- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- eI2-634-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00358-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. B., Vidmanto Balniaus individuali įmonė
- Atsakovas
- VĮ Regitra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. individualios įmonės skundą atsakovei VĮ „Regitrai“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. B. individualios įmonė (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1 ) panaikinti VĮ ,,Regitra“ 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 219 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka VĮ ,,Regitra“ 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-15518 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Įmonė 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Valstybės įmonei „Regitra“ prašymą Nr. 141827520 dėl 2021 m. spalio 28 d. sumokėto transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), registracijos mokesčio grąžinimo (toliau – ir Prašymas). VĮ „Regitra“ 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjui už aukščiau aprašytos transporto priemonės registraciją sumokėtą motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, nurodydama, kad vadovaujasi Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1V-452 (toliau – ir Aprašas), 37.2 punktu, kuriame nustatyta, kad prašymą grąžinti mokestį pateikė buvęs paskutinis Kelių transporto priemonių registre (toliau – ir Registras) įregistruotas transporto priemonės valdytojas. Pareiškėja pasinaudojo išankstine ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūra ir apskundė Sprendimą VĮ „Regitra“ vadovui, tačiau skundas buvo atmestas.
2.2. Pareiškėja atitiko visas Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, t. y.: sumokėjo mokestį, mokestis buvo sumokėtas už transporto priemonę, kuri greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota, transporto priemonė buvo išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Todėl registracijos mokestis jai turėjo būti grąžintas.
2.3. Įstatymo parengiamieji dokumentai rodo, kad pirminiame Įstatymo projekte nuostatos dėl mokesčio grąžinimo nebuvo. Tik svarstymo eigoje buvo atsižvelgta į Seimo nario pasiūlymą sugrąžinti mokestį už netrukus po įregistravimo eksportuotas neeksploatuotas transporto priemones. Tokiu būdu buvo siekiama neapmokestinti transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme. Pareiškėjas vykdo naujų arba mažai naudotų automobilių prekybą.
Automobilis buvo visiškai nauja transporto priemonė, kurią pareiškėjas atsivežė į Lietuvą iš gamintojo ir pardavė Suomijos įmonei. Ši transporto priemonė eisme nedalyvavo, t. y. pareiškėjas šia transporto priemone Lietuvoje nevažinėjo. Automobilis buvo parduotas netrukus po jo įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išgabentas į Suomiją. Taigi tenkinamos visos įstatyme nustatytos sąlygos.
2.4. Pareiškėja atitinka ir visas Aprašo sąlygas mokesčio sugrąžinimui, nes transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre; pareiškėjas, kuris sumokėjo ir pateikė prašymą grąžinti mokestį, yra buvęs paskutinis Kelių transporto priemonių registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas, transporto priemonė išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro greičiau nei per 90 dienų nuo jos pirmojo įregistravimo dienos, kitas sąlygas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl to, kad iš pareiškėjo Automobilį nusipirkusi Suomijos įmonė jos pergabenimo į Suomiją tikslu išsiėmė tranzitinius numerius ir šių numerių išėmimo faktą atsakovas kažkodėl prilygina transporto priemonės registracijai Registre, teigdamas, kad ne pareiškėja, bet iš jo transporto priemonę įsigijusi įmonė neva yra paskutinis registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas. Iš pridedamo pareiškėjo susirašinėjimo su VĮ ,,Regitra“ darbuotoju matyti, kad pastarasis teigia, jog tranzitinio numerio išdavimas prilygsta transporto priemonės registracijai ir dėl to jis nurodo, kad pareiškėjas neva turėjo kreiptis dėl mokesčio grąžinimo prieš automobilio pirkėjui (Suomijos bendrovei) pateikiant prašymą dėl tranzitinių numerių išdavimo. Tačiau pagal Įstatymą kreipdamasis dėl mokesčio sugrąžinimo asmuo privalo pateikti įrodymus, kad transporto priemonė išgabenta iš Lietuvos, t. y. jeigu jos išgabenimui yra reikalingi ir išduodami tranzitiniai numeriai, nėra galimybės pateikti įrodymus apie transporto priemonės išgabenimą, nes pirma išduodami tranzitiniai numeriai, kurie būtini išgabenimui.
2.5. Pagal atsakovo logiką taip pat išeitų, kad Suomijos įmonė neva yra paskutinis valdytojas ir būtent ji turi teisę susigrąžinti sumokėtą mokestį, tačiau jokio mokesčio Suomijos įmonė juk nemokėjo. nes tranzitinių numerių išdavimas neturi nieko bendra su apmokestinimo tikslais. Tranzitiniai numeriai yra išduodami ne transporto priemonės naudojimui Lietuvos Respublikoje, bet skirti paženklinti iš Lietuvos išvežamą transporto priemonę. Išduodant šiuos numerius nėra mokamas taršos mokestis, taikomos supaprastintos procedūros. Traktavimas, kad tranzitinių numerių išdavimas prilygsta registracijai ir taip riboti teisę susigrąžinti mokestį visiškai neatitiktų įstatymo tikslų. Iš skundžiamų atsakovo atsakymų išeitų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo sumokėtą mokestį turėtų susigrąžinti Suomijos bendrovė, tačiau išduodant tranzitinius numerius nėra mokamas taršos mokestis, taigi nėra aišku, kas tuomet gali susigrąžinti mokestį pagal įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Vadovaujantis atsakovo logika ir praktika išeitų, kad mokestį galima susigrąžinti tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotos ir čia transporto priemonių eisme nedalyvavusios priemonės, yra išgabenamos į kitas valstybes autovilkikais, nes tokiu atveju tranzitiniai numeriai nereikalingi. Taigi būtų pažeistas ir lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Regitra pateikė atsiliepimą į skundą, sus skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad „mokestis, sumokėtas šio įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos“.
Aprašo trečiame skirsnyje yra nustatytos sąlygos, kurių visetui esant mokestis grąžinamas. Viena iš sąlygų yra ta, kad prašymą grąžinti mokestį pateikė buvęs paskutinis Kelių transporto priemonių registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas (37.2. papunktis).
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo Prašymas ir 2021 m. lapkričio 20 d. skundas netenkinti 37.2 papunkčio pagrindu, kadangi Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre pirmiau nurodytos transporto priemonės savininku – valdytoju įregistruotas EZ LOGISTICS, į. k. RFP0247410, kuris 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Nr. 19473683-9 dėl transporto priemonės laikino įregistravimo (laikinos registracijos liudijimo išdavimo). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra paskutinis Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre įregistruotas buvęs automobilio valdytojas, atsakovas neturi teisės grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. V. B. individuali įmonė 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Valstybės įmonei „Regitra“ prašymą Nr. 141827520 dėl 2021 m. spalio 28 d. sumokėto transporto priemonės (duomenys neskelbtini), registracijos mokesčio grąžinimo.
5.2. Valstybės įmonės „Regitra“ 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 219, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjai už Automobilio registraciją sumokėtą motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, nurodydama, kad vadovaujasi Aprašo 37.2 punktu, kuriame nustatyta, kad prašymą grąžinti mokestį pateikė buvęs paskutinis Kelių transporto priemonių registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas;
5.3. Vadovaudamasis 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 219 nurodyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas šį sprendimą apskundė VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui.
VĮ „Regitra“ 2021 m. gruodžio 20 d. priimtu sprendimu Nr. S-15518 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad šiuo atveju netenkinama aprašo 37.2 papunktyje nurodyta sąlyga. VĮ „Regitra“ vertinimu, prašymą pateikė ne paskutinis buvęs Registre įregistruotas automobilio valdytojas. Registro duomenimis paskutinis valdytojas, kurio vardu buvo įregistruotas automobilis, yra užsienio (Suomijos) juridinis asmuo – ,,EZ LOGISTICS“.
Įstatymas nustato motorinių transporto priemonių apmokestinimo motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiu tvarką (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 3 straipsnį, registracijos mokesčio objektas – M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kurios registraciją atlieka valdytojas, duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO2 dydis, išskyrus istorinės motorinės transporto priemonės ir motorinės transporto priemonės, kurios duomenų šaltiniuose nurodyta, kad transporto priemonė pritaikyta neįgaliųjų vežimėliui ir nurodytas specialios paskirties kodas „SH“ arba transporto priemonė yra su rankiniu valdymu ir nurodytas specialios paskirties kodas „SV“, kurių registraciją atlieka valdytojas, išmetamą CO2 dydį. Motorinių transporto priemonių, kurių registraciją atlieka valdytojas, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, išmetamas CO2 dydis nėra mokesčio objektas.
Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad mokestis, sumokėtas šio įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1V-452, nustato motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarką.
Aprašo 30 punkte nustatyta, kad dėl mokesčio grąžinimo pateikiamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymas grąžinti mokestį.
Aprašo 37 punkte nustatyta, kad VĮ „Regitra“ nagrinėdama Prašymą grąžinti mokestį turi įvertinti ir nustatyti, ar tenkinamos visos šios sąlygos: transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre (37.1 papunktis); prašymą grąžinti mokestį pateikė buvęs paskutinis Kelių transporto priemonių registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas (37.2 papunktis); prašymas grąžinti mokestį pateiktas dėl transporto priemonės, kuri buvo išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro greičiau nei per 90 dienų nuo jos pirmojo įregistravimo dienos (37.3 papunktis); mokestis už konkrečią transporto priemonę buvo sumokėtas (37.5 papunktis); mokestis už konkrečią transporto priemonę dar nebuvo grąžintas (37.6 papunktis).
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Registravimo taisyklės) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos tvarką.
Registravimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad paprastai transporto priemonės įregistruojamos neterminuotai, išskyrus tam tikrus šiame punkte nustatytus atvejus. Vienas iš tokių atvejų aptartas Registravimo taisyklių 64.1.4 punkte – kai valdytojas yra iš Lietuvos Respublikos išvežamą Lietuvos Respublikoje arba užsienio šalyje galiojančios registracijos ar leidimo laikinai dalyvauti viešajame eisme neturinčią transporto priemonę (išskyrus galinguosius keturračius) valdantis asmuo; šiuo atveju transporto priemonė įregistruojama ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui;
7. Šiuo atveju atsakovė Sprendimą ir Sprendimą 2 priėmė vadovaudamasis Aprašo 37.2 papunkčiu, kuris nurodo, kad vertinant prašymo grąžinti mokestį pagrįstumą, reikia įvertinti ir aplinkybę, ar prašymą pateikė paskutinis Registre įregistruotas transporto priemonės valdytojas.
8. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, šalys nesutaria dėl Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir Aprašo nuostatų aiškinimo.
9. Konstitucinis Teismas, aiškindamas su mokesčiais ir kitais privalomais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu (inter alia 2000 m. kovo 15 d., 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai); mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka gali būti nustatoma ir poįstatyminiais aktais (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).
10. Kaip aptarta, Įstatymp 6 straipsnio 6 dalis numato, kad mokestis grąžinamas „pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos“. Taikant lingvistinį Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies normos aiškinimą matyti, kad turi būti tenkinamos dvi sąlygos – 1) automobilis išregistruotas per 90 dienos nuo pirmos registracijos; 2) automobilis išgabentas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat aptariamoje normoje nustatyta procedūrinio pobūdžio sąlyga, kad mokesčio grąžinimas atliekamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
11. Taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies teleologinį (siekiamo tikslo) aiškinimą, svarbu įvertinti Įstatymo parengiamuosius dokumentus (pranc. travaux préparatoires).
Aiškinamajame rašte (dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-4132, XIIIP-4133, kurie ir buvo priimto Įstatymo pirminės redakcijos, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d3172df0006511ea90d5d63c859a8aa7?jfwid=10mfejed27) nurodyta, kad pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai.
Iš Įstatymo priėmimo eigos matyti, kad 6 straipsnio 3 dalies nuostata dėl mokesčio grąžinimo atsirado po Seimo narių siūlymų, jiems pritarus pagrindiniame (Seimo Biudžeto ir finansų komitete) (Pagrindinio komiteto 2019 m. gruodžio 9 d. išvada Nr. 109-P-51, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6efacfa01a9d11eaa4a5fa76770768ee?jfwid=-141718akw1).
Dėl Įstatymo projekto redakcijos su nuostata dėl mokesčio grąžinimo Seimo Teisės departamentas savo išvadoje buvo išreiškęs abejones lygiateisiškumo principo laikymosi, tačiau pagrindinis komitetas savo 2019 m. gruodžio 19 d. papildomoje išvadoje Nr. 109-P-51 pasisakė, kad: „Šia galimybe galėtų pasinaudoti tik naujų automobilių importo/eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie neeksploatavo TP Lietuvoje, nes siūloma numatyti, kad mokestis grąžinamas nuo pirmos registracijos apskritai, o ne tik Lietuvoje. Tokia tvarka neleistų piktnaudžiauti mokesčio susigrąžinimu, bet kartu užtikrintų, kad mokestis būtų mokamas už faktiškai eksploatuojamas TP.“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b26b3cd020a011ea9a2dd8791b944aa4?jfwid=-141718akw1).
Iš šių parengiamųjų dokumentų galima daryti išvadą apie aiškią Įstatymo projekto rengėjų nuostatą, kad mokestis nebūtų mokamas už Lietuvoje neeksploatuotas transporto priemones, kurios objektyviai apibūdinamos požymiu – „jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš Registro per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos bei išgabenta iš Lietuvos“.
12. Taigi Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų tiek lingvistinis, tiek teleologinis aiškinimas leidžia daryti tvirtą išvadą, kad mokesčio grąžinimas (neapmokestinimas) siejamas su naujos transporto priemonės neeksploatavimu Lietuvoje, t. y. jos išregistravimu per 90 dienų nuo pirmos registracijos ir išgabenimu iš Lietuvos.
Aptarta Konstitucinio Teismo doktrina suponuoja, kad būtent įstatyme turi būti aptarti pagrindiniai mokesčio elementai ir mokesčio mokėtojo pareigos. Tuo tarpu Aprašo nuostatos turi tik procedūrinę reikšmę. Be to, Aprašo 37.2 papunktis ir nepasako, kad mokestis negali būti grąžinamas, jeigu dėl jo grąžinimo kreipėsi ne paskutinis Registre įregistruotas valdytojas (formuluojamas tik reikalavimas įvertinti šią aplinkybę). Taigi atsakovas nepagrįstai suabsoliutino Aprašo 37.2 papunkčio nuostatą ir remdamasis ja atsisakė grąžinti pareiškėjos sumokėtą mokestį. Taip pat atsakovė skundžiamuose sprendimuose nepasisakė ir nevertino Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų mokesčio grąžinimui (kurios aptartos aukščiau). Todėl laikytina, kad atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami atsakovo Sprendimas ir Sprendimas 2 yra naikinami. Taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjos atstovas 2023 m. sausio 23 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašo priteisti 580,80 eurų atstovavimo išlaidų už skundo parengimą, taip pat 193,60 Eur už atstovavimą 2023 m. sausio 23 d. posėdyje.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Už skundo šioje byloje surašymą pagal pateiktą apmokėjimą įrodantį dokumentą sumokėta 2022 m. vasario 15 d., todėl su šia data sietinas atitinkamo laikotarpio VDU taikymas (žr. pavyzdžiui, Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-189-969/2017), taigi už skundo parengimą taikytinas 2021 m. III ketvirčio VDU, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1598,10 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą rekomenduojama maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2,5 VDU, t. y. 3 995,25 Eur (2,5 x buvo 1598,10 Eur). Šiuo atveju prašoma priteisti 580,80 Eur suma gerokai mažesnė nei maksimali priteistina suma. Vertintina, kad prašoma priteisti suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 193,60 Eur už atstovavimą ir pasirengimą atstovauti 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. Teismo posėdis vyko 2023 m. sausio mėnesį, taigi taikytinas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 799,00 Eur, taigi maksimali priteistina suma sudarytų 179,99 Eur už 1 valandą. Įvertinus, kad pats teismo posėdis truko 25 min., pagal Rekomendacijų 9 punktą laikytina, kad posėdis truko 0 val., tačiau negalima paneigti, kad buvo reikalingas pasirengimas teismo posėdžiui, kuris, nurodoma, užėmė 2 val. Taigi pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali priteistina suma už pasirengimą sudarytų 359,98 Eur. Prašoma priteisti 193,60 Eur suma už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje nesiekia Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistina pareiškėjai.
Iš viso iš atsakovės pareiškėjos naudai priteistina 774,40 Eur.
Taip pat pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ši suma priteistina pareiškėjos naudai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos V. B. individualios įmonės skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybės įmonės ,,Regitra“ 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 219 ir panaikinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Valstybės įmonės „Regitra“ priimtą 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-15518.
Priteisti pareiškėjos V. B. individualios įmonės naudai iš atsakovės Valstybės įmonės ,,Regitra“ 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 centų) atstovavimo išlaidų, taip pat 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.