Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2454-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-2454-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01223-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
V. P., Č. V., S. P., S. Ž., R. M., A. P., G. A., N. P., R. Š., V. G., A. A., A. Č., M. G., M. J., R. P., V. P. K., R. J., V. M., V. A., A. G., A. N., A. J., A. S., A. R., E. N., G. J., L. P., O. K., S. L., V. K., Ž. P., A. V., D. G., E. S., K. A., N. J., R. R., S. A., V. B., V. J., V. S., J. F., E. B., G. K., T. Š., T. N., I. M., D. Ž., A. K., D. P., A. M., E. Z., T. D., T. B., A. L., I. A., N. S., S. R., K. M., G. B., J. P., S. D., J. K., A. Ž., E. V., K. J., V. D., Z. B., G. L., J. T., V. Ž., A. B., J. U., A. Z., K. B., R. B., R. N., L. D., R. K., A. D., M. P.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2454-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01223-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 4.3.; 8.4.; 14.3.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., Č. V., S. P., S. Ž., R. M., A. P., G. A., N. P., R. Š., V. G., A. A., A. Č., M. G., M. J., R. P., V. P. K., R. J., V. M., V. A., A. G., A. N., A. J., A. P., A. S., A. R., E. N., G. J., L. P., O. K., R. M., R. P., S. L., V. G., V. K., Ž. P., A. R., A. V., D. G., E. S., K. A., N. J., R. J., R. R., S. A., V. B., V. J., V. S., S. P., J. F., A. S., M. G., E. B., G. K., A. S., A. J., T. Š., T. N., I. M., D. Ž., A. K., D. P., A. M., E. Z., T. D., V. K., T. B., A. L., V. K., I. A., I. M., N. S., S. R., D. P., K. M., G. B., V. P., V. G., J. P., V. K., S. D., J. K., A. Ž., E. V., K. J., V. D., A. K., Z. B., G. L., J. T., V. Ž., A. B., J. U., A. Z., A. V., K. B., V. K., V. S., R. M., R. B., R. N., L. D. (duomenys neskelbtini), R. K., A. D., M. P. ir L. D. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos energija, AB dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai prašė priteisti iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio už darbą naktį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.:

V. P. naudai 10968,10 Lt; A. Č. naudai 7564,56 Lt; Č. V. naudai 12432,93 Lt; M. G. naudai 8559,61 Lt; S. P. naudai 9207,36 Lt; M. J. naudai 10118,15 Lt; S. Ž. naudai - 8980,15 Lt R. P. naudai 7995,28 Lt; R. M. naudai 9547,53 Lt; V. P. K. naudai 9994,88 Lt; A. P. naudai 10715,60 Lt R. J. naudai 8980,17 Lt; G. A. naudai 6524,17 Lt ;V. M. naudai 9661,92 Lt; N. P. naudai 7620,68 Lt; V. A. naudai 8580,37 Lt; R. Š. naudai 7890,13 Lt; A. G. naudai 10641,83 Lt; V. G. naudai 2526,92 Lt; A. N. naudai 10212,27 Lt; A. A. naudai 8546,50 Lt; A. J. naudai 9693,94 Lt; A. P. naudai 11407,02 Lt; A. R. naudai 9311,33 Lt; A. S. naudai 10286,13 Lt; A. V. naudai 10807,05 Lt; A. R. naudai 8732,99 Lt; D. G. naudai 10083,24 Lt; E. N. naudai 11731,55 Lt; E. S. naudai 10587,44 Lt; G. J. naudai 10242,16 Lt; K. A. naudai 9537,25 Lt; L. P. naudai 10832,12 Lt; N. J. naudai 7907,60 Lt; O. K. naudai 7363,52 Lt; R. J. naudai 8095,31 Lt; R. M. naudai 7691,29; R. R. naudai 11855,11 Lt; R. P. naudai 7607,12 Lt; S. A. naudai 5206,84 Lt; S. L. naudai 11438,63 Lt; V. B. naudai 10765,91; V. G. naudai 7462,52 Lt; V. J. naudai 10495,36 Lt; V. K. naudai 8728,26 Lt; V. S. naudai 11578,02 Lt; Ž. P. naudai 10267,14 Lt; S. P. naudai 9460,56 Lt; J. F. naudai 10210,68 Lt; D. P. naudai 4489,24 Lt; A. S. naudai 8943,60 Lt; A. M. naudai 8571,80 Lt; M. G. naudai 10855,85 Lt; E. Z. naudai 7914,70; E. B. naudai 9670,77 Lt; T. D. naudai 9183,54 Lt; G. K. naudai 2564,64 Lt; V. K. naudai 9953,26 Lt; A. S. naudai 8734,36 Lt; T. B. naudai 10588,13 Lt; A. J. naudai 6151,91 Lt; A. L. naudai 11426,59 Lt; T. Š. naudai 5924,86 Lt; V. K. naudai 10203,64 Lt; T. N. naudai 6810,08 Lt; I. A. naudai 3078,80 Lt; I. M. naudai 6454,42 Lt; I. M. naudai 10010,60 Lt; D. Ž. naudai 1510,00 Lt; N. S. naudai 7418,88 Lt; A. K. naudai 13736,47 Lt; S. R. naudai 7433,91; D. P. naudai 6486,69 Lt; V. D. naudai 7704,01 Lt; K. M. naudai 