Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį apimtos ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį. apimtos iš dalies sudedant ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo. BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2007-02-05 iki 2007-06-04, nuo 2008-02-03 iki 2008-12-23. 2009-04-24 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu 2008-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl pagal BK 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 2 dalies, 153 straipsnio, 140 straipsnio 2 dalies bausmių bendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo; 2019-10-04 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. lapkričio 5 d., apie 06.25 val., N. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas), konflikto metu tyčia pargriovęs ant čiužinio savo dukrą N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu N. G. į kairę jos veido pusę. N. G. bandant pabėgti iš buto, jis sugriebė N. G. už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą veide, kaklo ir sprando dešinėje pusėje, dešinės alkūnės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad su dukra N. G. nebuvo susipykę ir kai jis grįžo iš Marijampolės pataisos namų, ji pakvietė ateiti į svečius. Ji paprašė padėti įsirengti kanalizacijos įrangą bute. Jis visą savaitę dirbo, vakarais ja dukra kartu išgerdavo alaus. Tą vakarą viskas buvo gerai, tik jis buvo labai pavargęs ir vėl nupirko alaus, kurį gėrė kartu su dukra. Ji iš sūnaus paėmė 20 Eur ir liepė dar atnešti alaus. Po to ji žaidė savo telefonu, o jos užsnūdo. Atsibudo tik pajutęs, jog dukra daužo jo galvą. Ji daužė galvą ir kažką kalbėjo, tuomet jis ją nustūmė ir kirto į veidą. Tuomet prasidėjo stumdymasis. Jo metu atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus. Blaivus taip nebūtų elgęsis. Gailisi dėl to, ką padarė. Dirba, turi nepilnamečių vaikų, gyvenančių su jo seserimi, kuriems reikia padėti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:

Nukentėjusiosios N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad R. B. yra jos tėvas, jis prieš mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur 12 metų atliko bausmę. Gyvena ne vienuose namuose, t. y. ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo nebendravo daug metų, o kai jis grįžo iš kalėjimo, pradėjo bendrauti, konfliktų nebuvo, sutarė pakankamai gerai. Jis pas ją atėjo iš vakaro, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. Kadangi jis jai padėjo bute susitvarkyti kanalizaciją, jie nusprendė ta proga kiek pasivaišinti, nusipirko alaus ir jį vartojo virtuvėje, kitame kambaryje miegojo jos du vaikai. Jie prasėdėjo iki paryčių ir ji pasakė tėvui, kad jam reikia eiti namo, kadangi ji nori pamiegoti. Jis supyko, kad jam taip pasakė, pasidarė agresyvus ir įsižeidė, kad liepia išeiti. Jis atsisakė išeiti, todėl ji dar griežčiau jam pasakė, kad jis turi išeiti. Tuomet jis nuėjęs užrakino buto duris, taip pademonstruodamas, kad niekur neis. Ji taip pat ėjo prie durų ir tarp jų gavosi susistumdymas. Besistumdant jie atsidūrė kambaryje, kur miegojo jos vaikai, jis ją pargriovė ant čiužinio, kuris guli ant grindų kambaryje ir ją gulinčią ant nugaros kurį laiką laikė prispaudęs rankas prie čiužinio. Vaikai miegojo, ji prašė paleisti. Supratusi, kad jis nepaleis, pradėjo šauktis pagalbos, tuomet jis jai kumščiu sudavė į kairę veido pusę prie akies. Ji prašė, kad baigtų, muistėsi, bandė išsilaisvinti, nes jis vis dar ją laikė. Netrukus jis lyg atlyžo, paleido ją ir norėjo eiti virtuvėje parūkyti, o ji tuo metu, kai jis nuėjo bėgo link durų, tikėjosi pabėgti ir ieškoti pagalbos. Jis ją prie durų sugavo, sugriebė iš nugaros, tiksliai net nežino už kur, bet kažkur kaklo srityje ir vėl nustūmė ant to čiužinio vaikų kambaryje, šaukė ant jos necenzūriniais žodžiais, keikė, šaukė, kad užmuš ją, sudavė jai smūgius kumščiu į dešinį žandikaulį, dar kelis smūgius, ne mažiau tris į veidą. Ji jį bandė stumti nuo savęs, šaukė, kad paleistų. Kai ji pradėjo šauktis pagalbos, pabudo jos vyresnysis vaikas. Tai pamatęs tėvas ją paleido. Jos sūnus D. ir ji nuėjo į virtuvę, vaikas ją apsikabino, nes buvo išsigandęs. Tėvas taip pat atėjo į virtuvę, jai sakė, kad varytų vaiką iš virtuvės, pats pradėjo stalčiuje ieškoti peilio (žino, kad ten laikomi įrankiai) tuomet ji su sūnumi nubėgo į vaikų kambarį, pradėjo belsti į langus, gal kas gatvėje pastebės ir iškvies pagalbą. Jis į šį kambarį nebeatėjo, išėjo iš jos namų. Su peiliu jis jai nieko nedarė, tik matė, kad jo siekia, todėl išsigando, kad gali pasiėmęs peilį ją sužaloti ir iš virtuvės pabėgo. Jam išėjus užrakino vaikus bute, pati nubėgo pas tetą prašyti pagalbos. Teta iškvietė policiją. Dėl tokio tėvo elgesio ji labai išsigando, be to jai padaryti sužalojimai veido, kaklo, rankų srityse (b. 1. 22-25).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo fiksuojama, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 06.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad namuose tėvas R. B., kuriam alkotesteriu nustatytas 0,97 promilių girtumas, sumušė savo dukrą N. G., kuriai nustatytas 2,17 promilių girtumas. Įvykio vietoje nustatyta, kad R. B. sudavė N. G. nenustatytą skaičių smūgių su ranka į veido sritį. Dėl to N. G. jautė fizinį skausmą kairėje ir dešinėje veido pusėse. Taip pat konflikto metu R. B. bandė smaugti N. G., grasino su peiliu šaukdamas, kad ją papjaus (b. 1. 5-7).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo fiksuojama, kad išgertuvių metu R. B. sudavė N. G. į veido sritį su ranka. Kiek smūgių tiksliai negali pasakyti, tačiau jautė skausmą kairėje ir dešinėje veido pusėje. Bandė ją smaugti, viskas vyko vaikų kambaryje. Konfliktui persikėlus į virtuvę, R. B. jai grasino su peiliu, šaukdamas, kad ją papjaus. R. B. padėjo peilį ir išėjo į namus. Fiksuojamos kraujosruvos abiejose N. G. kaklo pusėse bei patinimas, nubrozdinimas veido srityje (b. 1. 34-35).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 8-17).

Specialisto išvada Nr. G 589/2019 (09), kurioje fiksuojama, kad N. G. konstatuoti kraujosruvos veide, kaklo ir sprando dešinėje pusėje, dešinės alkūnės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2019 m. lapkričio 5 d. N. G. konstatuoti kūno sužalojimai tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. N. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais poveikiais. N. G. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. N. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jai krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais (b. 1. 33).

BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamasis yra kaltinamas, įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Neabejotinai įrodyta, kad R. B. 2019 m. lapkričio 5 d., apie 06.25 val., N. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas), konflikto metu tyčia pargriovęs ant čiužinio savo dukrą N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu N. G. į kairę jos veido pusę. N. G. bandant pabėgti iš buto, jis sugriebė N. G. už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą veide, kaklo ir sprando dešinėje pusėje, dešinės alkūnės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padarė nuo alkoholio apsvaigęs asmuo ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes (smurtas panaudotas prieš vieną nukentėjusiąją), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 1 kartą (b. l. 39-42), 5 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 56). Byloje nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymą.

Įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Įverti­nus kaltinamąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkio laikotarpiui (galimas laisvės atėmimas iki 1 metų). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nepilnamečių vaikų, gyvenančių su jo seserimi, kuriems reikia padėti, arešto bausmė, kuri nors ir yra švelnesnė už laisvės atėmimą, tačiau realiai suvaržytų asmens galimybę dirbti, neskirtina.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padarę jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas mano, kad kaltinamojo atžvilgiu jo izoliavimas nuo visuomenės dar nėra neišvengiamai būtinas. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis dar gali būti probuojamas, t. y. taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam paskirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. G. prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo elgesio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl patiriamo skausmo negali atlikti namų ruošos darbų. Negali atsigauti po patirto smurto, bijo, kad tai nepasikartotų.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikaltimą veiką, t. y. pargriovęs ant čiužinio N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu į kairę jos veido pusę, vėliau sugriebė už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą veide, kaklo ir sprando dešinėje pusėje, dešinės alkūnės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be patirtų fizinių sužalojimų, nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į kaltinamojo gaunamas pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų byloje nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baubiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-05 iki 2019-11-06 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) mėnesiams metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš R. B. N. G. naudai priteisti 300 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.