Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs T. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutarimo, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir nubaustas 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nubaustas už tai, kad 2014-07-27, 06.40 val., Trakų r. Lentvaryje neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,65 promilių), vairavo automobilį Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad policijos pareigūnai 2014-07-27, apie 6.40 val., T. V. alkotesteriu nustatė 0,65 promilės girtumą (b. l. 1–5), tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. T. V., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją, kur 2014-07-27, 8.27 val., jam buvo paimtas kraujas siekiant nustatyti jame etilo alkoholio kiekį. Atlikus tyrimą, buvo pateikta specialisto išvada Nr. T-A 6531 (01), kurioje konstatuota, jog T. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 9).

Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino pastaruosius kraujo tyrimo rezultatus, nurodydamas, kad šis tyrimas buvo atliktas praėjus valandai ir 50 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, bei konstatavo, jog automobilio vairavimo metu ir surašant protokolą leistinas alkoholio kiekis T. V. organizme buvo viršytas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ši apylinkės teismo išvada yra visiškai nepagrįsta bei skubota. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėse bylose Nr. N444–1025/2008, N575–1293/2009).

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Akcentuotina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina tai, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį T. V. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir Toksikologijos laboratorijos kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, nes teismo išvada, kad T. V. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, o pateikta specialisto išvada Nr. T-A 6531 (01) negalima vadovautis vien dėl to, kad tyrimas buvo atliktas praėjus valandai ir 50 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, nėra pagrįsta bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais bei protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Toks teiginys yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis, todėl tai nėra tokią išvadą padariusio teismo kompetencijos sritis. Pabrėžtina, kad teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-2014). Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti dėl asmens neblaivumo laipsnio ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad T. V. 2014-07-27 padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.