Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-617-587/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: e2A-617-587/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02211-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: UAB „Baltic transline transport“
Atsakovas: Y. S.

Civilinė byla Nr. e2A-617-587/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02211-2022-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltic transline transport“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1619-1126/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline Transport“ ieškinį atsakovui Y. S. dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltic Transline Transport“ (toliau – ieškovė, bendrovė, įmonė), nesutikdama su 2022 m. sausio 26 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-421 dalimi, kuria Y. S. priteista 991,63 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 1000 Eur netesybų, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog ieškovė darbuotojo Y. S. (toliau– atsakovas, darbuotojas) atleidimo dieną buvo sumokėjusi visas jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas ir ieškovės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys 2018 m. spalio 25 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2519, pagal kurią atsakovas dirbo UAB „Baltic Transline Transport“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio padidinant jį 1,65 koeficientu, išmokant darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį, iki kito mėnesio 20 dienos. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė mokėti ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos. Visos dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos gali būti išmokamos avansu arba komandiruotės metu. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. rugsėjo 16 d. pagal DK 55 straipsnį. Atsakovas 2021 m. gruodžio 10 d. per savo atstovą Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą darbo ginčų komisijai pateikė prašymą ir prašė priteisti 781,62 Eur dienpinigių, 991,63 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Šalies argumentai

3. Ieškinyje nurodė, kad pateiktame UAB „Baltic Transline Transport“ banko išraše matyti, jog per darbo santykių laikotarpį ieškovė išmokėjo atsakovui 38 468,76 Eur, iš kurių 24 030,00 Eur sudaro dienpinigiai, pavedimo paskirtyje nurodoma „Komandiruotpinigiai ir avansas“, o paskutiniuose keliuose pavedimuose – „DU, komandiruotpinigiai ir avansas“. Be to, ieškovė yra išmokėjusi atsakovui 1 000 Eur dienpinigių avansą grynai pinigais, ką patvirtina 2020 m. gegužės 8 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO2005/59. Taigi, ieškovė atsakovui buvo išmokėjusi iš viso 25 030,00 Eur dienpinigių ir dienpinigių avanso, iš kurių 24 037,62 Eur dienpinigių ir 991,63 Eur dienpinigių avanso. Atsakovui nutraukus darbo santykius, liko nepanaudotas 991,63 Eur dienpinigių avansas, kuris buvo panaudotas padengti dalį atsakovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o nesumokėtam 148,50 Eur likučiui padengti 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo padarytas pavedimas. Darbdavys yra apskaičiavęs kiekvieną mėnesį atsakovui mokėtiną sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pozicija, kad darbdavys jam tariamai neišmokėjo dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra nepagrįsta. Atsakovas siekia be teisėto pagrindo įgyti papildomas sumas pinigų, kurios jam pagal darbo sutartį nepriklauso.

4. Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovui atlikus 2021 m. rugpjūčio 18 d. pavedimą 1667 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. pavedimą 200 Eur, šia suma buvo sumokėti visi atsakovui priskaičiuoti dienpinigiai ir liko nepanaudotas 422,86 Eur dienpinigių avanso likutis. Kadangi atsakovas priėmė sprendimą nebetęsti darbo santykių, nepanaudotas dienpinigių avanso likutis buvo skirtas kompensacijai už nepanaudotas atostogas padengti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo sumokėto avanso panaudojimas su darbo santykiais susijusių sumų apmokėjimui nėra tapatu įskaitymui. Ieškovės argumentai neatitinka darbo sutarties 6.2. p. nuostatų ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui Y. S. iš ieškovės UAB „Baltic Transline Transport“ 991,63 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 6 696,90 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Taip pat priteisė Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš atsakovės UAB „Baltic Transline Transport“ 900,20 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 25 d. darbdavys ir darbuotojas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2519 (toliau tekste – darbo sutartis), kuria darbuotojas įsipareigojo nuo 2018 m. spalio 26 d. (7 punktas) dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (1.2 punktas), mokant ne mažiau LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, padidinant jį 1,303 koeficientu (1.3 punktas), darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų suma darbuotojui išmokama pateikus darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas. Kaip matyti iš VSDFV Sodra pateiktos informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. darbuotojas buvo atleistas iš darbo 2021 m. rugsėjo 16 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7. Ginčo dėl apmokėjimo iki 2018 m. spalio 25 d. tarp šalių nėra darbdavys pateikė duomenis, kad bendra darbuotojui darbdavio paskaičiuota mokėtina suma yra (pagal 2021 m. gruodžio 21 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas) 15430,39 Eur darbo užmokesčio įskaitant 1140,13 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taigi 14290,26 Eur darbo užmokesčio.

