalai: auskarai su pakabuku su rožinėmis akutėmis, vertė 70 Lt, auskarai su gintaru, vertė 60 Lt, plokščia grandinėlė ant kaklo, vertė 60 Lt, dar trys grandinėlės, vertė 180 Lt, dideli auskarai žiedai vertė 100 Lt, auskarai su Swarovski kristalais, vertė 70 Lt, auskarai su kriauklėmis, vertė 80 Lt, kitų neprisimena (papildys vėliau). Dvi senovinės nuotraukos su protėviais, vertė 100 Lt, kvepalai „Poison“ balto perlamutro buteliukas, violetinės spalvos dėžutėje, vertė 300 Lt. Nebeatsimena, ar daugiau jame kažkas buvo. Taip pat iš piniginės buvusios rankinėje pavogta 200 Lt kupiūra. Vagyste įtaria dukra, jos telefonas išjungtas, kur pastaroji yra, nežino. Greta yra minėjusi kažkokį Olegą, gyvenantį „Krasnuhoj“, pas kurį važiuoja. Nepastebėjo, kad ši vartotų narkotikus, į priklausomybių ligų centrą nevežė, išgėrinėja. Padaryta 14 170 Lt turtinė žala. Grįžusi namo, duris rado atrakintas, nes dukra neturi raktų. Kitame kambaryje iš vietos paimtas DVD grotuvas, o dukters kambaryje išversti jos drabužiai. Ji jai grasino, kad jei neduos pinigų, iš namų ką nors išneš. Ar jai kas galėjo padėti išnešti seifą iš namų, nežino (t. 1, b. l. 19-20). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. P. parodė, kad jų dukra namų rakto neturėjo. Pradžioje Greta buvo kelis kartus buto raktus pametusi, o vėliau dėl jos netinkamo elgesio ji su vyru jai tiesiog naujų raktų nebedarė. Greta yra sunkaus charakterio, bendrauja su įtartinais asmenimis, dažnai bėgdavo iš namų, yra buvę, jog anksčiau iš buto išnešė vertingus daiktus. Nuo 2014-10-03 Gretai paskirta minimali priežiūra, teismo apribojimai (turi mokytis, nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.), kurių ji nesilaiko. Gretos draugo Olego nėra mačiusi, tik girdėjusi, kad jam 22-27 metai, yra girdėjusi, kad jo pavardė ar pravardė Charachorinas, turi draugę, vardu Brigita. Išlaužtos kambario durys buvo faneruotos, rakinamos raktu. Durys, kaip suprato, buvo išspirtos, nes buvo sulaužyta durų dalis, kurioje yra spyna, t. y. spyna išėjo su visa durų stakta. Dėl sulaužytų durų ji patyrė 300 Lt turtinę žalą. Nori pažymėti, jog Gretos draugė Asta po vagystės jai minėjo, kad vagystės dieną, t. t. 2014-10-27 Greta jai skambino ir prašė pagalbos išnešti iš namų seifą. Taip pat nori papildyti, kad pavogtame seife buvo dar buvo du LR pasai (vienas jos, kitas sūnaus Visvaldo). Vagystę iš buto galėjo įvykdyti tik jos dukra, jai galėjo kažkas padėti. Šios apklausos metu atpažino savo geltonos spalvos piniginę, kuri buvo pavogtame seife. Taip pat rožinės spalvos perlinius karoliukus, baltos spalvos perlinius karoliukus, dvi plonas baltas sidabrines grandinėles, vieną pintą sidabrinę grandinėlę, vieną plokščią sidabrinę grandinėlę, porą auskarų su „Swarovski“ kristalais, porą žiedo formos sidabrinių auskarų. Taip pat atpažino kūgio formos sidabrinį pakabuką su margu akmeniu, po vieną auskarą iš skirtingų porų (pirmos apklausos metu šių papuošalų neįvardino, jie priklauso jai). Taip pat pateikė kitų pagrobtų papuošalų eskizus, kuriuos nupiešė pati, nes papuošalų nuotraukų neturi. Apie dvi pagrobtas nuotraukas gali pasakyti, kad jos buvo klijuotos ant kartono, darytos Peterburge Carinės Rusijos laikais. Vienoje pavaizduota šeima - vyras su ūsais, moteris ilga suknele bei 3-4 vaikai, kitoje, kiek pamena, pavaizduotos dvi moterys arba ta pati šeima tik kitoje pozoje. Vienos nuotraukos vertė yra 100 litų. Dėl sidabrinio pakabuko ir auskarų rožinės spalvos akutėmis galiu pasakyti, kad juos pirko kaip komplektą, už jį sumokėjo 70 litų. Tarp pagrobtų dirbinių buvo senovinis didelis desertinis šaukštas, kurio vertė 500 litų (jo taip pat neįvardino pirmoje apklausoje). Šaukštas senovinis, Carinės Rusijos laikų (t. 1, b. l. 21-22). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. P. parodė iš tyrėjos atgavusi jai priklausančius, 2014-10-27 pavogtus daiktus:
Vieną kvepalų buteliuką „Dior P. P.“, 300 Lt vertės; Tris senovinių rublių kupiūras po 1, ant kurių pavaizduotas zuikis, serijos Nr. 7512372, Nr. 1699936, Nr. 5974722, turtinės vertės nežino; Dvi senovines nuotraukas, klijuotos ant kartono, vienoje yra pavaizduotas vyras, moteris ir du vaikai, kitoje nuotraukoje - dvi moterys, nuotraukos nespalvotos, kiekviena nuotraukos vertė yra po 100 litų, viso 200 litų vertės; Baltos spalvos piniginę, neturinčią turtinės vertės; Rudos spalvos piniginę, neturinčią turtinės vertės; Geltonos spalvos piniginę, neturinčią turtinės vertės;Keturis balto metalo raktus, kurių bendra vertė 32 Lt, atskirai kiekvieno rakto vertė po 8 litus; Polietileninį maišelį su dviem mažais geltono metalo gabaliukais (0,3 mm ilgio), 20 Lt turtinės vertės; Vieną porą balto metalo auskarų su rožinės spalvos akmenukais, auskaro ilgis 2 cm, plotis 0,7 cm, praba „925“, auskarų