- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-283-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00107-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4411-2021 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800,00 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. 23.30 val. Klaipėdos r., magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, 0,00 kilometre, Jakų žiede, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
2. Šį Institucijos priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį A. S. atstovas advokatas Darius Kurpavičius apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
2. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-439-729/2021 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 10 nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių, paskirtą baudą sumažinti iki 200 Eur.
5.1. Skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo A. S. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021m. liepos 9 d. nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti pakeista. Pažymi, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su nuobaudos dydžiu ir paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu.
5.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pažymi, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
5.3. Skunde teigia, kad galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
5.4. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra pagrindo švelninti paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau, apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su A. S. teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nors nusižengimo padarymo metu A. S. nedirbo, tačiau anksčiau jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. Minėtoje įmonėje A. S. charakterizuotas itin teigiamai, nurodoma, jog A. S. yra labai atsakingas, kruopštus, pareigingas ir kt. Nors šiuo metu jis nebedirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė nori priimti A. S. į darbą atgal. Vykdant statybos vadovo pareigas UAB (duomenys neskelbtini) yra būtina turėti teisę vairuoti, be minėtos teisės įmonė negali A. S. sugrąžinti į pareigas bendrovėje. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog, neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, A. S. negalės atlikti savo pareigų darbovietėje, todėl negali būti sugrąžintas į darbą. Šiuo metu A. S. yra bedarbis, neturi savo pragyvenimo šaltinio, jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga, jis turi kreditinių įsipareigojimų AB SEB bankui (1 priedas), A. S. negalint įsidarbinti bei turėti legalaus pragyvenimo šaltinio, neigiamų turtinių pasekmių patirs ne tik jis, bet ir jo šeima. Šiuo metu A. S. gyvena su mama (A. S. tėvai yra išsituokę 2007 metais, tėvas V. S. daugiau kaip 15 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje), mama G. T. yra iš dalies darbinga, netektas darbingumas – 65 procentai, jos gaunamos pajamos yra nedidelės (2 priedas). Kartu paminėtina, jog, priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, A. S. turi asmenų, kuriais turi rūpintis. A. S. rūpinasi ne tik savo neįgalia mama, bet ir vienintelis rūpinasi savo seneliu V. S., kuris yra neįgalus (3 priedas), garbaus amžiaus prosenele P. S., kuri taip pat yra neįgali (4 piedas). Mano, jog A. S. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl administracinės nuobaudos taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. A. S. yra sportininkas (tinklininkas). Sportinės veiklos sutarties su tinklinio klubu dar neturi, tačiau sutartis bus pasirašyta rugpjūčio mėnesį. Pasirašęs sutartį su klubu, A. S. turės vykti tiek į treniruotes, tiek į varžybas kituose miestuose, o tam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonę.
5.5. Nurodo, jog procesinis sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos skundžiamos nutarties teiginiais, kad jis padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos automobilių eismo saugumui, taip pat sutinka, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Nesutinka su pirmosios instancijos skundžiamos nutarties teiginiais, jog A. S. charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Mano, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, t. y. priimamas procesinis sprendimas turi būti teisingas. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.
5.6. Šiuo konkrečiu atveju A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. A. S. įvykio metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nedaug viršijęs įstatymo leistiną normą (0,49 prom.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. kraujyje mažiausiai galėjo būti 0,42497 promilės etilo alkoholio, t. y. A. S. itin nedaug viršijo leistiną normą. Dėl padaryto nusižengimo A. S. savo kaltę iš karto pripažino, paaiškino, jog sėsdamas prie vairo net nepagalvojo, jog gali būti neblaivus, pats jautėsi visiškai blaivus. Taigi, nusižengimą jis padarė neteisingai įvertinęs savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą A. S. administracine tvarka buvo baudžiamas pirmą kartą. Jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, taigi dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Savaime suprantama, jog A. S. būdamas rūpestingas bei apdairus ir suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, jei visi asmenys elgtųsi ypač atidžiai ir rūpestingai, nebūtų būtinybės nustatyti įvairių teisinių visuomenės gyvenimo reguliavimo taisyklių, kadangi paprasčiausiai nebūtų padaroma teisės pažeidimų. Deja, tačiau realybė yra kitokia, asmenys daro bei toliau darys teisės pažeidimus ir jiems turi būti taikomos poveikio priemonės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsakomybė turi būti individualizuojama. Kaip minėta, įstatymų leidėjas taip pat numatė galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
5.7. Skunde teigia, kad A. S. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, nėra teistas. A. S. bus atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai programą. Be to, A. S. dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybių šiuo metu nedelsiant sumokėti visą paskirtą baudą. Įvertinus A. S. elgesį iki administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, galima padaryti išvadą, jog pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas, priešingai, negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra neproporcingas A. S. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei.