8. Iš šios pažymos taip pat matyti, kad darbdavys nurodė iš darbuotojui priskaičiuotos 2068,67 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaityti 385,09 Eur pajamų mokesčio, 465,45 Eur socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 78 Eur apgyvendinimo išlaidos, viso 928,54 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovui nutraukus darbo santykius, liko nepanaudotas 991,63 Eur dienpinigių avansas, kuris buvo panaudotas padengti dalį atsakovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Šio įskaitymo/išskaitos teisėtumas yra ginčo nagrinėjimo objektas byloje.

9. Iš darbdavio pateikto 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2021 m. balandžio mėnesį darbuotojas nedirbo ir jam buvo žymimos nemokamos atostogos, 2021 m. gegužės 21-31 dienomis darbuotojas buvo komandiruotėje kuri tęsėsi iki 2021 m. liepos mėnesio 25 d. 2021 m. rugpjūčio mėnesį žymimos nemokamos atostogos, o 2021 m. rugsėjo 1-16 dienomis žymimos (PB) pravaikštos. 2021 m. gruodžio 21 d. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas patvirtina, kad darbuotojui darbo užmokesčio 2021 m. gegužės mėn. buvo paskaičiuotas išmokėti 273,66 Eur, 2021 m. birželio mėnesį – 674,08 Eur, 2021 m. liepos mėn. 630,89 Eur, rugpjūčio mėn. – 0 Eur. Viso 1578,63 Eur

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. darbuotojui buvo išmokėta bendra 2666,00 Eur suma, teismas darė išvadą, kad faktiškai išmokėtą dienpinigių sumą per minėtą laikotarpį sudarė 1087,37 Eur.

11. Iš byloje darbdavio pateiktų komandiruočių įsakymų teismas nustatė, kada darbuotojas buvo komandiruotėse ir kiek sudarė apskaičiuotą dienpinigių suma. Už 2021 m. vasario mėnesį darbdavys komandiruotės laiko nepagrindė, nors iš 2021 m. vasario mėnesio ir kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojas buvo komandiruotėje iki 2021 m. kovo 21 d. ir nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. jam žymimos nemokamos atostogos (NA);

12. Už 2021 m. vasario mėnesį darbdavys išmokėjo darbuotojui apskaičiuotą darbo užmokestį, 737,78 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atlyginimas už 2021 m. vasario mėn.“, taip pat išmokėjo 250,00 Eur komandiruotpinigių, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, jog darbuotojui buvo išmokėtas visas priklausantis avansas už komandiruotėje būtą laiką. Duomenys iš vairuotojo kortelės patvirtina, kad atsakovas 2021 m. vasario mėn. dirbo 22 darbo dienas, tačiau iš darbdavio pateiktos dienpinigių pažymos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad darbuotojui buvo paskaičiuota tik 250,00 Eur dienpinigių. Minėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos darbdavys paskaičiavo išmokėti darbuotojui 3497,62 Eur dienpinigių, tačiau pavedimu sumokėjo darbuotojui tik 1087,37 Eur. Byloje nesprendžiamas darbuotojo reikalavimas dėl 781,62 Eur dienpinigių priteisimo, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės teismo vertinamos kaip paneigiančios darbdavio teiginius, jog egzistuoja dienpinigių permoka darbuotojui.

13. Aplinkybę, kad darbuotojo reikalavimas, priteisti neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, yra pagrįstas patvirtina ir pačios ieškovės teiginiai, nurodant, kad darbdavys paskaičiavo 24 037,62 Eur dienpinigių, tačiau pagal cituotus įsakymus darbdavys apskaičiavo darbuotojui 21 534,62 Eur. Taip pat teismas vertino, kad į darbuotojui paskaičiuotų byloje pateiktų dienpinigių pažymą, ir joje nurodytą dienpinigių sumą, kaip matyti iš AB SEB sąskaitos išrašo, darbdavys įtraukė ir mokėjimus kelionės išlaidoms (taip nurodydamas mokėjimo paskirtyje), kurie negali būti laikomi ir apskaičiuojami kaip dienpinigiai:

2018 m. spalio 26 d. – 200,00 Eur

2019 m. vasario 22 d. – 200,00 Eur;

2019 m. gegužės 16 d. – 23,00 Eur;

2019 m. liepos 5 d. – 200,00 Eur;

2019 m. liepos 12 d.– 50,00 Eur;

2019 m. lapkričio 29 d. – 200,00 Eur;

2019 m. gruodžio 30 d. – 500,00 Eur;

14. Šių mokėjimų paskirtyje nurodyta – kelionės išlaidoms, nors dienpinigių pažymoje tie patys dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai darbdaviui teikiant ieškinį jau priskirti dienpinigiams. Iš viso – 1 373,00 Eur. Ši suma buvo išmokėta darbuotojui kaip komandiruotės išlaidos ir yra nepagrįstai įtraukta į dienpinigių sumą.

