- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- I-3511-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06313-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Bronius Januška, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Svirelienei, atsakovo atstovui Arūnui Umbrasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2013-10-04 sprendimu Nr. (10.26)2-2478 atsisakė registruoti pareiškėjos pateiktus duomenis Kultūros vertybių registre, nes Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimas Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ yra apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui (b. l. 8). Departamentas 2013-12-16 sprendimu Nr. (1.27)2-3097 dar kartą atsisakė pareiškėjos pateiktus duomenis registruoti Kultūros vertybių registre (b. l. 30).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, prašymu (b. l. 1-5), kurį vėliau patikslino (b. l. 23-28), kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013-10-04 raštu Nr. (10.26.)2-2478 ir 2013-12-16 raštu Nr. (1.27.)2-3097 priimtus administracinius sprendimus ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) įregistruoti Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registre) Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą.
Paaiškino, kad atsakovo raštuose įtvirtinti administraciniai sprendimai - atsisakymas registruoti Registre Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo planą sukelia teisines pasekmes, nes Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu saugomos teritorijos plotas yra 314,13 ha, o Registre nurodyto savivaldybės saugomo teritorijos plotas įregistruotas 138, 97 ha., bei pažeidžia 2005-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1053 „Dėl kultūros vertybių registro įsteigimo ir kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-23 nutarimo Nr. 1179 redakcija) 2 punkte įtvirtintą Registro paskirties nuostatą.
Nuo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo dienos iki prašymo surašymo dienos Panevėžio miesto savivaldybė nėra gavusi iš Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje teikimo dėl priimto savivaldybės tarybos sprendimo neatitikimo įstatymams ar Vyriausybės sprendimams. Taip pat Panevėžio miesto savivaldybė nėra gavusi kompetentingo teismo nutarties, kuria būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo ar laikinosios apsaugos priemonės dėl tarybos sprendimo galiojimo laikino sustabdymo taikymo ar reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą. Atsakovas 2013-10-04 rašte Nr. (10.26.)2-2478 kaip pagrindą atsisakyti registruoti Registre pareiškėjos pateiktus duomenis nurodo, kad 2013-08-29 sprendimas Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ yra apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl viešojo ir įstatymų saugomo intereso gynimo. Tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2013-11-28 priėmus administracinėje byloje Nr. AS-556-960/2013 nutartį, kuria Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos atskiras skundas dėl viešo ir įstatymo saugomo intereso gynimo atmestas, palikus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-10-03 nutartį nepakeistą, išnyko 2013-10-04 rašte Nr. (10.26.)2-2478 nurodytas duomenų neregistravimo pagrindas.
Atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, neatlikdamas teisės aktuose įtvirtintos pareigos ir vilkindamas įregistruoti Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą 2013-12-16 rašte Nr. (1.27.)2-3097 nurodo jau kitas neregistravimo priežastis. Departamentas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje, kuris prašymą dėl viešojo ir įstatymų saugomo intereso gynimo persiuntė nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūrai. Iš Registro 2013-10-30 ir 2014-01-08 išrašo matyti, kad Panevėžio miesto istorinė dalis (unikalus objekto kodas 31872) nors ir yra savivaldybės saugomas (kaip pagrindas dėl paskelbimo savivaldybės saugomu yra nurodytas 2012-04-19 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-119), tačiau registre nurodytas teritorijos plotas ne 314,13 ha, o 1 389 685,29 kv. m. Tuo tarpu atsakovas 2013-06-04, pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. 1-78-320-2013 administracinėje byloje Nr. A-520-2141-13 pridėjo Registro išrašo „Panevėžio miesto istorinė dalis“ 2013-06-04 dienai, kopiją iš kurios matyti, kad teismui pateikti duomenys ir Registre esantys duomenys nesutampa, t.y. pateiktame teismui išraše matyti, kad savivaldybės saugomas teritorijos plotas yra 314 130 kv. m., taip pat vertingųjų savybių sąrašai ir pridedami dokumentai ženkliai skiriasi. Taigi atsakovas teikdamas teismui, Registro vartotojams visiškai skirtingus duomenis, pažeidė Registro tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, ignoruodamas įstatymų laikymąsi ir jų vykdymą priėmė neteisėtus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutinka, prašo sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėtos administracinė byla Nr. A-822-2882-13 bei administracinės bylos Nr. I-667-283/2014 ir Nr. I-18-320/2014, kuriose yra pateikti prašymai ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Atsiliepimuose (b. l. 21-22, 45-51) paaiškino, kad LVAT 2013-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-960/2013 nepašalino duomenų neregistravimo pagrindų, priešingai, LVAT kolegija nurodė, jog būtų tikslinga kreiptis į kitas valstybės institucijas dėl specialiojo plano teisėtumo patikrinimo, ką Departamentas ir padarė - raštu 2013-11-29 Nr.