9519,09 Lt; A. K. naudai 10733,68 Lt; G. B. naudai 10212,09 Lt; Z. B. naudai 7020,11 Lt; V. P. naudai 8080,22 Lt; G. L. naudai 11080,29 Lt; V. G. naudai 9625,32 Lt; J. T. naudai 9688,12 Lt; J. P. naudai 11968,92 Lt; V. Ž. naudai 9880,88 Lt;V. K. naudai 10275,92 Lt; A. B. naudai 11418,30 Lt; S. D. naudai 9042,53 Lt; J. U. naudai 10400,52; J. K. naudai 8048,16 Lt; A. Z. naudai 10798,36 Lt; A. Ž. naudai 10761,07 Lt; A. V. naudai 11404,05 Lt; E. V. naudai 11279,48 Lt; K. B. naudai 11702,44 Lt; K. J. naudai 9824,20 Lt; V. K. naudai 12231,65 Lt; V. S. naudai 1964,92 Lt; R. K. naudai 8022,21 Lt; R. M. naudai 9231,46 Lt; A. D. naudai 12025,66 Lt; R. B. naudai 8957,60 Lt; M. P. naudai 5748,28 Lt; R. N. naudai 10465,12 Lt; L. D. naudai 8042,24 Lt; L. D. naudai 8320,00 Lt; visi ieškovai prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad jie yra atsakovo darbuotojai ir dirba eksploatacijos tarnybos budinčiaisiais darbuotojais, kurių darbas yra pamaininis ir, priklausomai nuo pamainų grafikų, yra dirbamas ir naktimis. Įmonės kolektyvinėse sutartyse buvo nustatyta, kad priemoka už darbą nakties metu pamainomis dirbančiam personalui yra įtraukta į pareiginę algą. 2008 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pamainomis dirbančių darbuotojų naktį dirbtas laikas iki 2008 m. birželio 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas (išskyrus saugos skyrių), o pareiginėje algoje už naktinį darbą tenkanti suma atitinka 50 % apmokėjimui už naktinį darbą, skaičiuojant vidutiniais dydžiais. Nuo 2008 m. liepos mėnesio, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo išvadas, pamainomis dirbantiems darbuotojams buvo pradėtos fiksuoti nakties metu dirbtas laikas ir už jį pradėta papildomai mokėti. Nuo 2008 m. liepos mėnesio ieškovų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo apie 600 Lt, nors pareiginės algos (pastoviosios atlyginimo dalies) dydis nesikeitė. Ieškovai apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas darbdavio informuoti nebuvo, o apie tai, kad įmonėje buvo neteisingai apskaitomas ir apmokamas jų nakties metu dirbtas darbo laikas, ieškovai sužinojo tik po to, kai 2010 m. spalio 18 d. ieškovas G. J. su keliais kitais įmonės darbuotojais nuvyko į Valstybinę darbo inspekciją ir gavo atlikto patikrinimo išvadas, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Klausimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo bandoma spręsti kolektyviniams darbo ginčams spręsti nustatyta tvarka, tačiau ginčas išspręstas nebuvo. Kiekvienam ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis apskaičiuota už trejų metų laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Priteistinos sumos apskaičiuotos nuo pastoviosios atlyginimo dalies.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, jos terminą skaičiuojant nuo 2008 m. liepos 11 d., t.y. nuo tos dienos, kai paskutinį kartą ieškovams buvo sumokėtas neteisingas darbo užmokestis. Darbuotojas turi pareigą domėtis savo teisėmis, kilus klausimų konsultuotis su darbdavio bei darbuotojų atstovais ir išsiaiškinti apie savo teisių pažeidimus jų pažeidimo dieną. Ieškovai turėjo galimybę konsultuotis su darbdavio atstovais bei darbuotojų atstovais (įmonėje veikiančia profesine sąjunga) ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus vėliausiai gavę atsiskaitymo lapelius už 2008 m. liepos mėnesį, o atsižvelgiant į rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, dar anksčiau. Kadangi ieškovai atsiskaitymo lapelį už 2008 m. liepos mėnesį turėjo gauti vėliausiai 2008 m. rugpjūčio 10 d., ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui turėjo pasibaigti ne vėliau nei 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kolektyvinėse sutartyse atsakovo prisiimti įsipareigojimai ne blogina, o gerina darbuotojų padėtį lyginant su ta, kuri yra numatyta teisės aktuose. Buvo pereita prie pastovaus atlyginimo dydžio į jį įtraukiant ir priemoką už naktinį darbą, todėl