Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-26 · Administracinė byla Nr. I-500-423/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
I-500-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02134-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-500-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02134-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1.3.. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5). Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo paskirta pinginė išmoka už 2016 metų rugsėjo mėnesį. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas pajamų negavo ir negalėjo įsigyti higienos reikmenų, 2016 m. rugsėjo mėnesį parašė prašymą pataisos namų administracijai, prašydamas išduoti dantų pastą, dantų šepetėlį ir skutimosi peiliuką, tačiau į jo prašymą nebuvo reaguojama. Neturėdamas būtinų higienos reikmenų, pareiškėjas visą mėnesį negalėjo pasirūpinti savo švara, dėl ko patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, patyčiomis, baime ir kitais neigiamais išgyvenimais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 9-11) ir patikslintame atsiliepime nurodė, kad įstaigoje piniginės išmokos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto skiriamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260. Konkretų išmokos dydį nustato įstaigos administracija. Pagal turimas lėšas, nuteistiesiems skiriamos 2.50 – 3.80 Eur dydžio išmokos. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui buvo paskirta 2.5 Eur dydžio išmoka. Prašymų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas nėra pateikęs. Atsakovas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kalint Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugsėjo mėnesį, pareiškėjui nebuvo išmokėta piniginė išmoka, skirta nuteistiesiems, todėl jis negalėjo nusipirkti higienos priemonių, o pataisos namų administracija netenkino pareiškėjo prašymo šias priemones suteikti nemokamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų (toliau – Materialinio aprūpinimo normos), Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui). Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.2 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numato, kad dantų šepetėlis, pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nėra suimtasis, todėl Alytaus PN neturėjo pareigos nemokamai suteikti jam minėtų higienos priemonių.

Taip pat pažymėtina, kad, remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašas, b. l. 14-15), 2016-08-11 ir 2016-10-17 pareiškėjui buvo išmokėta 3.80 Eur dydžio piniginės išmokos nuteistiesiems. Taip pat matyti, kad ginčo laikotarpiu (2016-09-21) pareiškėjas apsipirko pataisos namų parduotuvėje (b. l. 15). Atsakovo atstovas taip pat pateikia pareiškėjo kalinimo laikotarpiu teiktus prašymus pataisos namų administracijai, tačiau tarp jų nėra prašymo dėl higienos priemonių išdavimo. Pažymėtina, kad į visus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta Alytaus PN direktoriaus pasirašytais raštais.

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl neišduotų burnos higienos priemonių jam pablogėjo sveikata, t.y. atsirado odontologinių sutrikimų (pareiškėjui sugedo dantis), byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Akcentuotina, kad pareiškėjui galimai apribota galimybė pasinaudoti burnos higienos priemonėmis truko itin trumpą laikotarpį (1 mėnesį) ir, teismo vertinimu, objektyviai nebūtų galėjusi sukelti pareiškėjo nurodomų pasekmių. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad prieš ginčo laikotarpį ir iškart po jo higienos priemonių galėjo įsigyti už sąskaitoje esančias lėšas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neišduotų higienos priemonių bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šie pareiškėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustačius žalos atsiradimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė