- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-272-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00447-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. T., V. V., D. V.
- Atsakovas
- S. U.
- Trečiasis asmuo
- T. J.
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T., V. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3787-656/2014 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovui S. U. dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir žemės sklypo nuomos mokesčio priteisimo; trečiasis asmuo – T. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovams A. T. ir V. V. (kartu su sutuoktine D. V.) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 2,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra atsakovui S. U. nuosavybės teise priklausantys ir valdomi nekilnojamieji daiktai: karvidė, ferma, siloso tranšėjos ir mėšlidės. Ieškovai nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai; 2009-2013 m. laikotarpiu atsakovas ieškovams mokėjo apie 1 000 Lt metinį žemės sklypo nuomos mokestį. 2013 m. pabaigoje ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami rašytine forma patvirtinti šalių nuomos santykius ir nustatyti 2 000 Lt per mėnesį nuomos mokestį, tačiau atsakovas su ieškovų siūlymu nesutiko.
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti tarp ieškovų ir atsakovo nuo 2009 m. sausio 1 d. egzistuojant žemės sklypo nuomos teisinius santykius; 2) priteisti ieškovams iš atsakovo 128 434,71 Lt nuomos mokestį už žemės sklypo nuomą 2009-2013 m. laikotarpiu; 3) įpareigoti atsakovą su ieškovais sudaryti rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį šiomis esminėmis sąlygomis: a) neterminuotam laikotarpiui; b) mokant 5 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nuomos mokestį už atsakovo valdomą ir naudojamą 1,3438 ha žemės sklypo dalį ir 2,5 proc. dydžio žemės nuomos mokestį už atsakovo neužstatytą, tačiau naudojamą 0,8062 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo rinkos vertę nustatant pagal masinį šalies nekilnojamojo turto vertinimą; 4) priteisti iš atsakovo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad tarp šalių nuo 2009 m. sausio 1 d. egzistuoja žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai; įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu sudaryti su ieškovais viso žemės sklypo nuomos sutartį šiomis esminėmis sąlygomis: a) neterminuotam laikotarpiui; b) mokant sklypo savininkams metinį 0,3 proc. dydžio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nuomos mokestį už visą žemės sklypą; priteisė ieškovei A. T. iš atsakovo S. U. 330,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovų sklype aktyviai vykdo ūkinę veiklą ir tuo pagrindu gauna tam tikro dydžio naudą ir pajamas; ieškovus iki 2013 metų tenkino susiklostę faktiniai žemės nuomos už 1000 Lt per metus santykiai. Dėl šių aplinkybių teismas tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti tarp šalių egzistuojant žemės sklypo nuomos teisinius santykius nuo 2009 m. sausio 1 d. ir įpareigojo šalis sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad žemės nuomos mokestis turi būti mokamas už visą 2,1500 ha žemės sklypą, o ne už atsakovo valdomą 1,3438 ha žemės sklypo dalį, kadangi likusi žemės sklypo dalis (0,8062 ha) yra užimta kelių, kurie veda prie atsakovo valdomų pastatų. Pasak teismo, žemės sklype yra tik atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai, atsakovas neįrodė, kad ieškovai žemės sklypą gali naudoti kitiems tikslams. Teismas nurodė, kad ginčo sklypas yra Vilniaus rajono savivaldybės kaimo vietovėje ir, teismo vertinimu, nėra jokių aplinkybių, kurios lemtų didesnę jo rinkos vertę bei aukštesnį nuomos mokestį. Teismas pažymėjo, kad šalys nurodė ir neginčijo aplinkybės, kad apylinkėse esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomojami už 100-200 Lt metinį nuomos mokestį už hektarą. Teismo vertinimu, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T3-412 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2013 metams nustatymo“ 1.3. punkte nustatytas 0,3 procento žemės mokestinės vertės tarifas atitinka žemės naudojimo paskirtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, be to, pats atsakovas šį tarifą nurodė kaip jam priimtiną. Teismas nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. viso ginčo žemės sklypo rinkos vertė masinio vertinimo būdu nustatyta 244 000 Lt, todėl 0,3 procentų dydžio metinis nuomos mokestis sudarytų 732 Lt.
Ieškinio dalį dėl 128 434,71 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio priteisimo už 2009-2013 metų laikotarpį teismas atmetė, nurodydamas, kad nuomos mokestis sumokėtas ir buvo ieškovų sistemingai akceptuojamas, todėl prievolė pagal šalių žodinį susitarimą dėl žemės nuomos buvo įvykdyta tinkamai ir yra pasibaigusi (CK 6.123 str. 1, 3 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo pakeisti jau įvykdyto sandorio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. T., V. V. ir D. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti 128 434,71 Lt nuomos mokestį už 2009-2013 metų laikotarpį ir priteisti šią sumą, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį už 0,3 proc. nuo žemės sklypo vertės dydžio nuomos mokestį ir nustatyti 5 proc. nuo žemės sklypo vertės nuomos mokestį už 1,3438 ha žemės sklypo dalį ir 2,5 proc. nuomos mokestį už 0,8062 ha žemės sklypo dalį; priteisti 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė metinį 0,3 proc. dydžio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nuomos mokestį už žemės sklypą. Spręsdamas dėl žemės sklypo dydžio nuomos dydžio, teismas iš esmės vadovavosi teisės aktų analogija, t. y. pritaikė teisės aktus, kuriais sprendžiami valstybinės žemės sklypų nuomos santykiai. Nurodyti teisės aktai reglamentuoja nuomos mokesčio tarifą nuo 0,1 proc. iki 4 proc. žemės vertės. Teismo nustatytas 0,3 proc. žemės sklypo mokesčio tarifas iš esmės atitinka teisės aktais nustatytą minimalų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Tačiau bylos šalis sieja ne valstybiniai, o privačių asmenų teisiniai santykiai. Dėl ieškovams priklausančiame žemės sklype esančių atsakovo pastatų ieškovas iš esmės negali pasinaudoti visu jiems priklausančiu žemės sklypui, t. y. ieškovų nuosavybės teisė yra absoliučiai suvaržyta. Žemės sklypo pritaikymas ieškovų poreikiams praktiškai yra neįmanomas. Atsakovas aktyviai vykdo ūkinę veiklą ir tuo pagrindu gauna tam tikro dydžio naudą ir pajamas. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nustatytas 0,3 proc. žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas privalo būti didinamas ir mažiausiai turi sudaryti 2 proc. Teismo nustatytas 0,3 proc. tarifas sutampa su žemės sklypo mokesčio tarifu, todėl prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat ekonominiams žemės sklypo nuomos kainos pagrindimo argumentams, kadangi tokia ieškovų iš turto gaunama nauda yra mažareikšmė, neatitinkanti privačių asmenų turtinių santykių dėl turto perleidimo ir tuo pagrindu gautinos naudos.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą sumokėti nuomos mokestį už 2009-2013 m. laikotarpį. Priešingai nei nurodė teismas, jokio žodinio ar kita forma išreikšto susitarimo tarp ieškovų ir atsakovo dėl žemės sklypo nuomos mokesčio nėra ir nebuvo – atsakovas pats vienašališkai spręsdavo dėl žemės sklypo nuomos dydžio, mokėjimo formos, nuomos mokesčio mokėjimo periodiškumo ir pan. Atsakovo atsiskaitymų negalima laikyti tinkamu ir galutiniu atsiskaitymu už žemės sklypo nuomą. Ieškovai užskaitė atsakovo atliktus mokėjimus (5 000 Lt už 2009-2013 m. laikotarpį), tačiau niekada su atsakovu nebuvo sutarę dėl būtent tokio dydžio metinio nuomos mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. U. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo teigimu, viena esminių aplinkybių, nustatytų šioje byloje, yra ta, kad ieškovai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo jau esant minėtiems pastatams ir statiniams, tai reiškia, kad suprato, jog negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teisių ir gauti iš jo naudos, kurią galėtų gauti įprastai nesant suvaržymų. Be to, patys ieškovai pripažino, kad dalimi žemės sklypo atsakovas nesinaudoja, todėl nėra pagrindo priteisti didesnį žemės nuomos mokestį, nei jis nustatytas skundžiamu sprendimu. Atsakovas pažymėjo, kad nors teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog žemės sklype yra tik atsakovui priklausantys pastatai ir inžineriniai įrenginiai ir nustatė nuomos mokestį už visą žemės sklypą, tačiau ši aplinkybė nedraudžia ieškovams papildomai reikalauti žemės nuomos mokesčio iš trečiojo asmens T. J.. Nurodo, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype yra trečiajam asmeniui priklausantis pastatas; trečiasis asmuo taip pat naudojasi tuo pačiu žemės sklypu ir jame esančiu privažiavimo keliu prie jam priklausančio statinio. Pasak atsakovo, jo prievolė atsiskaityti su ieškovais už 2009-2013 laikotarpį yra įvykdyta tinkamai ir yra pasibaigusi, todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 128 434,71 Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jis naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri užstatyta atsakovui priklausančiais pastatais, kitais statiniais, ir iš esmės neprieštaravo dėl šios (atsakovo naudojamos) žemės sklypo dalies nuomos sutarties su ieškovais sudarymo. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą su ieškovais sudaryti viso ieškovams priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad būtų sudaryta viso žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas, be kita ko, buvo įpareigotas ir sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovas apeliacinio skundo neteikė, atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms, būtų galima spręsti, kad atsakovas sutinka su ieškovais sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį ir nevertinti teismo sprendimo dėl įpareigojimo sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį dalies pagrįstumo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad esminis nesutarimas tarp šalių yra kilęs dėl to, jog šalys nesutaria dėl abiem šalims priimtino mokesčio, mokėtino už naudojimąsi žemės sklypu. Dėl šio nesutarimo iš esmės ir buvo inicijuotas teisminis ginčas. Pagal pasirinktą nuomos mokesčio paskaičiavimo algoritmą, nuomos mokesčio dydis, kuris šalims turi esminę reikšmę, tiesiogiai priklauso nuo nuomojamo žemės sklypo ploto. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė 0,3 proc. dydžio nuomos mokestį, skaičiuojamą nuo nuomojamo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės (nustatytos masinio vertinimo būdu). Apeliantai įrodinėja, kad teismo nustatytas žemės sklypo nuomos mokestis yra per mažas ir kolegija šį apeliantų argumentą pripažįsta pagrįstu. Taikant teismo nustatytą 0,3 proc. koeficientą nuomos mokesčiui paskaičiuoti, atsakovo mokėtinas nuomos mokestis būtų dar mažesnis (pvz. už 2013 m. nuomos mokestis sudarytų 732 Lt, už 2014 m. – 766 Lt) nei iki bylos inicijavimo atsakovo ieškovams mokėtas mokestis už naudojimąsi žemės sklypu (apie 1 000 Lt per metus). Be to, teismo nustatytas nuomos mokestis yra mažesnis ir už paties atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytą kaip priimtiną mokėti mokestį. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina leidžia sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nustatė per mažą nuomos mokestį (CPK 185 str.)
Žemės sklypo nuomos mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo žemės sklypo ploto, o atsakovo sutikimą su teismo sprendimu nustatytu įpareigojimu sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį iš esmės lemia atsakovui priimtina nuomos kaina, todėl pripažinus, kad teismas nustatė per mažą nuomos mokestį ir iš naujo vertinant šį klausimą, atsakovo gali netenkinti nuomos mokesčio dydis, apskaičiuotas už visą žemės sklypą, dėl kurio (viso sklypo) nuomos jis nesutinka. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vertinti ir teismo sprendimo dalį, kuria šalys įpareigotos sudaryti viso žemės sklypo nuomos sutartį.
Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatytas nei įstatyminis pagrindas sudaryti nuomos sutartį, nei savanoriškas atsakovo įsipareigojimas sudaryti nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis pateiktu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) žemės sklypo nuomos sutartį prašė sudaryti ieškovai. Šalims nepavykus susitarti dėl abiem pusėms priimtinų žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, nėra pagrindo spręsti, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo nuomos, todėl teismo įpareigojimas sudaryti žemės nuomos sutartį neatitinka CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarčių laisvės principo.
Ieškovai teigia, kad teismui nedraudžiama įpareigoti įforminti raštu esamus nuomos santykius ar įpareigoti vykdyti prievoles, kilusias iš žodinės nuomos sutarties, tačiau, kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta (ieškovai neįrodė), kad iki ieškinio pateikimo šalis siejo nuomos santykiai dėl viso žemės sklypo ir ieškovų teisės pažeidžiamos tik dėl to, kad nesudarytas rašytinis susitarimas dėl žemės sklypo nuomos. Teismo posėdžių metu šalys paaiškino, kad atsakovas už naudojimąsi ieškovams priklausančiu žemės sklypu atsiskaitydavo žemės ūkio produkcija, vėliau – pinigais. Byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų susitarę dėl konkrečios žemės sklypo dalies perdavimo atsakovui valdyti ir naudoti, taip pat kad būtų susitarę dėl atsiskaitymo, jo dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieję santykiai atitinka žemės nuomos teisinius santykius (CK 6.545 str. 1 d.). Tai, kad ieškovai neprieštaravo dėl atsakovo naudojimosi jiem priklausančiu sklypu (jo dalimi), leidžia spręsti, kad atsakovas žemės sklypu (jo dalimi) naudojosi teisėtai, tačiau savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šalis siejo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuo 2009 m. šalis siejo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinio dalis dėl pripažinimo, kad nuo 2009 metų šalis siejo nuomos santykiai, atmetama.
Nesant įstatyme numatytos pareigos ir paties atsakovo savanoriško įsipareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį, taip pat nenustačius, kad šalis sietų žodinė žemės sklypo nuomos sutartis, teismas neturėjo diskrecijos teisės įpareigoti šalis sudaryti nuomos sutartį (CK 6.165 str. 2 d.). Todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas su ieškovais sudaryti neterminuotą viso žemės sklypo nuomos sutartį, mokant 0,3 proc. nuo vidutinės masinio vertinimo būdu nustatytos žemės vertės žemės nuomos mokestį, panaikinama.
Esant tokiai situacijai, kai atsakovui priklausančių pastatų, kitų statinių eksploatavimui reikalinga naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu, o šalys nesusitaria dėl abiem šalims priimtinų nuomos sutarties sąlygų (nuomojamo sklypo dydžio, nuomos mokesčio dydžio), byloje turėtų būti keliamas atlygintino servituto nustatymo klausimas (CK 4.111, 4.112, 4.126 str. 1 d.). Dėl šios priežasties panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šią bylos dalį nagrinėdamas iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinio reikalavimus. Tuo atveju, jei būtų patikslinti ieškinio reikalavimai, bylos nagrinėjimo metu turi būti aiškinamasi, kokia ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis reikalinga naudotis atsakovui siekiant tinkamai eksploatuoti jam priklausančius pastatus ir kitus statinius, esančius minėtame žemės sklype; šalys turėtų pateikti papildomus duomenis, kuriuose būtų nurodoma servituto apimtis, taip pat teikti duomenis, kokio dydžio atlyginimas yra teisingas, protingas, adekvatus ir pakankamas ieškovams kaip žemės klypo savininkams už žemės sklypo (jo dalies) nuosavybės teisės suvaržymą.
Be to, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype yra ne tik atsakovams, bet ir trečiajam asmeniui T. J. priklausantis pastatas (veršidė); šių aplinkybių neginčijo ir šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype yra tik atsakovui priklausantys pastatai ir inžineriniai tinklai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl šios priežasties, jei bus patikslinti ieškinio reikalavimai ir sprendžiamas žemės servituto nustatymo klausimas, turėtų būti atsižvelgiama ir į trečiojo asmens galimybę eksploatuoti jam priklausantį pastatą. Tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad yra pagrindas nustatyti servitutą naudotis trečiajam asmeniu priklausančiu pastatu, turėtų būti sprendžiama dėl minėto asmens procesinės padėties byloje.
Dėl mokesčio už 2009-2013 metų laikotarpį priteisimo
Pirmiau nutartyje konstatuota, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad šalis 2009-2013 metais siejo nuomos teisiniai santykiai. Tačiau šalis siejo atlygintiniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl žemės sklypo naudojimo ir ieškovai turi teisę reikalauti savo pažeistų teisių gynimo, atsakovui netinkamai vykdant sutartines pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovas už naudojimąsi ieškovams priklausančiu žemės sklypu jiems mokėjo apie 1 000 Lt metinį mokestį, atsiskaitė žemės ūkio produkcija. Pateiktu ieškiniu ieškovai, be kita ko, įrodinėjo, kad šis mokestis yra didesnis ir prašė papildomai priteisti iš atsakovo 128 434,71 Lt mokestį už 2009-2013 m. laikotarpį. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė šį ieškovų reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovo prievolė mokėti ieškovams mokestį už šį laikotarpį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti pakeisti jau įvykdyto sandorio (CK 6.123 str. 1, 3 d.).
Galima sutikti su ieškovais, jog vien tai, kad jie priimdavo atsakovo mokamus pinigus už naudojamą žemės sklypą, savaime nereiškia, kad atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs su ieškovais. Tačiau pagal CK 6.123 straipsnio 2 dalį, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui, t. y. šiuo atveju ieškovams.
Byloje nustatyta, kad šalis siejo ilgą laiką siejo žemės naudojimosi santykiai, atsakovas už naudojimąsi ieškovams priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi) su jais atsiskaitydavo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl konkretaus mokesčio, tai pripažįsta ir patys ieškovai. Iki ieškinio pateikimo atsakovas ilgą laiką naudojosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu, byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitarę dėl didesnio atlyginimo už žemės sklypo naudojimą nei jis buvo mokėtas, tai patvirtina ir tas faktas, kad ieškovai, priimdavę atsakovo atsiskaitymą, reikalavimų mokėti didesnį mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad ieškovai nepaneigė prezumpcijos, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d.; CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 128 434,71 Lt sumos už naudojimąsi žemės sklypu 2009-2013 m. laikotarpiu priteisimo, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinama (CPK 93 str. 5 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako. Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, jog tarp ieškovų A. T. ir V. V. bei atsakovo S. U. nuo 2009 m. sausio 1 d. egzistuoja žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nuomos teisiniai santykiai ir klausimą išspręsti iš esmės – šią ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovus A. T. ir V. V. sudaryti su atsakovu S. U. neterminuotą žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nustatė nuomos mokestį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir šią ieškinio dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.