darbuotojų atlyginimai padidėjo 1/3, nors faktiškai už naktinį darbą priemoka sudarytų 16,88 % tarifinio atlygio. Nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nakties darbo laikos atskirai nebuvo žymimas, tačiau pagal žiniaraščius galima nustatyti darbą naktimis – jei po 8 val. darbo laiko kitą diena pažymėta 7 val. darbo laikas, tai reiškia, kad 7 val. buvo dirbta naktį. Kolektyvinėse sutartyse nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos buvo suderintos su darbuotojų interesams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis lygiateisėse derybose ir patvirtintos darbuotojų kolektyviniame susirinkime, t. y. jos nebuvo darbdavio nustatytos vienašališkai. Tai reiškia, jog darbuotojų atstovavimo ir darbuotojų teisių apsaugos funkcijas vykdančios profesinės sąjungos, pasirašydamos kolektyvinę sutartį, pripažino, jog įskaitant darbo užmokestį už naktinį darbą į pareiginį darbuotojų atlyginimą, jų padėtis lyginant su įstatymų nustatyta padėtimi neblogėja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įstatymai nedraudžia įstatymu numatytas priemokas už nakties darbą įskaityti į pareiginį atlyginimą, todėl tokia kolektyvinės sutarties sąlyga pati savaime nėra pažeidžianti darbuotojo teises. Svarbu, kad faktiškai nakties darbas būtų apmokėtas nepažeidžiant DK 193 str. nustatytų dydžių, nes jie yra minimalios garantijos, užtikrinančios teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą. Kolektyvinės sutartys buvo sudarytos dalyvaujant dviems darbuotojų interesus atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, Elektrinės profesinei sąjungai ir Profesinei energetikų sąjungai, todėl yra pagrindas preziumuoti, kad įskaitant darbo užmokestį už naktinį darbą į pareiginį atlyginimą, pamaininio personalo padėtis nebuvo pabloginta. Pasirašius kolektyvinę sutartį, jos nuostatos galioja visoms sutarties šalims, tiek darbdaviui, tiek darbuotojams, tol kol nepakeistos ar nenuginčytos nustatyta tvarka, ir turi norminio teisės akto galią. Kolektyvinių sutarčių sąlygos dėl priemokos už nakties darbą įskaitymą į pareiginį atlyginimą pamaininiam personalui nebuvo nuginčytos ir nėra ginčijamos.

Teismas nustatė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose iki 2008 m. liepos mėnesio darbas naktį nėra atskirai apskaitytas, todėl tiksliai apskaičiuoti kiek kiekvienas ieškovas išdirbo naktį per ginčo laikotarpį nėra galimybės. Pagal atsakovo paaiškinimą, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose po 8 valandų pažymėtas 7 valandų darbo laikas reiškia naktinę pamainą, ieškinyje pateikti skaičiavimai dėl ieškovo V. P. reikalavimo. Iš šio skaičiavimo matyti, kad ieškovas per ginčo laikotarpį naktį dirbo 32,6 proc. savo išdirbto darbo laiko (2005 m -31,2 proc.; 2006 m.- 34,6 proc., 2007 m. – 32,1 proc., 2008 m.-32,6 proc.). Nors CPK 178 str. įpareigoja šalis pagrįsti savo reikalavimus, ieškinyje pateikiamas tik ieškovo V. P. reikalavimo pagrindimas. Tačiau preziumuojant, kad darbdavys laikosi įstatymų ir darbuotojams vienodai paskirsto naktines pamainas, laikytina, kad ir kiti ieškovai naktį išdirbo panašų laiką. Siekiant nustatyti ar 1/3 (arba 33 proc.) darbo užmokesčio priedas už darbą naktį yra pakankamas faktiškam nakties darbui apmokėti atliekamas elementarus skaičiavimas: (darbuotojui, kurio pareiginis atlyginimas buvo 100 Lt., padidinus ji 33 proc., mokamas 133 Lt atlyginimas. Jeigu darbuotojas, kurio pareiginis atlyginimas yra 100 Lt, 32-33 proc. darbo laiko dirbo naktį, jis už darbą naktį pagal DK 193 str. nustatytą minimalią priemoką, gautų papildomai 16-16,5 Lt, t.y jo darbo užmokestis būtų 116-117 Lt. Tuo tarpu pagal kolektyvinės sutarties sąlygas jo darbo užmokestis yra 133 Lt). Taigi tam, kad į ieškovų pareiginį atlyginimą įskaityta priemoka už naktinį darbą būtų nebepakankama faktiškai naktį dirbtam darbui apmokėti, darbuotojas naktį turėtų išdirbti daugiau negu 60 proc. darbo laiko. Tačiau nei vienas ieškovas neteigė, kad tiek būtų dirbęs naktį. Taigi, teigti, kad priedo už darbą naktį įtraukimas į pagrindinį atlyginimą pablogino ieškovų padėtį, lyginant su įstatymo nustatytomis garantijomis, ir atsakovas ieškovams liko nesumokėjęs priemokos už darbą naktį, nėra pagrindo.