Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-538-491-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-14
Bylos Nr.
1A-538-491-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus
Nuteistasis
P. B.
Baudžiamoji byla 1 A – 538 – 491 / 2009Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Vitalija RagauskienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Iš P. B. nukentėjusiajam priteista 400 litų turtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d., nenustatytu laiku, S. ir Č. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. T. piniginę, su joje buvusiais 400 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį: jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę; nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 320 litų. Skunde nurodo, kad jis iš tikro pavogė G. T. piniginę, tačiau joje buvo ne 400, o tik 320 litų. Apeliantas pateikia savąjį įrodymų vertinimą ir teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra abejotini, pagrįsti spėjimais, nėra kategoriški, o kiti liudytojai nematė, kiek pinigų iš tikro turėjo nukentėjusysis. P. B. manymu, nukentėjusysis iš pradžių galėjo turėti 400 litų, tačiau vėliau jis girtavo, ėjo į parduotuvę, kur pirko alkoholinių gėrimų ir maisto produktų, todėl dalį pinigų išleido. Apeliantas teigia, jog įrodymų, kad jo pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, byloje nėra, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d., o civilinis ieškinys sumažintas iki 320 litų.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę – pagrobto turto vertę, kuri šiuo atveju galėtų įtakoti jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, bausmės rūšį ir dydį bei civilinį ieškinį.

BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę. BK 190 straipsnyje nustatyta, kad BK 178 straipsnyje minimas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, o didelės vertės – kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistojo P. B. nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 litų (2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1353 8 straipsnis). Iš viso to seka, kad asmuo pagal BK 178 str. 4 d. atsako, kai jis pagrobia svetimą turtą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 MGL (130 litų) ir ne didesnė kaip 3 MGL (390 litų). Tuo tarpu pagal BK 178 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, pagrobęs svetimą, ne mažesnės nei 3 MGL (390 litų) ir ne didesnės kaip 250 MGL (32500 litų) vertės, turtą.

Vertinant byloje esančius nukentėjusiojo G. T. parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, matyti, jog jis viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad P. B. iš jo pagrobė piniginę, kurioje buvo 400 litų (1, 8, 11, 137 b.l.). Nukentėjusysis tiek pirmosios apklausos metu, tiek ir teismo posėdyje, tiksliai nurodė kupiūras, kurios buvo pagrobtoje piniginėje – 200 litų kupiūra, 100 litų kupiūra, 50 litų kupiūros ir smulkesnės (8, 137 b.l.). Tai, kad nukentėjusysis netrukus po įvykio ieškojo pagrobtos piniginės, kurioje buvo apie 400 litų, patvirtino ir liudytojai S. ir Č. M., R. L. bei M. M., nors jie tiksliai ir nematė, kiek gi pinigų nukentėjusysis galėjo turėti (22-26, 31-34, 137-138 b.l.).

Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, o vėliausi jų – duoti teisme – visiškai prieštarauja tiek nukentėjusiojo pozicijai, tiek byloje esančių įrodymų visetui. Matyti, kad P. B. savo nuoširdžiame prisipažinime iš karto po sulaikymo prisipažino pagrobęs piniginę su joje buvusiais būtent 400 litų (37 b.l.). Vėliau, tyrimo metu jis kiek pakeitė savo parodymus – apklausiamas įtariamuoju 2008-10-20 (43 – 45 b.l.) jis parodė pagrobtų pinigų neskaičiavęs, nes jam tai buvo neįdomu, tačiau sutiko, kad jų galėjo būti 400 Lt. Apeliantas patvirtino matęs 200, 50, 20 ir 10 Lt kupiūras. O jau teismo posėdžio metu P. B. parodė, kad pagrobtoje piniginėje buvo tik 300 litų – 200 litų kupiūra, 50 litų kupiūra, o kitų kupiūrų neatsiminė. Iš jo parodymų matyti, kad jis darė prielaidą, jog pagrobtoje piniginėje galėjo būti 320 litų (137 b.l.). Gi savo apeliaciniame skunde nuteistasis jau kategoriškai teigia, jog pagrobtoje piniginėje buvo ne daugiau kaip 320 litų (144 b.l.). Vertinant nukentėjusiojo parodymus pažymėtina, kad G. T. apelianto iki įvykio nepažinojo, byloje nėra ir apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nepateikė jokių daugiau mažiau pagrįstų duomenų, kad jiedu pykosi iki įvykio ar jo metu, kad nukentėjusysis tyčia siekia jam blogesnės padėties ir dėl to jį specialiai apkalba. Akivaizdu ir tai, kad paties apelianto pirminiai parodymai apie jo pavogtą piniginę ir joje buvusių pinigų kiekį pilnai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad nuteistasis buvo girtas ir kaip kad jis pats tvirtino visiškai nesidomėjo kiek gi iš tikro pinigų buvo G. T. piniginėje. Toks įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas leidžia kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis P. B. 2008-08-21 išgertuvių pas M. metu pavogė nukentėjusiojo G. T. piniginę su joje buvusiais 400 Lt ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Tenkinti apelianto reikalavimą perkvalifikuoti veiką pagal BK 178 str. 4 d. jokio pagrindo nėra.

BK 54 str. 2 d. įtvirtina teismo pareigą, skiriant bausmę kaltininkui, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. BK 27 str. nustato, kad asmuo laikomas recidyvistu, jeigu jis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 56 str. reikalauja, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skirtų laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę P. B. (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę), apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino P. B. asmenybę (naują tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teisumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, nusikaltimo padarymo metu jis niekur nedirbo ir nesimokė) bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes. Tai, kad nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, rodo jo nenorą pasitaisyti ir laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių bei teisės aktų, jo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, kad jis nedaro išvadų iš ankstesnio savo teistumo, o šis nusikaltimas yra logiška jo nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl apylinkės teismas pagrįstai P. B. paskyrė griežčiausią BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija visiškai sutinka, kad švelnesnių bausmių P. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų nepasiektų ir nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų, ir pripažįsta, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, švelninti ją pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis, reglamentuojantis pareigą atlyginti padarytą žalą, reikalauja, kad asmenys elgtųsi taip, jog savo veiksmais (veikimu arba neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui, o asmuo, padaręs žalos kitam asmeniui ar turtui, ją visiškai atlygintų. Byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad P. B. savo veiksmais nukentėjusiajam padarė 400 litų žalą, todėl jis, būdamas atsakingu už tokius savo veiksmus, ir privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Apylinkės teismas teisingai iš jo priteisė nukentėjusiajam atlyginti padarytą 400 litų turtinę žalą.

Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo P. B. padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė jam teisingą bausmę ir priteisė iš jo nukentėjusiajam pagrįsto dydžio civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Pranas ŠimkusEvaldas Vanagas