- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-496-1032/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07420-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti atsakovei pavardę J., o ieškovui J., priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė 2014 m. gegužės 12 d., santuoka registruota Kaišiadorių rajono savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 83. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Su atsakove susipažino 2012 metais būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur buvo laikomas iki perkėlimo į bausmės atlikimo vietą. Ten pat buvo ir atsakovė. Po poros metų bendravimo nutarė susituokti, ką padarė 2014 m. gegužės 13 d. Tuo metu ieškovas atlikinėjo bausmę Pravieniškės pataisos namuose-atvirame kalėjime, o atsakovė Panevėžio pataisos namuose. Susitarimus susituokti buvo abipusis, abu tikėjo santuokos sėkmė, vienas kitą palaikė. Po santuokos sudarymo dar bendravo apie tris metus, tačiau ilgainiui bendravimas nutrūko, išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų. Kadangi kaip sutuoktiniai nebendrauja daugiau negu du metus, mano, kad santuoka yra iširusi galutinai, todėl neskirtinas terminas susitaikyti. Santuokoje nėra įgiję jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra prisiėmę jokių prievolių, bent jau ieškovas apie tokias nieko nežino, atsakovė jokių prievolių, kurios būtų susijusios su sutuoktinių poreikių tenkinimu, nėra paėmusi, todėl jeigu kokių nors skolų atsakovė turi, tai šios prievolės pripažintinos jos asmeninėmis prievolėmis.
Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis 0.1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 4730/0308:25 Joniškio m. k.v, įgytas 2002 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, yra jos asmenine nuosavybė, todėl nedalintina tarp sutuoktinių, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė yra darbinga, todėl jai išlaikymas iš ieškovo nepriteistinas.
2020 m. sausio 21 d. teisme gautas ieškovo atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymas nagrinėti bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose ir nuo pat pradžių nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime. Iš ieškinio matyti, jog byloje keliami tik neturtiniai su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai, nėra ginčo dėl turto, šalys nėra susilaukusios vaikų, nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, t.y. iš esmės sprendžiamas formalios, jau neegzistuojančios santuokos nutraukimas. Kasdangi nurodytu klausimu byloje ginčo nėra, t.y. atsakovė nepateikė atsiliepimo, kuriuo ginčytų ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, todėl teismo prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovei nedalyvaujant.
Atsakovei E. J. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai įteiktas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina šalims ir ieškovo atstovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas O. J. 2014 m. gegužės 12 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove E. J., akto įrašo Nr. 83 (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau – el. b. 1 t., b. l.) 6).
2. Atsakovė 2002 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo liudijimo pagrindu yra įgijusi 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. 4730-0308-0025, adresu (duomenys neskelbtini), Joniškis (el. b. 1 t., b.l. 8, 9).
3. Ieškovas nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamo turto nėra įgijęs (el. b. 1 t., b.l. 7).
4. Nei ieškovas, nei atsakovė transporto priemonių nėra įgiję (el. b. 1 t., b. l. 10, 11).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad susitarimus susituokti buvo abipusis, abu tikėjo santuokos sėkme, vienas kitą palaikė. Po santuokos sudarymo dar bendravo apie tris metus, tačiau ilgainiui bendravimas nutrūko, išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų. Kadangi kaip sutuoktiniai nebendrauja daugiau negu du metus, mano, kad santuoka yra iširusi galutinai, todėl neskirtinas terminas susitaikyti. Pažymi, kad kaip sutuoktiniai nebendrauja nuo 2017 metų vidurio, nebepalaiko jokių ryšių, todėl mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad santuoka buvo sudaryta abiems atliekant laisvės atėmimo bausmę, po santuokos sudarymo dar bendravo apie tris metus, tačiau ilgainiui bendravimas nutrūko, išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų. Teismo nuomone, sutuoktiniai nėra vienas kitam lojalūs. Ieškovo teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
7. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).
8. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovui paliktina pavardė – Jevdokimovas, atsakovei – Jevdekimova (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
9. Ieškovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
10.Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad atsakovė 2002 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo liudijimo pagrindu yra įgijusi 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. 4730-0308-0025, adresu (duomenys neskelbtini), Joniškis, t.y. iki santuokos sudarymo, todėl tarp šalių šis turtas nedalinamas ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovas patvirtino, jog santuokoje jokio turto neįgijo, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
11.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3123-11139). Byloje valstybė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kai ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis. VGTPT duomenų apie patirtas išlaidos dėl ieškovui suteiktų advokato paslaugų byloje nepateikė. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės valstybei 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 83, tarp ieškovo O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „J.“, atsakovei palikti pavardę – „J.“.
Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.
Priteisti iš atsakovės E. J. valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.