vertė 50 Lt;Balto metalo pakabuką su rožiniu akmenuku, ilgis 2 cm, plotis 0,7 cm, yra praba „925“, 20 Lt vertės;Raudonos spalvos akmenuką, kurio ilgis 1,5 cm, plotis1 cm; akmenukas yra iš auksinio žiedo, jo vertė apie 100 Lt;Baltos spalvos akmenuką, kurio ilgis 1,4 cm, plotis 0,6 cm; šis akmenukas yra iš auksinių auskarų, tačiau jie turėjo būti du, tai yra po vieną iš kiekvieno auskaro, vieno akmenuko vertė apie 50 Lt;Kūgio formos pakabuką (pirmoje apklausoje jie įvardinti kaip auskarai iš kriauklės), susidedantį iš balto metalo viršūnėlės ir rudo akmens, ilgis 3,5 cm, kūgio apačia yra apskritimo formos, skersmuo 1,6 cm; 40 Lt vertės;Vieną porą auskarų iš balto metalo su gintarinėmis akutėmis, ilgis 2,5 cm; kurių bendra vertė 60 Lt;Balto metalo pakabuką su gintaro akutėmis, kuris yra 2,2 cm pločio, 2,7 cm ilgio; vertė apie 40 Lt;Vieną porą auskarų su rausvos spalvos perliukais, auskaro ilgis 2,4 cm; vertė apie 70 Lt;Du balto metalo kryžiukus, kurių ilgis po 2 cm, plotis po 1 cm; bendra vertė yra 40 Lt, kiekvienas iš kryžiukų 20 Lt vertės;Gintaro gabaliuką, stačiakampio formos, 2,5 cm ilgio, apie 1 cm pločio, storis 0,7 cm; 5 Lt vertės;Tris balto metalo papuošalų dalis, neturinčias turtinės vertės;Balto metalo spalvos kvadrato formos pakabuką, kurio ilgis ir plotis yra po 1,1 cm; 40 Lt vertės;Vieną balto metalo auskarą su balto metalo rutuliuku, ilgis 5,2 cm, praba „925“, 35 Lt vertės;Vieną auskarą balto metalo su dviem perliukais, yra 3,5 cm ilgio, susidedantį iš dviejų perliukų ir vieno balto metalo rutuliuko, 20 Lt vertės;Vieną balto metalo auskarą kūgio formos, kurio ilgis 2 cm; neturintis vertės;Vieną balto metalo grandinėlę 42,5 cm ilgio; 30 Lt vertės;Vieną ovalo formos mėlynos spalvos akmenį su skylute viduryje, kurio skersmuo yra 4 cm, neturintis turtinės vertės;Vieną balto metalo grandinėlę, kuri yra 47 cm ilgio, 0,2 cm storio; 60 Lt vertės;Vieną balto metalo grandinėlę, kuri yra pinta, 45 cm ilgio, 0,3 cm storio, praba „925“, 60 Lt vertės;Vieną balto metalo grandinėlę, kuri yra 40 cm ilgio, 0,1 cm pločio, praba „925“, 60 Lt vertės;Vieną balto metalo grandinėlę, kuri yra 40 cm ilgio, 0,1 cm pločio, praba „925“, 60 Lt vertės;Vieną auskarą balto metalo su dviem perliukais, kuris yra 3,5 cm ilgio, susideda iš dviejų perliukų ir vieno balto metalo rutuliuko, 20 Lt vertės;Vieną porą balto metalo auskarų su ovalo formos apskritimais, apskritimai su ornamentais, auskarai yra 3,5 cm ilgio, apskritimo skersmuo yra 2,5 cm, 100 Lt vertės;Vieną balto metalo auskarą su balto metalo rutuliuku, ilgis 5,2 cm, praba „925“; 35 Lt vertės;Vieną porą balto metalo auskarų su skaidraus stiklo rutuliukais „Swarovski“ kristalais, ilgis 2 cm, rutuliuko skersmuo 1,2 cm, ant kiekvieno auskaro ties užsegimu yra praba „925“, 70 Lt vertės;Perlinius baltos spalvos karolius, 41 cm ilgio, 20 Lt vertės;Perlinius rausvos spalvos karolius, 42,5 cm ilgio, 40 Lt vertės.
Visi aukščiau išvardinti daiktai nuosavybės teise priklauso jai, šie daiktai ir papuošalai buvo iš jos pavogti 2014-10-27. Visi nurodyti daiktai vagystės dieną buvo seife, kuris buvo pavogtas iš jų buto. Dėl pavogtų jos ir sūnaus pasų kreipėsi į Migracijos valdybą, daromi naujus dokumentus. Kadangi dalis daiktų jai šiuo metu yra grąžinti, padaryta turtinė žala sumažėjo. Negrąžinti (pavogti) daiktai:
1. Seifas, 140 Lt vertės;
2. Pinigai, iš viso 2 490 litų;
3. Auksinis žiedas su deimantu – 4 000 Lt vertės;
4. Auksinis žiedas su raudona akute (akutė grąžinta) – 700 Lt vertės;
5. Auksinis vyriškas vestuvinis žiedas – 1 000 Lt vertės;
6. Auksinis žiedas su gėlytėmis – 200 Lt vertės;
7. Auksinis plonas žiedas – 150 Lt vertės;
8. Auksiniai žiedo formos auskarai – 1 000 Lt vertės;
9. Auksiniai mažo žiedo formos auskarai – 100 Lt vertės;
10. Pora auksinių auskarų su krištolu (grąžinta viena auskaro akutė) – 1 000 Lt vertės;
11. Geltono balto aukso kaklo grandinėlė – 500 Lt vertės;
12. Geltono aukso kaklo grandinėlė – 200 Lt vertės;
13. Auksinė plona kaklo grandinėlė – 150 Lt vertės;
14. Geltono aukso saulės formos pakabukas su baltu auksu – 500 Lt vertės;
15. Geltono ir balto aukso apvalus pakabukas su baltos spalvos akute – 200 Lt vertės;
16. Auksinis lašo formos pakabukas – 100 Lt vertės;
17. Auksinis drugelio formos pakabukas – 100 Lt vertės;
18. Moteriškas auksinis laikrodis „Čaika“ – 300 Lt vertės;
19. Aukso dirbinių gabaliukai, bendros 300 Lt vertės;
20. Caro laikų monetos, bendros 200 litų vertės (kiek tiksliai monetų buvo, nežino, tačiau ne mažiau nei 20 vnt.);
21. Senovinis sidabrinis šaukštas, 500 Lt vertės;
22. Auksinis moteriškas vestuvinis žiedas, 700 Lt vertės
Kadangi likusi pavogtų papuošalų, daiktų dalis ir pavogti pinigai jai nėra grąžinti, reiškia 14 530 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. , b. l. 23-25).
Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2014-10-27 jam būnant darbe paskambino žmona ir papasakojo, kad dukra Greta ją sumušė ir išvarė iš namų. Jis jai liepė kviesti policiją. Po pusvalandžio pats paskambino dukrai ir, norėdamas ją pagąsdinti, pagarsino iškviesiąs policiją, nors to ir neketino daryti. Namo sugrįžo 18-19 val., rado išlaužtas kambario duris. Durų užraktas buvo beveik sveikas, tik šiek tiek apgadintas „liežuvėlis“. Jo manymu, į duris buvo suduotas didelis smūgis, galimai spyris, kadangi šalia durų rastais įrankiais (buitine dilde) vargu ar būtų galima jas išlaužti. Seifas buvo ant spintos viršaus, apie 30 cm pločio, 20 cm aukščio, apie 15 kg svorio. To seifo kaip tik ir nebuvo, jame buvo laikomi žmonos papuošalai (atidaręs matydavo daug auksinių dirbinių), pinigai, taip pat pasai, nes Greta grasino pabėgti į užsienį. Ko ir kiek tiksliai buvo seife, negali pasakyti, į šį klausimą gali pasakyti žmona, nes jis viskuo rūpinosi. Taip pat nebuvo kai kurių asmeninių dukros daiktų, tačiau jis nesidomėjo konkrečiai kokių (t. 2, b. l. 146-151)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, jog iš bute esančių trijų kambarių du kambariai buvo rakinami. Maždaug prieš metus kartu su žmona pastebėjo, kad iš jų piniginių pradėjo dingti pinigai, dingdavo nedidelės sumos, po 10-20 litų. Vėliau jie išsiaiškino, kad pinigus paimdavo jų dukra Greta. Šiais metais, t. y. 2014 m., maždaug po Naujų metų nusprendė kai kuriuos kambarius rakinti spyna, kad nedingtų vertingesni jų daiktai. Dar prieš rakinant kambarius buvo įsigiję nedidelį seifą. Šį seifą pirko tam, kad saugiai rakinti vertingus daiktus. Seife buvo laikomi pinigai, žmonos papuošalai, senoviniai Carinės Rusijos pinigai, šeimos narių pasai. Ką dar žmona laikė tame seife, gali konkrečiau įvardinti ji pati. Kokia pinigų suma buvo seife vagystės dieną, t. y. 2014-10-27, negali pasakyti, tą žinojo žmona. Kokie konkrečiai žmonos papuošalai buvo laikomi seife, irgi negali įvardinti, tačiau gali pasakyti, kad daugiausia auksiniai papuošalai: žiedai, grandinėlės, auskarai, konkrečiau įvardinti negali. nori pažymėti, jog asmeniškai gaunamus pinigus laikydavo bankuose, grynųjų pinigų stengdavosi namo nesinešti, o, jei atsinešdavo, tai jie dažniausiai būdavo prie jo. Gali pasakyti, kad seife galėjo būti laikomi ir Gretai dovanoti auksiniai papuošalai, tačiau tiksliau dėl seife buvusių daiktų, kaip minėjo, gali papasakoti būtent žmona, kuri ir turėjo seifo raktus (ne namuose). Seife galėjo būti ir raktai nuo kito kambario durų, du kvadratiniai raktai nuo spintos, ketvirtas raktas (nežino, nuo kokių durų). Jo santykiai su Greta buvo gana normalūs, jis su ja nekonfliktuodavo, dukra dažniau pykdavosi su žmona. Konfliktai kildavo dėl to, kad Greta nedarydavo to, ką pasakydavo motina. Prie jo dukra su žmona nesimušdavo, jos mušdavosi jam nebūnant. Greta žinojo, kas yra laikoma seife. Negali pasakyti, kaip dažnai dukra prašydavo pinigų, nes žmona jam apie tai nesakydavo. Negali tiksliai pasakyti, su kuo dukra bendraudavo. Jos elgesys nepriklausė nuo mokyklų kaitos ar mokyklų bendruomenių. Greta porą kartų buvo pametusi raktus nuo buto durų, todėl, kai ji juos pametė paskutinį kartą, daugiau jai raktų nebedarė. Įvykio dieną Greta buto raktų neturėjo. 2014-10-27 dienos metu jis buvo darbe, apie 14 val. sulaukė žmonos skambučio, ji jam pasakė, kad tarp jos ir dukters įvyko konfliktas, negali grįžti namo. Po žmonos skambučio jis iš karto paskambino į jų buto laidinį telefoną, tai buvo apie 15 val. Telefonu atsiliepusiai Gretai spontaniškai pasakė, kad iškvies policiją, o dukra prašė to nedaryti. Jokios policijos jis nekvietė. 2014-10-27, apie 17 val., vėl paskambino žmona ir pasakė, kad išlaužtos svetainės kambario, kuriame gulėjo seifas su brangiais daiktais, durys. Seifas minėtame kambaryje stovėjo ant sekcijos, maždaug apie 1,5 m nuo grindų. Žmona pasakė, kad to seifo nebėra. Seifas nebuvo pritvirtintas, tam nematė reikalo, negalvojo, jog Greta gali jį išnešti. Neradusi seifo, žmona iškvietė policiją. Abu telefonu bandė prisiskambinti dukrai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Jie nežinojo kur jos ieškoti. Seige buvusios brangenybės buvo įgytos ir santuokos metu, ir žmona jas buvo gavusi iš giminių, pinigai įgyti santuokos metu. Dėl seifo vagystės nukentėjo iš jis, nes dalis jame buvusių daiktų buvo jų bendra sutuoktinių nuosavybė. Kartu su žmona patyrė turtinę žalą, tačiau civilinį ieškinį žmona byloje jau yra pateikusi, todėl jis civilinio ieškinio neteiks (t. 1, b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. C., kurios parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka, parodė O. O. pažįstanti kiek daugiau nei metus, jis buvo jos sugyventinis, juos siejo artimi santykiai. G. P. pažįsta nepilną mėnesį, galima sakyti nuo aptariamo įvykio dienos, t. y. 2014-10-27. Su G. P. susipažino per Olegą (jis jas supažindino). 