5.8 Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismas, atmesdamas A. S. skundą ir vertindamas A. S. elgesį tik retrospektyviai ir visiškai neatsižvelgdamas į dabartinę A. S. situaciją, elgesio modifikaciją bei ateities perspektyvas, priėmė nepagrįstą nutartį. A. S. poelgis nepateisinamas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, turėtų būti pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neturėtų būti paskirta arba turėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus viršininko pareigas, nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo sumažinti baudą ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio nusižengimo padarymą pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę 2021 m. balandžio 16 d. 23.30 val., pirmą kartą tikrinant jam buvo nustatytas 0,52 promilės girtumas, antrą kartą – 0,49 promilės girtumas (b. l. 5–7). Vadinasi, jo apsvaigimas viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Po protokolo surašymo A. S. nuvyko į medicinos įstaigą, 2021 m. balandžio 17 d. 0.15 val. buvo paimtas jo kraujo mėginys, kraujyje nustatyta mažiausia 0,35 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 10). Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad kaltu jis neprisipažino (b. l. 3), byloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau A. S. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda 800,00 Eur bauda bei minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Su paskirta nuobauda A. S. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui ir remdamasis specialisto išvada prašė administracinę teiseną nutraukti (b. l. 2). Siekiant pašalinti bet kokias abejones 2021 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė (b. l. 28–29). Ekspertizės akte (b. l. 35–36) padaryta išvada, kad 2021 m. balandžio 16 d. 23.30 val. A. S. kraujyje, priklausomai nuo organizmo būsenos, galėjo būti nuo 0,42497 iki 0,53747 promilės etilo alkoholio. Turėdamas tokius duomenis skundą nagrinėjantis teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. S. nustatytas 0,52 promilės, o po kiek laiko – 0,49 promilės apsvaigimas visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis ir yra pakankamai įrodytas. Šios teismo išvados apeliantas neginčija.
11. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne teismas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Teismas konstatavo, kad A. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo švelninti A. S. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, nes tai neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
12. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. A. S. kaip vairuotojo charakteristika (daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus) taip pat neleidžia spręsti, kad administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme.
13. Ir apeliaciniame skunde teigiama, ir apskųstoje teismo nutartyje nurodoma, kad kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir teismas konkrečias bylos aplinkybes vertino skirtingai. Apygardos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir joms pritaria. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybę dirbti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas susipažino su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštu, kuriame nurodyta, kad priimtų A. S. į darbą, jeigu jis turėtų teisę vairuoti, nes pažįsta jį kaip atsakingą ir kruopštų darbuotoją. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors A. S. kaip darbuotojas ir charakterizuojamas teigiamai, tačiau šiuo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo santykiai su šia įmone nesieja. Tokių duomenų nėra pridėta ir prie apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų apie būtinybę pasirūpinti mažamečiais vaikais, nusenusiais ar neįgaliais tėvais ir duomenų, kad tam būtinas teisės vairuoti išsaugojimas, A. S. nėra pateikęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teisme, tokie duomenys nebuvo pateikti. Prie skundo Klaipėdos apygardos teismui yra pridėti dokumentai, įrodantys, kad A. S. artimieji turi sveikatos problemų (b. l. 63–76), tačiau nepateikta duomenų apie tai, kad šiems asmenims reikalinga būtent jo pagalba arba kad jis būtų paskirtas šių asmenų globėju ar rūpintoju. Skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina kaip sportininkui, kuris privalo vykti į varžybas ir t. t., taip pat yra tik deklaratyvūs, nes nepatvirtinti jokiais duomenimis. Natūralu, kad kiekvienam asmeniui, kuris yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, ši teisė yra svarbi ir reikalinga, tačiau pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Klaipėdos apylinkės teismas įvertino ir kitas skunde nurodytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad nors A. S. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o jam nustatytas 0,49 promilės neblaivumas nedaug viršijo leistiną (0,4 promilės) normą, šis asmuo yra daug kartų baustas administracine tvarka už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai – už greičio viršijimą, ne visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs. Daugkartiniai A. S. padaryti administraciniai nusižengimai sąlygojo būtinybę skirti jam įstatyme nustatytą, o ne švelnesnę nuobaudą už padarytą pažeidimą. Nagrinėjant apeliacinį skundą ir siekiant patikrinti duomenis apie baudų sumokėjimą į bylą buvo pareikalautas Administracinių nusižengimo registro išrašas (b. l. 86–113). Iš išrašo matyti, kad po 2021 m. balandžio 16 d. padaryto šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo užfiksuoti dar trys Kelių eismo taisyklių pažeidimai: 2021 m. balandžio 26 d. pažeidimas, numatytas ANK 416 straipsnio 2 dalyje; 2021 m. birželio 12 d. pažeidimas, numatytas ANK 418 straipsnio 1 dalyje, ir 2021 m. liepos 19 d. pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Šie duomenys leidžia atmesti kaip visiškai nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kad teismas A. S. elgesį vertino tik retrospektyviai bei visiškai neatsižvelgdamas į dabartinę A. S. situaciją, elgesio modifikaciją bei ateities perspektyvas.
15. Daugkartiniai baustumai administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus rodo, jog A. S. yra linkęs nepaisyti saugaus eismo taisyklių ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl kaip vairuotojas jis iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Paskutiniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo, kad paskirtos nuobaudos nepasiekia tikslo ir nedaro teigiamos įtakos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą ir skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.