(1.29.-P)2P-639 kreipėsi į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje. Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje raštu 2013-12-10 Nr. 1-183(2.17) informavo Departamento Panevėžio teritorinį padalinį, kad prašyme nurodytų aplinkybių tyrimas peržengia Vyriausybės atstovo įgaliojimų ribas, be to Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-09-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1298-257/2013 nusprendė įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareikalauti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ištaisyti Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimus, t.y. iki 2012-04-19 Nr. 1-119 priėmimo vykdytas teritorijų planavimo procedūras nutraukti ir pradėti jas vykdyti nuo pirmojo etapo, o šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka (administracinė byla Nr. A-822-2882-13), byla neišnagrinėta, todėl persiunčia raštą 2013-11-29 Nr.(1.29.-P)2P-639 Panevėžio apygardos prokuratūrai. 2013-12-20 (reg. Nr. 1P-479) Departamento teritorinis padalinys gavo Vyriausybės atstovo raštą 2013-12-19 Nr. 1-188(2.17), kuriuo informuojama, kad Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje gavo Panevėžio apygardos prokuratūros raštą 2013-12-16 Nr. S-42244 „Dėl pareiškimo grąžinimo“, jokios kitos informacijos apie priimtus sprendimus pateikta nebuvo. Šiuo atveju nustačius, jog Panevėžio miesto savivaldybė Registro tvarkytojui pateikė neteisingus, kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų neatitinkančius duomenis, Registro duomenų teikėjas buvo informuotas apie negalimumą pateiktus duomenis registruoti, šios aplinkybės yra nepasikeitusios iki šiol.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo šalims gerai žinoma, kad savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimamas tuo metu (2013-08-29), kai administracinė byla dėl specialiojo planavimo procedūrų pažeidimų buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1298-257/13), o Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-09-30 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareikalauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ištaisyti Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimus, vykdytas specialiojo teritorijų planavimo procedūras nutraukti ir pradėti jas vykdyti nuo pirmo etapo. Šiuo metu šis Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme - LVAT, bylos Nr. A-822-2882-13.
Informavo, kad Departamento Panevėžio teritorinis padalinys, Panevėžio miesto savivaldybei pateikus informaciją raštu 2013-09-10 Nr. 19-4.18.-2052, sužinojo, jog Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje svarstė klausimą „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ ir priėmė sprendimą 2013-08-29 Nr. 1-247 teikiamą planą patvirtinti, nors tokiam planui Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nebuvo pritaręs ir apie tai buvo informuoti plano rengėjai, savivaldybės institucijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio skyrius. Departamento įgalioti valstybės tarnautojai nustatytais terminais teikė nepritarimus pateiktam specialiojo planavimo dokumentui, tačiau pateikti nepritarimai buvo ignoruoti, todėl Panevėžio miesto savivaldybės institucijos pažeidė teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūras, o padarytus pažeidimus ignoravo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio skyrius.
Departamento nuomone, nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius neužtikrino ir realios suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti specialiajame planavime, kad suinteresuoti asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti įstatymuose garantuotomis teisėmis teritorijų planavimo procese, kadangi planavimo organizatorius nepaisė ne tik atskirų asmenų teikiamų pagrįstų reikalavimų, bet ir nesilaikė valstybės nustatyto teritorijų planavimo ir kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas i š dalies
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012-04-19 sprendimu Nr. 1-119 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31872 Kultūros vertybių registre) paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu“ nusprendė skelbti Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus kodas 31872 Kultūros vertybių registre) Savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu; nustatė, kad Panevėžio miesto istorinė dalis saugoma viešam pažinimui ir naudojimui, Panevėžio miesto istorinės dalies reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-urbanistinis; nusprendė patvirtinti Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31872 Kultūros vertybių registre) teritorijos ribas, tęsti Panevėžio miesto istorinės dalies specialaus plano rengimą (b. l. 17).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas J. N. priėmė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2003(18.4), įrašė teigiamą Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo ir tvarkymo specialiojo plano patikrinimo išvadą, konstatavo, kad planavimo tikslai, procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų nuostatoms, todėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą tvirtinti galima (b. l. 88-89).
Šio akto pagrindu Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013-08-29 sprendimu Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą ir nustatė, kad šis planas įsigalioja kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą vietos spaudoje ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje (b. l. 9). Šis sprendimas paskelbtas pareiškėjos interneto svetainėje, pateiktas pranešimas vietinėje spaudoje (b. l. 10-12).
Pareiškėja 2013-09-23 raštu Nr. 19-4.8-2173 informavo atsakovą apie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimą Nr. 1-247, pateikė Panevėžio miesto istorinės dalies specialųjį planą ir prašė jį įregistruoti Registro duomenų bazėje (b. l. 13).
Departamentas 2013-10-04 sprendimu Nr. (10.26)2-2478 atsisakė registruoti pareiškėjos pateiktus duomenis Registre, nurodydamas, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimas Nr. 1-247 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ yra apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui (b. l. 8).
2013-12-05 raštu Nr. 19-4.8-2790 pareiškėja kreipėsi į Departamentą dar kartą prašydama įregistruoti Registre Panevėžio miesto istorinės dalies specialųjį planą. Nurodė, kad LVAT 2013-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-960/2013 įsiteisėjo, todėl išnyko aplinkybės, nurodytos 2013-10-04 rašte Nr. (10.26)2-2478 (b. l. 32-33).
Departamentas 2013-12-16 sprendimu Nr. (1.27)2-3097 dar kartą atsisakė pareiškėjos pateiktus duomenis registruoti Registre (b. l. 30), argumentuodamas tuo, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimas Nr. 1-247 yra apskųstas teismui, be to, dėl specialiojo planavimo proceso yra nagrinėjama kita apeliacinė byla, kurioje apeliantas yra ir Panevėžio miesto savivaldybė, o pagal LVAT 2013-11-28 nutartį byloje Nr. AS-556-960/2013 Departamentas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje, kuris prašymą dėl viešojo ir įstatymų saugomo intereso gynimo persiuntė nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūrai (b. l. 30).
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Departamento Panevėžio teritorinis padalinys 2013-11-29 kreipėsi į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje su prašymu kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ir 2013-08-29 sprendimo panaikinimo (b. l. 71-76). Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje 2013-12-10 persiuntė Departamento 2013-11-29 kreipimąsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą (b. l. 78-79), kuri 2013-12-16 raštu Nr. S-42244 Vyriausybės atstovui Panevėžio apskrityje grąžino Departamento Panevėžio teritorinio padalinio pareiškimą, nes iš esmės analogiškas pareiškimas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje išnagrinėtas 2013-10-03 ir priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuris per nustatytą terminą apskųstas nebuvo (b. l. 80).
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 punktą, kultūros paveldo objektai yra pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Remiantis šio straipsnio 21 punktu nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso.
Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų ir pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad Registre Departamentas buvo įregistravęs nekilnojamąją kultūros vertybę (u.k. 31872), Panevėžio miesto istorinę dalį, apimančią 314 130 kv. m. (b. l. 34-36), tačiau vėliau Registre teritorijos plotą sumažino iki 1 389 685,29 kv. m. (b. l. 37-38), nustatęs, kad nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys buvo pakeisti negavus vertinimo tarybos akto (b. l. 66). Pareiškėja atsakovei teikė Panevėžio istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą, kurį atsakovė grąžino, prašydama teikti patikslintus apskaitos dokumentus (b. l. 67-70).
Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų neregistravimą apie patvirtintą specialųjį planą Registre iš esmės argumentuoja tuo, kad buvo nustatyti specialiojo planavimo procedūrų pažeidimai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo specialisto priimtas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-2003(18.4) bei jo pagrindu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. 1-247 patvirtintas Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialusis planas yra neteisėti.
Pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimo Nr. 1-247 teisėtumas. Šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. 1-247 patvirtintas Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialusis planas yra galiojantis. Panevėžio apygardos administraciniame teisme užvesta byla dėl šio sprendimo, kaip norminio administracinio akto, teisėtumo ištyrimo nedaro jo negaliojančiu (Panevėžio apygardos administracinio teismo byla Nr. I-18-320/2014). Pažymėtina, kad atsakovės nurodytas sprendimas Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1298-257/2013, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Deliuvis“ skundas - panaikintas individualus sprendimas, priimtas šio subjekto atžvilgiu, ir įpareigota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareikalauti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ištaisyti Teritorijų įstatymo pažeidimus, t. y. iki 2012-04-19 sprendimo Nr.1-119 priėmimo vykdytas teritorijų planavimo procedūras nutraukti ir pradėti jas vykdyti nuo pirmojo etapo, yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taigi nevykdytinas kol neįsiteisėjęs ir nedarantis negaliojančiu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimo Nr. 1-247 („Liteko“ duomenys). Departamentui teisės aktai nesuteikia teisės tikrinti teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo. Kaip minėta, šio akto teisėtumą patikrins teismas.
Remiantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis Departamentas, kaip Registro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Nuostatų 14.2 punktu privalo užtikrinti, kad Registro duomenys atitiktų Registro tvarkymo įstaigai pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Šiuo atveju Departamentas, gavęs pareiškėjos 2013-09-23 ir 2013-12-05 prašymus dėl duomenų įregistravimo Registre, turėjo laikytis anksčiau nurodytų Nuostatų reikalavimų ir per 15 darbo dienų nuo jų gavimo patikrinti, ar pareiškėjos registruoti pateikti duomenys atitinka Kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, Nuostatams ir susijusių valstybės registrų duomenims. Atitinkamai nustatęs, kad pareiškėja pateikė neteisingus, netikslius, neišsamius, Kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių registrų duomenų neatitinkančius duomenis, turėjo stabdyti Kultūros vertybės įregistravimo procedūrą ir per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų gavimo pranešti apie tai pareiškėjai ir pareikalauti netikslumus ištaisyti (Nuostatų 24-25 punktai). Šiuo gi atveju atsakovas jam privalomų procedūrų nesilaikė ir iš karto atsisakė pateiktus duomenis registruoti Registre, nesuteikdamas pareiškėjai galimybės pasinaudoti prašymo trūkumų šalinimo institutu.
Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad trūkumai buvo nustatyti daugeliu raštų, kurių pareiškėja nešalino, nes bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjos buvo prašoma pateikti vertinimo tarybos aktą, o ne trūkumus, nustatytus gavus savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimą Nr. 1-247 (b. l. 66-70).
Departamentas yra saistomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), teisiniais principais, jo priimtiems administraciniams aktams keliami VAĮ įtvirtinti teisėtumo reikalavimai. VAĮ 8 straipsnyje, numatančiame individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimus apie individualaus administracinio akto priėmimą, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
LVAT, formuodamas praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Skundžiamuose Departamento 2013-10-04 sprendime Nr. (10.26.)2-2478 ir 2013-12-16 sprendime Nr. (1.27.)2-3097 apskritai nenurodytas atsisakymo registruoti duomenis Registre teisinis pagrindas. Ginčo aktuose nėra faktinio pagrindimo, tik formaliai nurodyta, kad teisme užvestos bylos dėl specialiojo planavimo pažeidimų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiami Departamento sprendimai nėra tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, prašymai išnagrinėti abstrakčiai, nėra aiškūs ir argumentuoti, todėl neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl šių priežasčių sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus. Pareiškėjos skundas netenkintinas pilna apimtimi, nes pateiktų duomenų atitiktis Kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, Nuostatams ir susijusių valstybės registrų duomenims yra priskirta Departamentui, o ne teismui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013-10-04 sprendimą Nr. (10.26.)2-2478 ir 2013-12-16 sprendimą Nr. (1.27.)2-3097 ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktus prašymus.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.