2014-10-27, vakare grįžusi namo, kuriuose gyveno dviese su Olegu (V. P. gatvėje gyveno nuo 2014 m. spalio pradžios), rado Gretą ir Olegą. Apie Olego asmeninį gyvenimą praktiškai nieko nežino, žino, kad jis 2013 m. rugsėjo mėn. buvo patekęs į policiją (dėl ko, nepamena). Olegas yra suktas žmogus, apie save nieko nepasakojo, iš pat pradžių jai net melavo, kur gyvena. Apie 2014-10-27 dienos vagystę iš G. P. buto sužinojo tik tada, kai pas ją atvažiavo policijos pareigūnai. Nei Greta, nei Olegas vagystės dieną jai nieko nepasakojo. Nežinojo, kokie daiktai buvo pavogti iš Gretos buto, apie juos neseniai sužinojo iš pačios Gretos. Dabar žino, kad iš Gretos buto buvo pavogti aukso dirbiniai, minėjo auksinį žiedą su deimantu, seifą, kvepalus, žino, kad bendra daiktų vertė buvo apie 14 000 Lt. Kas pavogė minimus daiktus ir kur jie yra, ji nežino. Greta įvykio dieną jai sakė, kad susipyko su tėvu. 2014-10-27 grįžusi namo jokių aukso dirbinių, svetimų daiktų, išskyrus didelę Gretos tašę, kurioje buvo jos asmeniniai daiktai, nematė. Butą (V. P. g. 8-121) išnuomojo jos draugas Olegas. Naujo buto nuomai ieškojo taip pat Olegas, pradžioje ieškojo nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nerado, po to rado butą (duomenys neskelbtini). Olegas paskambino buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, savininkei ir susitarė su ja susitikti apžiūrėti buto. Butą ji išnuomojo savo vardu, tarėsi su buto savininke (jos vardo neatsimena, kontaktus pametė). Butą išnuomojo, pateikdama savo asmens tapatybės kortelę, nuomos sutarties nepasirašė, sumokėjo už du mėnesius į priekį (700 Lt). Pinigus davė Olegas, iš kur pastarasis juos gavo, nežino. Butą nuomojo sau ir Olegui, tačiau Greta paprašė savaitę laiko ten pagyventi. Ji nežinojo, kiek Gretai metų. Kuomet su buto savininke susitarė dėl nuomos, į butą, buto savininkei matant, atėjo Olegas ir Greta su daiktais. Nuo vagystės dienos, t. y. 2014-10-27, praėjus maždaug savaitei laiko, Olegą sulaikė policijos pareigūnai, po ko ji Olego daugiau nematė ir nebendravo. Bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje) yra jos juodos spalvos striukė su ornamentais, šviesiai mėlynos spalvos plėšyti džinsai, juodos ilgos kojinės. Nežino, ar ten yra Olego daiktų, greičiausiai, nėra. Visi kiti likę daiktai yra Gretos. Nežino, kaip rasti buto savininkę, nes prieš sulaikant Olegą šis sulaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, kuriame kaip tik buvo įvestas savininkės numeris. Buto savininkė buvo davusi tik vieną komplektą. Ji asmeniškai prie jokios vagystės ar vogtų daiktų realizavimo neprisidėjo, apie vagystę ir pavogtus daiktus sužinojo jau vėliau, kai pas juos į butą atvyko (t. 1, 44-45, 46).
Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja D. M. parodė, kad praėjusiais metais, daugmaž prieš Vėlines nusprendė išnuomoti (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą. Telefonu paskambino vyrukas ir paprašė aprodyti butą. Apžiūrėti buto atvyko dviese – vaikinas ir mergina, kurie iš pažiūros atrodė tvarkingi, jauni, jai jie patiko, paliko gerą įspūdį. Sutarė, kad butu galės naudotis du mėnesius, o po spręs dėl tolesnės nuomos. Vaikinas nurodė planuojantis išvykti, sakė, jog bute gyvens kažkokia tai panelė. Nuomos sutartis pasirašyta nebuvo. Vaikinas parodė pasą, be to, paprašė parašyti kažkokį lapuką, kad galės naudotis bendromis patalpomis, patikino, kad jokių problemų dėl mokėjimo nebus. Už nuomą sumokėjo 700 Lt, sutarė, kad patys mokės už nuomą. Kai paklausė, su kuo jai reiks bendrauti, vaikinas nurodė, kad reiks susisiekti su mergina. Ji suprato, kad jis gyvens su ta mergina, kuri atėjo kartu. Vyrukas minėjo gyvensiantis ilgai, nors konkretaus termino ir nenurodė. Raktus paliko vaikinui, iš kurio ir paėmė pinigus. Apie ta, kas bute gyveno, sužinojo tik tuomet, kai atvyko pasiimti raktų iš policijos. Pareigūnai paprašė, kad ji surinktų bute esančius daiktus ir atvežtų jiems. Rinkdama daiktus pastebėjo, kad bute buvo vien moteriški daiktai, taip pat patalynės komplektas, žaidimas „Monopolis“. Kaimynai nurodė, kad bute gyveno kažkokia tai mergina, kurios dažnai namie nebūna. Ji pati su nuomininkais per visą tą laiką nebendravo (t. 2, b. l. 146-151).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja D. M. parodė, jog butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklauso jos gerai pažįstamai A. G., kuri gyvena užsienyje. Pastaroji jos paprašė esant galimybei prižiūrėti jos butą, yra palikusi nuo šio buto raktus, prašė į jį (bendrabučio kambarį) įleisti gyventi kokius pažįstamus, šie susimokėtų už buto paslaugas. 2014 m. spalio pabaigoje jai dėl šio buto paskambino vyriškis, su kuriuo susitarė susitikti dėl buto nuomos. Į butą atėjo jaunas, tvarkingai apsirengęs vyriškis. Pateikė savo asmens tapatybės kortelę, ji nusirašiusi jo duomenis, tačiau nežino, kur jie yra šiuo metu. Vyriškis paliko savo kontaktinį telefono numerį. Jam butas tiko, pasakė jį išsinuomosiantis. Vaikinas buvo kartu su šviesiaplauke mergina. Iš šio vaikino paėmė 700 Lt, t. y. po 350 Lt už mėnesį, viso paėmė už du mėnesius. Pinigus jai padavė vaikinas. Kuomet gavo pinigus, ji jam davė vieną komplektą raktų nuo šio bendrabučio kambario. Kas realiai tame bute gyveno, nematė. Kuomet vaikinas davė pinigus už buto nuomą, jis jos paprašė, kad ji parašytų gavusi pinigus. Po to vakaro daugiau su šiuo vaikinu nekontaktavo. Nuomos sutarties nesudarinėjo, nes tai turėjo ir galėjo padaryti tik buto savininkė A. G.. Ji vaikiną įspėjo, kad jei netinkamai elgsis bute, ji jį išprašys. Tuo metu turėjo tik vieną komplektą raktų. Kambaryje buvo dulkių siurblys, arbatinukas, šaldytuvas, lova, kažkokie indai, kilimas, spinta, užuolaidos, berods, antklodė, gal dar ir pagalvė, tačiau konkrečiau ji nežiūrėjo (t. 1, b. l. 58).
Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas išlaužtas buto duris apžiūrėjęs D. B. parodė, kad kambario duris buvo išstumtos. Tai buvo pagrindinė jų paveikimo priežastis. Apžiūrėjus duris, buvo nustatyta, kad durų atraktas yra sulenktas, o tai kaip tik lieka dėl stūmimo, t. y. veiksiant ne patį atraktą, o duris. Iš to, kokie apgadinimai buvo padaryti, sprendžia, jog durys išstumtos pečiu. Atlikdamas apžiūrą, apibėrė duris specialiais milteliais ir rado fragmentų vietose, kurios būtų tipinės stumiant pečiu. Norint išlaužti nurodytas duris, buvo reikalinga didesnė jėga, kadangi durys nebuvo plonos. Kokio ūgio asmuo jas išlaužė, sunku pasakyti. Spėja, jog vidutinio ūgio (apie 170-175 cm), kadangi anspaudai buvo aptikti panašiame aukštyje (t. 2, b. l. 175-180).
2014-10-27 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-12).
2015-01-14 apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas, pateikta šio įrašo, esančio CD laikmenoje, stenograma., užfiksuoto pokalbio trukmė 01.42 min. (t. 1, b. l. 16-18).
2014-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji D. P. pateikė pagrobtų juvelyrinių dirbinių eskizus (t. 1, b. l. 33).
2014-11-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110).
2014-11-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad tuo metu įtariamoji G. P. pateikė: kvepalų buteliuką „Dior“, Lietuvos Respublikos pasus, išduotus jos motinos D. P. ir brolio V. P. vardais, tris senovinius rublius, dvi senovines nuotraukas, baltos spalvos piniginę, rudos spalvos piniginę, keturis raktus, polietileninį maišelį su dviem mažais aukso gabaliukais (0,3 mm ilgio), papuošalus, t. y. porą balto metalo auskarų su rožinės spalvos akmenukais, balto metalo pakabuką su rožiniu akmenuku, raudonos spalvos akmenuką, baltos spalvos akmenuką, kūgio formos pakabuką, porą auskarų iš balto metalo su gintarinėmis akutėmis, balto metalo pakabuką su gintaro akutėmis, porą auskarų su rausvos spalvos perliukais, du balto metalo kryžiukus, gintaro gabaliuką stačiakampio formos, tris balto metalo papuošalų dalis, balto metalo spalvos kvadrato formos pakabuką, tris balto metalo auskarus, vieną balto metalo grandinėlę, vieną ovalo formos mėlynos spalvos akmenį su skylute viduryje (t. 1, 14). 2014-11-12 apžiūros protokolu kaip tik ir buvo apžiūrėti šie G. P. pateikti daiktai (t. 1, b. l. 115-118).
2014-11-18 apžiūros protokolu taip pat apžiūrėtas G. P. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X2“ IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-122), o 2014-11-18 apžiūros protokolu apžiūrėti pas pastarąją tarp asmeninių daiktų rasti ir šie daiktai - keturios balto metalo grandinėlės, du perliniai karoliai, vienas balto metalo auskaras su burbuliuku, vienas balto metalo auskaras su perliukais, viena pora balto metalo auskarų su balto stiklo akutėmis, vienas kūgio formos pakabukas, viena pora balto metalo auskarų su ovalo formos apskritimu, apskritimas su ornamentais, geltonos spalvos piniginė, raktų ryšulys (t. 1, b. l. 123-124).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog pasitvirtino kaltinamiesiems G. P. ir O. O. pareikštas kaltinimas padarius įstatymo numatytą kvalifikuotą vagystę.
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir inkriminuota, jog kaltinamieji G. P. bei O. O. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, t. y. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. P. dilde pradėjo laužti užrakintas svetainės kambario duris, kurias galutinai išlaužė O. O. (kaip nustatyta, jas išspirdamas), po ko abu pateko į patalpą, iš kurios išnešė metalinį seifą su grynaisiais pinigais ir įvairiais papuošalais, kitais daiktais, taip pat iš piniginės paėmė grynųjų pinigų. Nors patalpa, į kurią buvo įsilaužta, yra bute, kuriame gyveno kaltinamoji kartu su savo šeima, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo. Apklausiama G. P. neneigė neturėjusi teisės užeiti į minėtą kambarį, jis buvo rakinamas būtent dėl to, kad ji į jį nepatektų, raktų jai nedavė, tėvai tokiu būdu siekė apsaugoti savo turtą. Nukentėjusieji D. P. ir D. P. parodė, jog svetainės kambarį rakino ir seifą įsigijo, kad dukra neišneštų vertingų daiktų. Kurį laiką su pastarąja turėjo bėdų ir konfliktų, dukra bėgo iš pamokų, buvo išnešusi daiktų, todėl ėmėsi priemonių, siekdami, jog nebepasikartotų daiktų nešimas ir vagiliavimas. Nors įsigytas seifas nebuvo pritvirtintas, tačiau jis buvo užrakintas kodine spyna, be to, laikomas užrakintame kambaryje, todėl abu buvo įsitikinę, kad tokių priemonės pilnai pakaks siekiant apsaugoti savo turtą. Taigi kaltinamųjų veiksmai, kuriais pastarieji, išlaužę kambario duris, pateko į jį ir išnešė turtą, pagrįstai kvalifikuoti, kaip svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą. Kaltinamoji G. P. viso proceso metu pilnai pripažino savo kaltę, detaliai papasakojo visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tarp jų ir savo, ir nusikaltimo bendrininko O. O. veiksmus, nesistengdama sumenkinti savo vaidmens ar teisinti savo poelgį, taip pat pateikė dalį pagrobtų daiktų. Jos kaltę patvirtina nukentėjusiųjų D. P. bei D. P., įvykio vietos, taip pat daiktų apžiūros protokolų duomenys. Kaltinamosios kaltė yra pilnai įrodyta, abejonių dėl jos nekyla, todėl plačiau neanalizuotina. Kaltinamosios nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Tuo tarpu kitas kaltinamasis O. O. savo kaltės kategoriškai nepripažįsta ir tikina, jog telefonu paskambinusios G. P. prašymu atvyko pastarajai padėti išsikraustyti iš savo tėvų. Kaltinamojo teigimu, G. P. jam pasakojo susipykusi su savo tėvais, prašė atvažiuoti ir padėti išsivežti daiktus, leisti laikinai apsistoti jo namuose. Jis sutiko kaltinamajai padėti, atvažiavęs pas ją į namus, matė išlaužtas duris, tačiau G. P. jį patikino, kad duris išlaužė prieš jam atvažiuojant, kadangi norėjo iš užrakinto kambario pasiimti ir susikrauti savo asmeninius daiktus, kuriuos tėvai laikė užrakintus, nenorėdami, kad ši pabėgtų. Jam jokių įtarimų nekilo, kadangi žinojo, jog pastaroji pykosi su tėvais. Padėjo išsivežti jai du krepšius, t. y. vieną didelį, sunkų krepšį nešė jis, o kitą maišą (mažesnį ir ženkliai lengvesnį) - pati G. P.. Jis jokio seifo tikrai nematė, buvo įsitikinęs, jog kaltinamoji yra prikrovusi įvairių savo daiktų, o apie vagystę sužinojo daug vėliau, būdamas sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir atmeta juos kaip pastarojo gynybinę poziciją. Įrodinėdamas kaltinamojo O. O. kaltę, teismas visų pirma neabejotinai remiasi nuosekliais kaltinamosios G. P. parodymais, kuriuos duodama ji viso proceso metu esmines nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino analogiškai, t. y. patvirtino, jog paskambinusi O. O. paprašė jo pagalbos, konkrečiai pastarajam paaiškindama, reikia išlaužti duris ir išnešti iš kambario seifą, duris išlaužė padedant O. O., abu išnešė iš namų seifą, padėjo parduoti vogtus papuošalus ir tt. Visų pirma pažymėtina tai, jog teismas neturėjo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 79-80, 83, 92), ir teisme (t. 2, b. l. 126-132) duotais kaltinamosios G. P. parodymais. Kaltinamieji buvo pažįstami, abu bendravo jau kurį laiką, santykiai buvo normalūs, nesipyko, dėl ko nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog G. P. turėjo tikslą apkalbėti bei apšmeižti kaltinamąjį O. O.. Tokių aplinkybių apklausiamas nenurodė ir pats kaltinamasis. Tiesa, vienu metu bandė tikinti, neva pastaroji jį buvo įsimylėjusi ir apkalbėjo, supykusi, kad šis grįžo pas savo draugę B. C. (t. 2, b. l. 117-118), tačiau tokie teiginiai visiškai neatspindi jo paties nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme duotų parodymų, kurių metu O. O. aiškiai nurodė, jog jis gyveno kartu su B. C., kaltinamoji tą žinojo, neretai pas juos lankydavosi, jokių pokalbių dėl kaltinamosios simpatijos jam nebuvo, priešingai, anot O. O., G. P. laukėsi savo draugo Donato kūdikio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad G. P. pilnai pripažino savo kaltę, akivaizdu pastarajai nebuvus jokio tikslo sąmoningai išgalvoti aplinkybę dėl to, kad jai nusikalstamą veiką įvykdyti padėjo pažįstamas O. O., kadangi tokiais parodymais, kurių metu ji patvirtino nusikalstamą veiką įvykdžiusi kartu su kaltinamuoju O. O., šiam padedant išlaužti duris, išnešti sunkų seifą ir tt., jos atsakomybė iš esmės tik pasunkėjo, nes tokie parodymai suteikė pagrindą laikyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų.
Analizuojant kaltinamojo O. O. kaltę, negalima neaptarti ir jo paties parodymų, kurie daugeliu atveju yra nelogiški bei prieštaringi. Taigi pirmiausia kaltinamasis tikina, kad pas G. P. vyko tik dėl to, kad padėtų jai išsinešti iš tėvų daiktus, kadangi ši viena nebūtų įstengusi to padaryti. Atvažiavęs jis matė išlaužtas kambario duris, tačiau G. P. jam paaiškino, kad duris išlaužė pati, nes tame kambaryje tėvai laikė užrakintus visus jos daiktus, kad ji negalėtų pabėgti iš namų. Anot kaltinamojo, jis nematė, kad jo nešamame krepšyje būtų įdėtas seifas, nematė jo ir vėliau. Šiuo atveju sunkiai tikėtina, jog kaltinamasis nematė bei nešdamas nepajautė viduje esant metalinį seifą, taip pat tai, kad pastarajam nekilo jokių klausimų dėl jam nešti paduoto krepšio svorio. Akivaizdu, kad yra pakankamas skirtumas nešant krepšį su drabužiais (kaip, anot kaltinamojo, jam pasakė G. P.) bei krepšį metaliniu kampuotu daiktu. Nešamas krepšys, kurio viduje buvo metalinis seifas, neabejotinai buvo padedamas ir pakeliamas, nešimo metu lietėsi prie kūno (kojų), dėl ko kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad jo viduje yra sudėti tikrai ne drabužiai. Tolesni kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių išsiskiria, lyginant duotus ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu. Antai, apklausiamas ikiteisminiame tyrime O. O. tikino, jog iš G. P. namų jie nuvažiavo tiesiai iki Savanorių pr., tuomet nuėjo pas jį į namus, neigė kvietęs taksi (t. 2, b. l. 10-11). Tuo tarpu apklausiamas teisme jis patvirtino G. P. parodymus ir teigė, jog šalia PC „Iki“ esančios viešoje transporto stotelės pamatę policiją, G. P. staigiai įlipo į pirmą atvažiavusį autobusą, po ko jiedu nuvažiavo iki Gariūnų turgavietės, prie kurios išlipus jis iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė taksi, kuriuo jie nuvažiavo iki jo namų (t. 2, b. l. 126-132). Taigi vertinant visumoje tai, jog kaltinamasis matė išlaužtas duris, nešė didžiulį sunkų krepšį su seifu, pamačius policiją akivaizdžiai buvo stengiasi jai nepasirodyti, vyko visiškai į priešingą pusę nei gyveno kaltinamasis – tokios aplinkybės neleidžia tikėti kaltinamojo O. O. parodymais, kad jis nežinojo, nesuprato ir neprisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis, tikindamas teismą, neva tik padėjo panešti G. P. krepšį su drabužiais, kurio viena ji nebūtų įstengusi panešti, vėliau parodė, jog kitą rytą atsikėlęs nei G. P., nei jos daiktų, tarp jų ir to didžiojo krepšio, namuose jau neberado. Tokiu būdu lieka neaišku, kam G. P. kvietė O. O. į pagalbą, jei kitą rytą pati be jokių sunkumų savo daiktus išsinešė. Negalima nepastebėti to, jog nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu O. O. tikino, jog G. P. jo namuose nakvojo apie dvi naktis, o daiktai buvo palikti kur kas ilgiau, teisme jau kategoriškai tvirtino kaltinamąją pernakvojus tik vieną naktį, o ryte išėjus kartu su visais daiktais (liko gal tik keletas atskirų daiktų, rankšluostis, dar kokia smulkmena, tačiau nei maišo, nei didžiojo sunkaus krepšio tikrai nebebuvo). Posėdžio metu kaltinamasis O. O. teigė teisme parodymus duodantis tikslesnius ir prašė vadovautis būtent jas, nes prieš teismo posėdį pasistengė detaliai atsiminti visas įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, kaltinamasis, anksčiau nurodęs, jog G. P. paliko jo bute daiktus, o teisme jau tvirtindamas, kad ryte tų daiktų nebebuvo, siekia ne objektyviai papasakoti apie byloje tiriamą įvykį, o aplinkybes išdėstyti taip, kad jos padėtų įtikėti jo iškelta versija. Taigi teismas kaip neįtikinamus atmeta kaltinamojo O. O. parodymus, kad jis, nieko nežinodamas, tik padėjo G. P. išsinešti daiktus. Tikint kaltinamojo parodymais, nelogiškais laikytini teiginiai dėl pastarojo pagalbos, kadangi, kaip matyti iš jo paties parodymų, kaltinamoji G. P. kitą rytą pati savarankiškai juos išsinešė. Be to, lygiai taip pat nesuprantama, kam G. P. apskritai reikėjo kviesti O. O. į pagalbą padėti išlaužti duris, jei jos, anot kaltinamojo, jam atvažiavus buvo pilnai išlaužtos. Apklausiamas kaltinamasis nurodė ir tai, jog kaltinamoji įvykio dienai buvo susipykusi su savo draugu Donatu, todėl pagalbos į jį nesikreipė, tačiau tuo pat metu teigia, kad, vos vieną naktį jo namuose pernakvojusi, pastaroji išvažiavo būtent pas Donatą. Taigi šiuo atveju kaltinamojo O. O. parodymuose matomas akivaizdus parodymų nelogiškumas. Įrodinėdamas pastarojo kaltę, teismas remiasi ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei teisiamojo posėdžio metu įvykio vietą apžiūrėjusio D. B. parodymais. Iš liudytojo parodymų matyti, jog kambario durys buvo išstumtos, ką liudija durų atrakto paveikimo požymiai. Išstumtos pečiu, kadangi rasti pėdsakų fragmentai būtent tose vietose, kurios tipinės duris stumiant pečiu. Tokiam durų išlaužimo pobūdžiui yra reikalinga didesnė jėga (t. 2, b. l. 175-180). Vertinant visumoje, šie parodymai kaip tik patvirtina kaltinamosios G. P. parodymus, jog duris išlaužė atvažiavęs O. O., kas jam pavyko gana greitai. Matyti, jog kaltinamoji net nesuprato, kokiu būdu O. O. tai padarė, nes, anot jos, kaltinamasis išlaužė jas dilde. Pats O. O. neneigė, jog atvažiavęs galėjo laikyti ir apžiūrėti dildę, tačiau, kaip nustatyta, ne jos pagalba, o būtent išstumdamas išlaužė duris. Be to, ir D. B. teiginiai, jog pagal rastų atspaudų fragmentus tą galėjo padaryti asmuo, kurio ūgis 1,70-1,75 (tokie teiginiai nėra kategoriški, tačiau jie vertinami bendrame įrodymų kontekste), kaip tik vizualiai atitinka kaltinamojo, o ne ženkliai mažesnės G. P. ūgį.
Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas daro išvadą, jog kaltinamojo O. O. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. Abu kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, įsibrovė į užrakintą gyvenamąją patalpą ir jos iš jos pagrobė kaltinamajame akte nurodytą svetimą turtą. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo teiginiai, jog iš svetainės nebuvo išnešti joje buvę kiti vertingi daiktai. Nusikalstama veika įvykdyta bendrais kaltinamųjų veiksmais, kurių suvienijimas kaip tik padėjo šią nusikalstamą veiką padaryti, dėl ko kaltinime pagrįstai inkriminuota nurodyta bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė). Pažymėtina tai, jog nors kaltinamoji G. P. apklausiama ir nurodė, jog keletas pagrobtų daiktų buvo jos (auksinis drugelio formos pakabukas, sidabrinė grandinėlė, auksiniai auskarai), ko iš esmės neneigė ir nukentėjusioji D. P., tačiau tokia aplinkybė, įvertinant tai, jog kaltinamoji buvo nepilnametė, dėl ko jos motina turėjo pilną teisę kontroliuoti disponavimą jos daiktais, o šiuo atveju, kaip nustatyta, jie buvo iš nepilnametės paimti ir užrakinti seife, nesudaro pagrindo laikyti kaltinamąją G. P. šių daiktų nepavogus. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji G. P. ir O. O. kartu su seifu ir jame buvusiais daiktais, be kita ko, pagrobė ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22444889, išduotą D. P. vardu, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 23621599, išduotą V. P. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai negali būti vagystės dalyku BK 178 straipsnio prasme, o yra kitų nusikalstamų veikų dalykas, teismas negali savo iniciatyva inkriminuoti naujų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų, dėl ko minėtų dokumentų (dviejų Lietuvos Respublikos piliečių pasų) pagrobimas šalintinas iš kaltinimo. Be to, atsižvelgiant į nuoseklius kaltinamosios G. P. parodymus, kad ji iš kambaryje gulėjusios motinos rankinės piniginės paėmė vieną 100 Lt banknotą, ką ji analogiškai tvirtino tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu, o šios aplinkybės iš esmės nepaneigė ir nukentėjusioji D. P., kaltinime nurodytas iš piniginės pagrobto pinigų kiekis tikslintinas ir laikytina, jog kaltinamoji paėmė 100 Lt, dėl ko atitinkamai mažintina ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrobto turto vertė (ši aplinkybė neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui).
Kaltinamosios G. P. atsakomybę lengvina tai, jog ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad pastaroji nusikalstamus veiksmus atliko, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo O. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas G. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat įstatymo įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamoji įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: jauno amžiaus, nesulaukusi pilnametystės, mokosi Kauno socializacijos centre, administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. 1, b. l. 135), neteista, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 150), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos centre negydyta (t. 1, b. l. 150, 145), tačiau gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre (t. 1, 152). Specialisto išvada Nr. 104MS-394/2014 konstatuota, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji būtų sirgusi ar sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl pastarajai netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 155). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. P. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimo skirti šios bausmės rūšies minimumui. Nors įstatymo sankcija numato ir švelnesnes bausmės rūšis, t. y. baudą bei areštą, tačiau manytina šiuo atveju esant tikslingiau paskirti kaltinamajai būtent laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamoji yra nepilnametė, nedirbanti, todėl paskyrus baudą tikrai neturėtų, kaip ją susimokėti, juolab, kad pastarajai yra nustatyta pareiga, atlyginti pareikštą civilinį ieškinį. Kartu su nurodyta bausmės rūšimi bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajai skirtini BK 87 straipsnyje numatyti elgesio apribojimai nepilnamečiui: 1) toliau tęsti mokslą; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu arba gydymusi, o, esant socializacijos centre, neišvykti iš centro be vadovo leidimo; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 5 punktas).
G. P. paskirtos kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 93-95, 100-101,) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kardomosios priemonės pagrindu paimtas G. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimas baigėsi 2015-06-08, toliau taikyti šią kardomąją priemonę yra aiškiai netikslinga, todėl ji naikintina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, pasas grąžintinas teisėtai savininkei G. P..
Skirdamas bausmę O. O., teismas taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinami O. O. charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (t. 2, b. l. 121-122, 123), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 44-45), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog kaltinamajam yra priimti 2 nuosprendžiai bei 4 baudžiamieji įsakymai dėl sukčiavimo, neteisėto mokėjimo instrumento disponavimo bei neteisėto duomenų panaudojimo (t. 2, b. l. 182-194), tačiau juridine prasme šioje byloje jis laikytinas neteistu, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos centre negydytas (t. 2, b. l. 51, 52), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 148). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. O. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimo skirti baudos vidurkį. Parinkdamas tokią bausmės rūšį teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis yra darbingas, dirbantis, gauna pajamas, todėl turi galimybę įvykdyti jam paskirtą bausmę. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
O. O. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 22-24, 25-26), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje kaltinamieji G. P. ir O. O., bendrais veiksmais pagrobdami svetimą turtą, padarė nukentėjusiesiems D. P. ir D. P. turtinę žalą, kadangi pastarieji dėl tokių nusikalstamų veiksmų neteko jiems priklausančio turto. Civilinį ieškinį pareiškė tik nukentėjusioji D. P.. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškinio pagrįstumu. Nors nukentėjusioji ir nepateikė teismui pagrobtų papuošalų, taip pat seifo bei keleto kitų daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau dėl to negalima laikyti ieškinį nepagrįstu. Nukentėjusioji pagal galimybes apibūdino pavogtus dirbinius, nurodė jų vertę, kuri, atsižvelgiant į kiekvieno iš pagrobtų daiktų pobūdį, nelaikytina esant neadekvačią, aiškiai viršijančią analogiškų gaminių kainą. Kaltinamoji G. P. su civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė dėsianti pastangas ateityje jį atlyginti, ieškosianti darbo. Kaltinamasis O. O., įvertinant jo poziciją dėl kaltinimo pagrįstumo, su ieškiniu nesutiko. Teismas daro išvadą, jog yra visi pagrindai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį bei, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, priteisti jį solidariai iš kaltinamųjų.
Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu nustatyti šiuos elgesio apribojimus: įpareigoti toliau tęsti mokslą; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu arba gydymusi, o, esant socializacijos centre, neišvykti iš centro be vadovo leidimo; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmės pradžią G. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.
O. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 10 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai iš G. P. ir O. O. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P. 4 208 eurų (keturis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. P. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22589670.
Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Išaiškinti kaltinamajai G. P., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.