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atlikęs tyrimą pas atsakovą pagal darbuotojų prašymą, savo išvadą, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos dėl priemokų už naktinį darbą įtraukimas į pareigines algas pažeidžia darbuotojų teises, grįstas skaičiavimu, kad priemoka už naktinį darbą 2350 Lt pareiginėje algoje sudaro 17 proc. Darbo inspekcijos specialistai apskaičiavo, kad šioje pareiginėje algoje 17 proc. priemoka už naktinį darbą sudaro 341 Lt. Skaičiuodami pagal 56 vidutiniškai per mėnesį dirbamas naktį valandas iš 168 darbo valandų per mėnesį (arba 33 proc. darbo laiko) nustatė, kad priemoka už naktinį darbą sudarytų 335 Lt. Ir nors 341 >334, Darbo inspekcija kažkodėl teigia, kad 341 Lt atitinka tik 50 proc. apmokėjimui už naktinį darbą, t.y. padaro priešingą savo skaičiavimams išvadą. Todėl teismas 2008-08-11 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus rašto Nr. SD-15180 išvadą šioje jo dalyje laiko ne ieškovų, bet atsakovo poziciją patvirtinančiu įrodymu.

Šalies argumentai

Ieškovų teiginiai, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio ieškovui pradėjus apskaityti darbą naktį pagal įstatymų reikalavimus ir pradėjus išskirti darbo užmokesčio dalį už naktinį darbą, ieškovų atlyginimai padidėjo, ir tai rodo, kad už ankstesnį laikotarpį už darbą naktį ieškovams priedas nebuvo mokamas, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš 2008-09-01 susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo matyti, kad šiuo susitarimu buvo pakeisti kolektyvinės sutarties 4.2.2 p. ir 4.5.1 p. pašalinant iš šių punktų išlygas dėl pamaininio personalo priedų už naktinį darbą. Ta aplinkybė, kad po tokio kolektyvinės sutarties pakeitimo generalinio direktoriaus įsakymu pamaininiam personalui nebuvo sumažinta pastovioji atlyginimo dalis įskaitytu į ją priedu už naktinį darbą, neduoda pagrindo išvadai, kad iki tol priedas už naktinį darbą nebuvo mokamas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovams mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jiems priklausanti atlyginimo dalis. Pagal 2007 m. kolektyvinės sutarties 4.1.3 straipsnį ieškovams darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas iki kito mėnesio 10 dienos. Taigi, paskutinį kartą atsakovas, ieškovų teigimu nepagrįstai mažą darbo užmokestį, išmokėjo 2008 m. liepos 10 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimams ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-07-11, o baigėsi 2011-07-11. Tuo tarpu ieškinys paduotas tik 2012-05-24. Įstatymas ieškinio senaties termino pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimo sužinoti laiku, o ne su asmens galutiniu įsitikinimu, kad jo teisės yra pažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, po to, kai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, turėjo domėtis apie savo pareiškimo tyrimo rezultatus, o Valstybinei darbo inspekcijai surašius 2008-08-11 atsakymą Nr. SD-15180, į ieškovų pareiškimą, turėjo galimybę apie jį žinoti. Ieškovai prašymo atnaujinti kreipimosi į teismą termino nepateikė, jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis teismui nepateikė. Vien tai, kad ieškovai iki kreipimosi į teismą bandė ginčą spręsti kolektyviniams darbo ginčams spręsti nustatyta tvarka, kreipėsi į kitas institucijas (Valstybinę darbo inspekciją, Trakų rajono apylinkės teismą dėl darbo arbitražo sudarymo), dar nėra pakankamas pagrindas pateisinti įstatymo numatyto termino kreiptis į teismą praleidimą. Kadangi atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatymo numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl atmetė ieškinį ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą.

Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1) Byloje nustatyta, kad atsakovas, pažeisdamas DK 147 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimą Nr. 78 “Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo” iki 2008-06-30 nustatyta tvarka ieškovų nakties metu dirbto laiko neapskaitė. Kadangi priemokos už nakties metu dirbtą laiką dydis tiesiogiai priklauso nuo nakties metu dirbto laiko trukmės, tai neapskaitant nustatyta tvarka naktį dirbto laiko, negalima nustatyti, ar už šį darbo laiką mokamos priemokos dydis atitinka DK 193 str. nustatytus dydžius. Dviejų profesinių sąjungų dalyvavimas sudarant kolektyvinę sutartį, kurioje yra numatyta, kad priedai už naktinį darbą yra įtraukti į pareigines algas, anaiptol nepatvirtina aplinkybės, kad tokie priedai realiai mokami. Todėl teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas preziumuoti, jog įskaitant darbo užmokestį už naktinį darbą į pareiginį atlyginimą, pamaininio personalo padėtis nebuvo pabloginta, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Teismas priimtame sprendime nurodo, kad kolektyvinių sutarčių sąlygos dėl priemokos už nakties darbą įskaitymą į pareiginį atlyginimą pamaininiam personalui nebuvo nuginčytos ir nėra ginčijamos. Tačiau tokių kolektyvinių sutarčių sąlygų iki ieškovų sužinojimo 2010-10-18, kad jos pažeidžia atsakovų interesus, nebuvo reikalo ginčyti. Be to, šios kolektyvinių sutarčių sąlygos 2008-09-01 buvo pakeistos, todėl ir nebeliko ką ginčyti.

Atsiliepimas

2) Atsakovas tik žodžiu nurodė, kad 1990 m. nusprendęs priemoką už darbą naktį įskaityti į pareiginius atlyginimus, visiems darbuotojams pareiginiai atlyginimai buvo padidinti 17 %. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad tuo metu visų darbuotojų pareiginiai atlyginimai būtų buvę padidinti tokiu dydžiu. Teismas, pagrįsdamas sprendimą tik tokiu abejotinu įrodymu, pažeidė CPK 414 str. 1 d. reikalavimus. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad pareiginiai atlyginimai buvo padidinti trečdaliu, ir būtent tokiu dydžiu remiasi toliau sprendime pateikdamas savo skaičiavimus, kuriais remdamasis daro išvadą, jog teigti, kad priedo už naktinį darbą įtraukimas į pagrindinį atlyginimą pablogino ieškovų padėtį, lyginant su įstatymo nustatytomis garantijomis, ir atsakovas liko nesumokėjęs priemokos už darbą naktį, nėra pagrindo. Atsakovas žodžiu paaiškino, kad tuo metu pareiginiai atlyginimai buvo padidinti visiems darbuotojams. Tai reiškia, kad tos pačios kvalifikacijos ir tą patį darbą dirbantys darbuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirbo naktinį darbą, ar jo nedirbo, o dirbo tik dienomis, gaudavo tokio paties dydžio atlyginimus. Tokia situacija akivaizdžiai pablogino darbuotojų, dirbančių naktinį darbą, padėtį lyginant su naktinio darbo nedirbusiais darbuotojais. Kolektyvinėse sutartyse buvo numatyta, kad į pareigines algas įeina priedai už naktinį darbą (pamaininiam personalui) ir nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų. Tai reiškia, kad į pareiginį atlyginimą įtrauktą priedą sudarė ne tik priemoka už nakties metu dirbtą laiką, bet ir priemokos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Teismas nesiaiškino, kokią dalį į pareiginę algą tariamai įtraukto minimo priedo sudaro priemoka už nakties metu dirbtą darbą, o kokią dalį – priemokos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad remiantis teismo atliktais skaičiavimais į ieškovų pareiginį atlyginimą įskaityta priemoka už naktinį darbą yra pakankamai faktiškai naktį dirbtam darbui apmokėti, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus rašte Nr. SD-15180 nurodyta, jog skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad pareiginę algą sudaro tik tarifas ir priemoka už darbą naktį. Taigi, teismas remiasi prielaidomis, o ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. Valstybinė darbo inspekcija taip pat nurodo, kad priemokos už naktinį darbą, įtrauktos į pareiginį atlyginimą, dydis yra 17 % pareiginio atlyginimo, o ne 33 %, kaip sprendime nurodo teismas. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas skaičiavimas paneigia atsakovo teiginius, kad atlyginimai visiems darbuotojams buvo padidinti trečdaliu.

3) Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių galima tiksliai apskaičiuoti kiekvieno ieškovo nakties metu dirbtą laiką. Tačiau jis skaičiuojamas ne taip kaip sprendime nurodo teismas. Naktinę pamainą reiškia darbo laiko apskaitos žiniaraštyje konkrečią darbo dieną pažymėtos 5 darbo valandos (nuo 19 val. iki 24 val.), po jų sekančią darbo dieną pažymėtos 12 darbo valandų (nuo 00 val. iki 7 val.). Toks darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dirbtų valandų žymėjimas reiškia, kad buvo dirbtos dvi iš eilės naktinės pamainos, tai yra 16 darbo valandų naktį.

4) Iš 2008-09-01 susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo matyti, kad šiuo susitarimu buvo pakeisti kolektyvinės sutarties 4.2.2 punktas ir 4.5.1 punktas, pašalinant iš šių punktų išlygas dėl pamaininio personalo priedų už naktinį darbą. Ta aplinkybė, kad po tokio kolektyvinės sutarties pakeitimo generalinio direktoriaus įsakymu pamaininiam personalui nebuvo sumažinta pastovioji atlyginimo dalis įskaitytu į ją priedu už naktinį darbą, neduoda pagrindo išvadai, kad iki tol priedas už naktinį darbą nebuvo mokamas. Nuo 2008 m. liepos mėnesio (po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo) atsakovui pradėjus apskaityti naktį dirbtas valandas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, pamainomis dirbantiems darbuotojams buvo pradėti mokėti priedai už naktinį darbą. Tai akivaizdžiai matyti iš byloje pateiktų suvestinių atsiskaitymo lapelių. Tuo metu galiojusios kolektyvinės sutarties 4.1.13 punktas nustatė, kad nustatyta pareiginė alga reiškia pastoviąją atlyginimo dalį, o 4.2.2 punktas nustatė, kad į pareigines algas įeina priedai už naktinį darbą (pamaininiam personalui) ir nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų. Tai reiškia, kad priedas už naktinį darbą pamaininiam personalui turėjo būti įtrauktas į pagrindinį atlyginimą (pastoviąją atlyginimo dalį), atsiskaitymo lapeliuose žymimą kodu 154. Tačiau nuo 2008 m. liepos mėnesio pradėjus apskaityti naktį dirbtas valandas ir pradėjus už jas mokėti priedus, atsiskaitymo lapeliuose žymimus kodu 214, pagrindinis atlyginimas (pastovioji atlyginimo dalis), į kurį ir turėjo būti įtrauktas priedas už naktinį darbą, nei kiek nesumažėjo, o išliko toks pats. Todėl galima draryti išvadą, kad iki 2008 m. liepos mėnesio priedai už naktinį darbą pamaininiam persolnalui į pareigines algas realiai nebuvo įtraukti ir nebuvo mokami. 2007 m. kolektyvinė sutartis buvo pakeista 2008-09-01. Po pakeitimo 4.2.2 punktas nustatė, kad darbuotojams pastovioji mėnesio atlyginimo dalis nustatoma pareiginių algų dydžiais generalinio direktoriaus įsakymu. Nebeliko nuostatos, numatančios, kad į pareigines algas įeina priedai už naktinį darbą (pamaininiam personalui) ir nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų, o 4.5.1 punktas nustatė, kad priedai ir priemokos mokamos už darbą nakties metu. Nebeliko nuostatos, kad priedai ir priemokos mokamos už darbą nakties metu, išskiriant pamaininį personalą, kuriam šis priedas įtrauktas į pareigines algas. Tačiau kolektyvinės sutarties pakeitimuose niekur nenumatyta, kad šitaip pakeičiant darbo užmokesčio struktūrą pareiginė alga, į kurią iki kolektyvinės sutarties pakeitimo turėjo būti įtraukti priedai už darbą nakties metu pamaininiam personalui, išliks nepakitusi ir nesumažės atskirai mokamo priedo už darbą nakties metu dalimi. Priešingu atveju tai reikštų, kad pamaininiam personalui už darbą nakties metu mokama du kartus, o tai būtų visai nelogiška. Be to, priedai už naktinį darbą buvo pradėti papildomai mokėti nuo 2008 m. liepos mėnesio, tai yra prieš du mėnesius iki kolektyvinės sutarties pakeitimo, galiojant ankstesnei nustatytai darbo užmokesčio struktūrai.

5) Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią. DK 298 str. nustato, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Todėl teismo išvada, kad pagal CK 1.127 str. 2 d. ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovams mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jiems priklausanti atlyginimo dalis, yra prieštaraujanti DK 298 str. nuostatai. Be to, teisės į ieškinį atsiradimas nusakomas ne objektyviu, o subjektyviu momentu, kada asmuo sužinojo apie jo pažeistas teises. Ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2010-10-18, kai ieškovas G. J., nuvykęs į Valstybinę darbo inspekciją, gavo atlikto patikrinimo išvadas. Iki tol Valstybinės darbo inspekcijos 2008-08-11 raštas SD-15180, kuriuo buvo atsakyta pareiškėjams, buvo adresuotas ir išsiųstas tik vienam asmeniui (L. P.), kuris kitų ieškovų apie tai neinformavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo. Ieškovai nuo pat sužinojimo apie savo teisių pažeidimą ėmėsi aktyvių veiksmų. 2011-01-14 Elektrinės profesinė sąjunga ir AB “Lietuvos elektrinė” profesinė energetikų sąjunga “Solidarumas” kreipėsi į darbdavį dėl šio darbo ginčo sprendimo. Buvo sudaryta taikinimo komisija, tačiau ginčas joje nebuvo išspręstas. Ieškovai 2011-11-21 darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nustatymo ir išmokėjimo. Nepavykus nustatyta tvarka išspręsti ginčo, ieškovai kreipėsi į teismą. Taigi, ieškovai senaties termino metu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami apginti savo pažeistas teises ir nesuteikė atsakovui pagrindo tikėtis, jog atsisako savo teisių arba nemano, kad jų teisės yra pažeistos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame procese. Nurodė, kad ieškovai nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kad jų padėtis buvo pabloginta palyginus su ta, kurią nustato DK 193 str. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovų kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dydis ženkliai viršijo statistinį vidutinį darbo užmokestį. Be to, apeliantams buvo mokami priedai. Taigi, ieškovų darbo užmokesčio dydis ir struktūra kompensavo darbo užmokesčio tarifus pagal DK 193 str. Apeliantai nenurodė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kodėl pirmos instancijos teismo išvada ir atsakovo pateikti duomenys neįrodo, jog visų darbuotojų pareiginiai atlyginimai buvo padidinti 17 %. Visi atsakovo prisiimti įsipareigojimai, pagerinantys darbuotojų padėtį lyginant su ta, kuri yra numatyta teisės aktuose, kompensuoja tai, kad darbuotojų naktinio darbo tarifai nebuvo apskaičiuojami pagal standartines taisykles, o tai tik patvirtina, kad apeliantų teiginiai visiškai nepagrįsti. Valstybinė darbo inspekcija 2008-08-11 pranešė ieškovams, jog pamainomis dirbančių darbuotojų naktį dirbtas laikas iki 2008-06-30 nebuvo žymimas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog tiksliai apskaičiuoti, kiek kiekvienas ieškovas išdirbo naktį per ginčo laikotarpį, nėra galimybės. Ieškovų ieškinyje nurodyta reikalaujamų sumų apskaičiavimo tvarka neatitinka tos, kuri pateikiama apeliaciniame skunde. Apeliantai klaidina teismą, nurodydami, kad atsiskaitymo lapeliuose žymimo kodo pakeitimas iš 154 į 214 bei tai, kad kai kurių apeliantų atlyginimai nuo 2008 m. liepos mėnesio padidėjo, neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad už naktį dirbtą laiką apeliantams nebuvo mokama įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2008 m. liepos atsakovui pradėjus apskaityti darbą naktį, buvo pradėta išskirti tik darbo užmokesčio už naktinį darbą dalis, tai yra atliktas tik duomenų apdorojimas, tuo tarpu atlyginimų dydžiai pakeisti nebuvo. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog ginčui taikytinas DK 27 str. 2 d. numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos teismų praktika taip pat nustato, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovams mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jiems priklausanti atlyginimo dalis. Pagal 2005 m. kolektyvinės sutarties 4.1.1 punktą ir 2007 kolektyvinės sutarties 4.1.3 punktą ieškovams darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 25 dienos ir iki kito mėnesio 10 dienos. Todėl paskutinis užmokestis už reikalavimų laikotarpį, tai yra už 2008 m. birželio mėn., buvo sumokėtas 2008-07-10. Todėl ir ieškovų reikalavimams paskutinio reikalavimų laikotarpio mėnesio atžvilgiu taikomas ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-07-11, o baigėsi 2011-07-11. Teismų praktikoje nustatyta, jog ieškinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiškia, kad praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nes darbo teisiniai santykiai yra nuolat kintantys bei susiję su kitais dirbančiais asmenimis, todėl šių santykių stabilumo užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas. Asmuo į savo teisės pažeidimus turi reaguoti ne bet kada, o per visą senaties terminą, nors ieškovai ieškinį teismui pateikė tik 2012-05-24.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai teismui ieškinį pateikė 2012-05-24 (t. I, b.l. 1). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2008-08-11 raštu Nr. SD-15180, išsiųstu L. P., nustatė DK 147 straipsnio 6 dalies, Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78, 3 dalies 3.1 punkto pažeidimus, kadangi AB „Lietuvos elektrinė“ (dabar – AB „Lietuvos energija“) pamainomis dirbančių darbuotojų naktį dirbtas laikas iki šių metų birželio 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas (išskyrus saugos skyrių) (t. I, b.l. 18-19). Minėtame rašte taip pat buvo konstatuota, kad aiškinantis pamaininio personalo naktinio darbo apmokėjimą ir pareiginių algų struktūrą, šiuo metu neįmanoma išskirti pareiginės algos visas sudedamąsias dalis, nes alga buvo sudaryta sujungiant mėnesinę algą (tarifą), premiją, priemokas už kenksmingas ir pavojingas darbo sąlygas, priemoką už darbą nakties metu. Pateiktas algos apskaičiavimo pavyzdys buvo parengtas darant prielaidą, kad pareiginę algą sudaro tik tarifas ir priemoka už darbą naktį, ir nustatyta, jog pareiginėje algoje už naktinį darbą tenkanti suma atitinka 50 % apmokėjimui už naktinį darbą, skaičiuojant vidutiniais dydžiais.

Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su pirmos instancijos teismo taikyta ieškinio senatimi ir teigia, kad teismas ex officio turėjo patikrinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

DK 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams. Šio straipsnio 5 dalis nustato, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taiksyklė, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Tačiau, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2004; 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo ex officio patikrinti, ar nėra priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai apie jų galimą pažeidimą žinojo 2008 m. balandžio mėnesį, kada kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Minėta institucija atsakymą atsakovo darbuotojams parengė ir išsiuntė 2008-08-11, o nustatyti pažeidimai faktiškai buvo ištaisyti dar 2008-07-11, kada ieškovai pradėjo gauti padidėjusį darbo užmokestį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-08-11 ir baigėsi 2011-08-11. Byloje yra duomenys, jog Elektrinės profesinės sąjunga ir profesinės energetikų sąjunga 2011-01-14 pateikė atsakovui reikalavimą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti darbo valandų skaičių nakties metu nuo 2000-01-01 iki 2008-07-01 ir pagal DK 193 str. apmokėti papildomai už darbą nakties metu nuo 2000-01-01 iki 2008-07-01 (t. I, b.l. 24). Nagrinėjamo ginčo metu paaiškėjus, jog yra individualus ginčas, ieškovai 2011-11-21 kreipėsi į AB „Lietuvos energija“ Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nustatymo ir išmokėjimo (t. I, b.l. 28-31). Nepavykus išspręsti ginčo ne teismo tvarka, ieškovai 2012-05-24 pateikė teismui ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog dėl byloje nagrinėjamų pažeidimų profesinės sąjungos kreipėsi į atsakovą 2011-01-14, yra pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes minėto kreipimosi metu terminas dar nebuvo pasibaigęs.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant neišmokėtos darbo užmokesčio dalies klausimą turi būti vadovaujamasi DK 301 straipsniu (ginčo atsiradimo metu galojusios DK redakcijos 298 straipsnis), nustatančiu, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl darbo užmokesčio priteisimo yra išaiškinęs, jog šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. DK 298 reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Šis terminas yra imperatyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovai dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi į teismą 2012-05-24, todėl pagal DK 301 straipsnio nuostatas jiems galėtų būti priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis už trejus metus, tai yra nuo 2009-05-24 iki 2012-05-24. Tačiau teisės pažeidimas atsakovo buvo ištaisytas dar 2008-07-11. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis DK 301 straipsniu priteisti ieškovų reikalaujamos darbo užmokesčio dalies nebėra galimybės ir ieškinį šiuo pagrindu yra atmestinas.

Apeliaciniu skundu ieškovai taip pat ginčija pirmos instancijos teismo išvadą, jog tiksliai apskaičiuoti kiek kiekvienas ieškovas išdirbo naktį per ginčo laikotarpį nėra galimybės, ir pateikia savo naktį dirbto laiko apskaičiavimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2008-08-11 raštu Nr. SD-15180 kaip tik ir buvo nustatytas darbo teisės pažeidimas, nes nebuvo išskiriamas ir apskaitomas pamainomis dirbančių darbuotojų darbas naktį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Todėl pirmos instancijos teismo išvada dėl galimybės nustatyti ieškovų dirbtų valandų skaičių naktį nebuvimo yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog ieškovų ieškinys negali būti tenkinamas dėl pasibaigusio DK 301 straipsnyje nustatyto trejų metų termino, neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų ieškovų argumentų, kadangi tai nepakeistų priimamos nutarties esmės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius