Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Rivatra“ atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Rivatra“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-12 sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovės UAB „Rivatra“ 5 963,95 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad apie bylos iškėlimą nieko nežinojo, nes ieškinys su priedais jai nebuvo įteiktas. Anksčiau buvo gavusi 2016-06-03 teismo įsakymą, kuriuo ieškovei, remiantis tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, buvo priteistos analogiškos sumos, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus iš teismo gavo 2016-07-12 nutartį, kuria minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas ir civilinė byla nutraukta, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė. Atsakovė nesupranta, kodėl buvo iškelta byla civilinė byla dėl to paties reikalavimo su tomis pačiomis šalimis, o atsakovė nebuvo tinkamai informuota nei apie iškeltą civilinę bylą, nei apie pateiktą ieškinį, tačiau atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Be to, atsakovė nurodė, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės dėl vilkiko SCANIA R420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 6094945, pagal kurią buvo išduotas draudimo liudijimas AJA 6542830. Pagal pastarąją draudimo sutartį minėtas vilkikas buvo apdraustas TPVCAP draudimu nuo 2015-07-15 iki 2016-04-15, t. y. ji galiojo ir 2015-10-15 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi prašymo peržiūrėti sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netenkino.Teismas nurodė, jog EPP duomenų bazė patvirtina, kad procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys ir jo priedai atsakovei išsiųsti 2016-07-14, taigi laikomi įteikti 2016-07-15, ir nuo 2016 m. liepos 16 d. skaičiuojamas teismo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovei tokia pat tvarka buvo siunčiami ir ankstesni dokumentai: pareiškimas, teismo įsakymas, pranešimas, nutartis, todėl atsakovei tokia dokumentų įteikimo tvarka buvo žinoma.Atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės, dėl kurių, jos nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas buvo detaliai aptartos teismo sprendime už akių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti sprendimo už akių panaikinimo būtinybę. Kaip akcentavo ieškovė, atsakovei atsakomybė kilo už draudimo sutarties pažeidimą, o ne dėl skolos už nesumokėtas draudimo išmokas. Ieškovė sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad draudimo apsauga pagal draudimo sutartį Nr. 126094945 įvykio metu galiojo. Teismas nustatė, kad 2015-07-14 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiui iki 2016-07-14 buvo apdrausta atsakovo transporto priemonės SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šią draudimo sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką dalimis per 4 kartus. Atsakovė draudimo sutartimi numatytą sumokėti iki 2015-10-15 draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai, t. y. 2015-11-25, o 2015-10-15 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės darbuotojo, apgadino kitą automobilį – FIAT 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovės vairuotojas. Ieškovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo 5963,95 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Taigi teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės draudiko reikalaujamą sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovė nurodo, jog apie bylos iškėlimą nieko nežinojo, nes ieškovės ieškinys su priedais jai nebuvo įteiktas. Anksčiau buvo gavusi 2016-06-03 teismą įsakymą, kuriuo ieškovei, remiantis tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, buvo priteistos analogiškos sumos, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus iš teismo gavo 2016-07-12 nutartį, kuria minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas ir civilinė byla nutraukta, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė. Atsakovė nesupranta, kodėl buvo iškelta byla civilinė byla dėl to paties reikalavimo su tomis pačiomis šalimis, o atsakovė nebuvo tinkamai informuota nei apie iškeltą civilinę bylą, nei apie pateiktą ieškinį, tačiau atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovė taip pat teigia, jog dėl vilkiko SCANIA buvo sudaryta kita įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 6094945, pagal kurią buvo išduotas draudimo liudijimas AJA 6542830. Teismas nepasisakė dėl šios draudimo sutarties ir už ją laiku sumokėtų įmokų, nors pagal šią draudimo sutartį draudimo apsauga galiojo pilnai.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Ieškovė nurodo, jog atsakovės teiginys, kad jai ieškinys nebuvo įteiktas, nepagrįstas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti per EPP sistemą.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog ji pažeidė draudimo sutartį, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės reikalaujamą sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-12 sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovės UAB „Rivatra“ 5 963,95 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde nenurodydama jokių iš esmės naujų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs, revizuodamas sprendimą už akių.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galima paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Atsakovė teigia, jog apie bylos iškėlimą nieko nežinojo, nes ieškinys su priedais jai nebuvo įteiktas. Anksčiau buvo gavusi 2016-06-03 teismo įsakymą, kuriuo ieškovei, remiantis tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, buvo priteistos analogiškos sumos, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus iš teismo gavo 2016-07-12 nutartį, kuria minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas ir civilinė byla nutraukta, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė. Atsakovė nesupranta, kodėl buvo iškelta byla civilinė byla dėl to paties reikalavimo su tomis pačiomis šalimis, o atsakovė nebuvo tinkamai informuota nei apie iškeltą civilinę bylą, nei apie pateiktą ieškinį, tačiau atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendimas už akių byloje priimtas dėl to, kad atsakovė nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė procesinius dokumentus teismui pateikė elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė turėjo aktyvią viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą. Atsakovė, prisijungusi prie EPP sistemos, saistoma pareigos elgtis protingai ir rūpestingai, privalėjo iš karto susipažinti su šios sistemos naudojimo ir valdymo taisyklėmis, pasikonsultuoti dėl pasikeitusios procesinių dokumentų priėmimo tvarkos. Lietuvos CPK 175(1) straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys ir jo priedai atsakovei per EPP sistemą išsiųsti 2016-07-14, taigi laikomi įteiktais 2016-07-15, ir nuo 2016-07-16 buvo pradėtas skaičiuoti teismo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia pat tvarka atsakovei buvo siunčiami ir ankstesni procesiniai dokumentai: pareiškimas, teismo įsakymas, pranešimas, nutartis, tačiau atsakovė neginčijo juos gavusi, taigi atsakovei buvo žinoma procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Tai, kad atsakovė pati tinkamai nepasidomėjo proceso eiga ir laiku bei rūpestingai neįgyvendino savo procesinių pareigų, neatleidžia jos nuo atsakomybės už tokio neveikimo procesines pasekmes. Atsakovė nurodo, kad jai nesuprantama, kodėl ieškovė, nepateikusi ieškinio per teismo nustatytą terminą, iškėlė kitą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė neteisingai traktuoja susidariusią situaciją: iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškinio pagrindu užvestos bylos proceso numeris yra toks pat kaip ir bylos dėl teismo įsakymo išdavimo proceso numeris – Nr. 2-46-3-01262-2016-5. Byloje Nr. e2-817-367/2016, užvestoje ieškinio pagrindu, nurodyta, jog ieškinys pareikštas pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškinys, kaip šalių procesinis dokumentas, įkeltas ir byloje dėl teismo įsakymo išdavimo Nr. eL2-1494-760/2016. Vadinasi, teismas ieškinio pagrindu užvestą bylą vertino kaip proceso dėl teismo įsakymo išdavimo tąsą, o atsakovė buvo saistoma pareigos domėtis proceso eiga.Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti sprendimo už akių panaikinimo būtinybę. Priimdamas sprendimą už akių teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta atsakovės transporto priemonės SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovė draudimo sutartimi numatytą sumokėti iki 2015-10-15 įmoką sumokėjo pavėluotai, t. y. 2015-11-25, o 2015-10-15 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės darbuotojo, apgadino kitą automobilį – FIAT 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovės vairuotojas. Ieškovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo 5963,95 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią prašė priteisti iš atsakovės.Pažymėtina, jog nurodytos draudimo sutarties numeris yra 12 6296650, ji sudaryta 2015-10-13, jos pagrindu išduoto draudimo liudijimo numeris AJA 6542830. Tarp valstybių, kurioje suteikiama draudimo apsauga, draudimo liudijimo polise nurodyta ir Didžioji Britanija. Atsakovė teigia, jog dėl transporto priemonės SCANIA buvo sudaryta kita draudimo sutartis Nr. 12 6094945, pagal kurią įmokos mokėtos laiku, taigi draudimo apsauga galioja be išimčių. Iš tiesų, atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo ir kitą draudimo sutartį jos nurodytu numeriu, kuri sudaryta 2015-07-14 (jos pagrindu išduotas liudijimo polisas Nr. AJA 6386571). Tačiau, įvertinus sutarties tekstą, matyti, jog šia draudimo sutartimi buvo taikoma mažesnės apimties draudimo apsauga: sutarties 12 punkte buvo nurodyta, jog draudėjai, prieš išvykdami į Didžiąją Britaniją, turi informuoti draudiką ir sumokėti papildomą įmoką, nes tai laikoma draudimo rizikos padidėjimu. Tuo tarpu draudimo sutartyje Nr. 12 6296650 tokios išlygos (dėl įspėjimo ir papildomos įmokos prieš išvykstant į D. Britaniją) nėra. Manytina, jog būtent dėl tos priežasties, jog apdrausta transporto priemone buvo ketinama vykti į D. Britaniją, ir buvo sudaryta sutartis Nr. 12 6296650, o draudikas pagrįstai reiškia reikalavimą būtent šios sutarties pagrindu.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tinkamą šios normos taikymą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,ERGO Lietuva“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Relas“, bylos Nr. 3K-3-314/2012). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareigos grąžinti draudikui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės aplinkybės, nustatinėtinos šiai normai taikyti, nagrinėjamu atveju yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Kitokių sąlygų įstatymas nenumato, todėl draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, nustačius šioje teisės normoje numatytas sąlygas, negali būti ribojama. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi nurodytos normos taikymo sąlygos: draudėja vėlavo įvykdyti savo mokestinę prievolę draudikui pagal draudimo sutartį Nr. 12 6296650 (tai patvirtina draudiko pateikta poliso išklotinė) ir per laikotarpį, kurią draudėjas delsė sumokėti, įvyko draudiminis įvykis. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, todėl ieškovės ieškinys sprendimu už akių pagrįstai tenkintas.Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.