Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1997-03-08 pagal LR BK 125 str. 1d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 08.30 val., gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme, tyčia koja spyrė A. S. į užpakalį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-08-01 rytą jam žmona pasakė, kad vanduo tvindo kiemą. Jis per langą pasakė kieme buvusiai A. S., kad kvies seniūną, nes pastaroji, kasdama žvyrą, tvindė jo kiemą. A. S. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo savo namuose ir tą rytą į kiemą jis nebuvo išėjęs. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad yra kasamas žvyras. Po to jis su žmona išvyko į darbą ir grįžęs iš darbo, rado kiemą sutvarkytą. Kaltu neprisipažįsta, nes jis A. S. nespyrė. Su A. S. vyksta nuolatiniai konfliktai, ji rašo visoms instancijoms nepagrįstus skundus ant jo ir jo šeimos, kurie nepasitvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-08-01 ryte stipriai lijo ir nuo K. J. statinių vanduo bėgo link jos nuosavybės teise valdomo buto pamatų, sėmė pamatus. Ji pylė žvyrą, kad sustabdytų vandens tekėjimą. K. J. per savo buto langą pradėjo šaukti ant jos, sakydamas jai „žiurke, ką čia darai, pili žvyrą į mano kiemą“. Ji nekreipė dėmesio ir toliau dirbo. Tada iš buto į kiemą išėjo K. J., sakydamas „debile, ką darai“ ir stovėdamas jai už nugaros, koja spyrė į užpakalį. Spyrio metu ji stovėjo nugara į K. J. ir nesitikėjo, kad jis spirs. Po spyrio ji nieko nesakiusi parėjo į savo namus ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pasakydama, kad tvarkant kiemą, kaimynas jai įspyrė. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pas K. J. į namus ir ji girdėjo, kaip K. J. pasakė, jog jis nespyrė. Šį įvykį matė kaimynė S. S., nes ji tuo metu buvo malkinėje. Konfliktai tarp jos ir K. J. yra nuolatiniai. Smūgis jai sukėlė fizinį skausmą, ji po įvykio kreipėsi į medikus, gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas psichologą, todėl prašo priteisti neturtinės žalos 800 Eur.

Liudytoja S. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-08-01 ryte, apie 7 val. ji matė po kiemą vaikščiojančią kaimynę A. S., kuri kažką tvarkė. Po kiek laiko ji nuėjo į savo malkinę ir būdama malkinėje, išgirdo triukšmą. Suprato, kad per langą šaukia K. J.. Po to išgirdo balsą jau arčiau, lyg kas šauktų už sienos ir išlindo iš malkinės pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kaip K. J. koja spyrė A. S. į užpakalį ir po smūgio A. S. nubėgo į savo verandą, o K. J. nuėjo. Šį įvykį matė apie 15 metrų atstumu, ji buvo iškišusi galvą iš savo malkinės ir nei A. S., nei K. J. jos nematė.

Liudytojas V. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko į Klaipėdos 84, Kretinga, nes buvo gautas gyventojos pranešimas apie konfliktą su kaimynu. Nuvykus nukentėjusioji skundėsi, kad kaimynas tvindo kiemą. Jis buvo nuėjęs pas K. J., kuris paaiškino, kad nukentėjusiajai nespyrė, o tik bandė tai padaryti. Liudytojas M. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagal pranešimą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, nes buvo pranešimas apie tai, kad kaimynas spyrė nukentėjusiajai į užpakalį. Nuvykus, nukentėjusioji paaiškino, kad vyksta konfliktai su kaimynu, nuo kaimyno stoginės lyjant lietui, bėga vanduo į jos kiemą.

2016-08-05 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusios A. S. pareiškimą dėl K. J. veiksmų 2016-08-01 gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme(b.l.6-7).

2012-10-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutrauktas procesas pagal nukentėjusios A. S. skundą, kuriuo K. J. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., nukentėjusiai susitaikius su kaltinamuoju K. J.(b.l.8-11).

Iš pranešimų registro matyti, kad 2016-08-01 08.10 val. buvo gautas nukentėjusios A. S. pranešimas, kad kaimynas spyrė iš kojos, įžeidinėjo ją(b.l.30-32).

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, o kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis- tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad K. J., nukentėjusiajai A. S. būnant kieme ir kasant žvyrą, priėjo iš užpakalio ir vieną kartą koją tyčią spyrė nukentėjusiajai A. S. į užpakalį. Kaltinamasis K. J. neigia spyręs, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia liudytojos S. S. parodymai, kuri patvirtino, kad matė, kaip K. J. spyrė koją A. S. į užpakalį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais. Taip pat liudytojo policijos pareigūno V. R. parodymai, kad jam kaltinamasis sakė, kad bandė įspirti nukentėjusiajai, tačiau nepavyko. Pats kaltinamasis parodė, kad jis net nebuvo išėjęs į kiemą ir su nukentėjusiąją konfliktavo žodžiais per savo buto langą. Nukentėjusios parodymais, kad jai stovint nusisukus, kaltinamasis spyrė jai į užpakalį ir po šio spyrio ji grįžo į butą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie panaudotą smurtą prieš ją. Nustatyta, kad ir ankščiau kaltinamasis yra naudojęs smurtą nukentėjusios A. S. atžvilgiu.

Iš šių nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog K. J. mušimu, tai yra spirdamas koja nukentėjusiai A. S. į užpakalį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis K. J. atliko tyčia neteisėtus veiksmus tam, kad sukeltų nukentėjusiai fizinį skausmą.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d, nes K. J., mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusią A. S., jai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau teistas, teistumas išnykęs, dirba, išlaiko šeimą, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą minimumui( BK 55 str.).

Nukentėjusioji A. S. pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis J. J. prieš nukentėjusiąją A. S. smurtavo, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstyta, pripažintina, kad nukentėjusioji A. S. neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau nenustatyta, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ar negrįžtami, nenustatyta pablogėjusių socialinių santykių. Todėl iš kaltinamojo K. J. priteistina 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusios A. S. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str. str. teismas

nusprendė:

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 21 valandos vakaro iki 07 valandos ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo K. J., a.k(duomenys neskelbtini) 200 eurų neturtinės žalos nukentėjusios A. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.