Šalies argumentai

15. Ieškovė taip pat nurodo, kad yra išmokėjusi atsakovui 1000,00 Eur dienpinigių avansą grynais pinigais, ką patvirtina 2020 m. gegužės 8 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO2005/59. Šis mokėjimas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad juo buvo sumokėta dienpinigių suma atsakovui, tokia paskirtis jame nenurodoma. Net jeigu laikyti, kad atsakovui tokiu būdu buvo sumokėta dienpinigių suma, šie duomenys nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo apmokėta už darbuotojo dirbtą laikotarpį 2021 m. vasario mėn. bei yra praleistas terminas atlikti išskaitas šio dokumento pagrindu iš darbuotojui priklausančių sumų prilygintų darbo užmokesčiui (DK 150 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

16. Iš darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščio už 2021 m. rugsėjo mėn. matyti, kad darbuotojui buvo paskaičiuota 2068,67 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas bei atėmus mokesčius darbdavys numatė išmokėti darbuotojui 1140,13 Eur. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad tokiu būdu ji atliko įskaitymą. Jos atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip išskaitos iš darbuotojui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. darbdavio pateiktoje 2021 m. gruodžio 21 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nurodoma, kad mokėtina kompensacija paskaičiuota 2021 m. rugsėjo mėnesį sudaro 1 140,13 Eur, tuo tarpu galutinis atsiskaitymas 2021 m. rugsėjo 16 d. sudaro tik 148,50 Eur. Ieškovė savo ieškinyje taip pat nurodo, kad liko nepanaudotas 991,63 Eur dienpinigių avansas, kuris buvo panaudotas padengti dalį atsakovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o nesumokėtam 148,50 Eur likučiui padengti buvo padarytas 2021 m. rugsėjo 16 d. pavedimas. Ieškovės veiksmai atsiskaitant su darbuotoju visiškai atitinka DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą išskaitos pagrindą, t. y. grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Tačiau įstatymų leidėjas imperatyviai numato tokių išskaitų vykdymo tvarką, t. y. DK 150 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

17. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos darbdavys paskaičiavo išmokėti darbuotojui 3497,62 Eur dienpinigių, tačiau pavedimu sumokėjo darbuotojui 1087,37 Eur. Tai patvirtina, kad išskaitos buvo atliktos praėjus daugiau kaip vieno mėnesio terminui nuo faktinio sužinojimo ar galėjimo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą, kuris byloje taip pat neįrodytas. Šios aplinkybės bei tai, kad darbdavys išskaitė didesnę sumą, negu leidžiama CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte, leidžia konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeista darbuotojo teisė į teisingą darbo užmokestį (LR Konstitucijos 48 straipsnis), kaip tai numatyta Europos socialinės chartijos (pataisytos, įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d. ) 4 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią leidžiami atskaitymai iš darbo užmokesčio tiktai laikantis tokių sąlygų ir tokio dydžio, kuriuos numato vidaus įstatymai ar kiti teisės aktai, arba nustato kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai. Atsižvelgiant į tai darbuotojo reikalavimas priteisti 991,63 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra tenkinamas visa apimtimi.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr., 496 patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatoma, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių kai jis vykdė darbo funkcijas darbovietėje. Iš darbdavio pateiktos 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad darbuotojui priskaičiuota darbo užmokesčio suma už darbą gegužės – liepos mėnesiais yra 2391,58 Eur, darbuotojas viso dirbo 45 dienas, todėl jo dienos vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) sudaro 53,15 Eur. Vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-1274, vidutinį metinį darbo dienų skaičių per mėnesį esant penkių darbo dienų savaitei sudarė 21 darbo diena, todėl darbuotojo mėnesio vidutinį darbo užmokestį sudarė 1116,15 Eur (neatskaičius mokesčių) 738,20 Eur (atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į tai, kad skola darbuotojui viršija jo vidutinį darbo užmokestį, o uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikas viršija šešis mėnesius, taikytinas maksimalus DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybų dydis ir darbuotojui priteisiama 6696,90 Eur netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Transline Transport“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir sumažinti Y. S. naudai priteistą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas iki 561,67 Eur., sumažinti Y. S. naudai priteistas netesybas nuo 6 696,90 Eur iki 1 000 Eur, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Taip pat prašo iš sprendimo pašalinti motyvus:

20.1. „Taip pat teismas vertina, kad į darbuotojui paskaičiuotų byloje pateiktų dienpinigių pažymą, ir joje nurodytą dienpinigių sumą, kaip matyti iš AB SEB sąskaitos išrašo darbdavys įtraukė ir mokėjimus kelionės išlaidoms (taip nurodydamas mokėjimo paskirtyje), kurie negali būti laikomi ir apskaičiuojami kaip dienpinigiai:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. spalio 26 d. 200,00 Eur

2019 m. vasario 22 d. – 200,00 Eur;

2019 m. gegužės 16 d. 23,00 Eur;

2019 m. liepos 5 d. – 200,00 Eur;

2019 m. liepos 12 d.- 50,00 Eur;

2019 m. lapkričio 29 d. 200,00 Eur;

2019 gruodžio 30 d. 500,00 Eur;

Šių mokėjimų paskirtyje nurodyta paskirtis – kelionės išlaidoms, nors dienpinigių pažymoje tie patys dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai darbdaviui teikiant ieškinį jau priskirti dienpinigiams. Viso 1373,00 Eur. Ši suma buvo išmokėta darbuotojui kaip komandiruotės išlaidos ir yra nepagrįstai įtraukta į dienpinigių sumą.“

20.2. „Minėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos darbdavys paskaičiavo išmokėti darbuotojui 3497,62 Eur dienpinigių, tačiau pavedimu sumokėjo darbuotojui tik 1087,37 Eur. Byloje nesprendžiamas darbuotojo reikalavimas dėl 781,62 Eur dienpinigių priteisimo, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės teismo vertinamos kaip paneigiančios darbdavio teiginius, jog egzistuoja dienpinigių permoka darbuotojui.“

20.3. „Ieškovė taip pat nurodo, kad yra išmokėjusi atsakovui 1000,00 Eur dienpinigių avansą grynais pinigais, ką patvirtina 2020 m. gegužės 8 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO2005/59. Šis mokėjimas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad juo buvo sumokėta dienpinigių suma atsakovui, tokia paskirtis jame nenurodoma. Net jeigu laikyti, kad atsakovui tokiu būdu buvo sumokėta dienpinigių suma, šie duomenys nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo apmokėta už darbuotojo dirbtą laikotarpį 2021 m. vasario mėn. bei yra praleistas terminas atlikti išskaitas šio dokumento pagrindu iš darbuotojui priklausančių sumų prilygintų darbo užmokesčiui (DK 150 straipsnio 3 dalis).“

21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. 2022 m. liepos 21 d. atsakovas Y. S. pateikė lentelę (DOK-94231), kurioje pateikė priskaičiuoto darbo užmokesčio ir dienpinigių suvestinę bei šių priskaičiuotų sumų apmokėjimus. Atlikus skaičiavimus, atsakovas nurodė, kad per 2021 m. jam buvo priskaičiuotas 4 905,62 Eur dienpinigių, o sumokėta 4 124 Eur. Nepriemoka – 781,62 Eur; Per 2021 m. jam buvo priskaičiuota 4 221,63 Eur darbo užmokesčio, o sumokėta 3 230,00 Eur. Nepriemoka 991,63 Eur. Pateikdamas šią lentelę atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad per 2021 m. jam buvo nesumokėta tik 781,62 Eur dienpinigių, o ne 2 410,25 Eur kaip nustatė teismas.

21.2. Toje pačioje lentelėje atsakovas nurodydamas jam sumokėtus dienpinigius į juos įtraukė ir 1 373,00 Eur pavedimus, kurių paskirtyje darbdavys nurodė „kelionės išlaidoms“ bei 1 000 Eur mokėjimą grynais pinigais, kurių teismas nepripažino dienpinigių apmokėjimu. Darbuotojas, pateiktuose skaičiavimuose mažesnius pavedimus sudėdavo (pvz., vietoj pavedimų 100, 200, 30 yra nurodoma jų bendra suma 330), nurodoma mažiau pavedimų nei sąskaitos ieškovės sąskaitos išraše ir jų sumos didesnės, tačiau bendros sumos yra tapačios. Siekdamas atskleisti, kad pavedimai komandiruočių išlaidoms ir grynųjų pinigų išmokėjimas buvo įtraukti į dienpinigius, ieškovė pateikia detalų darbdavio ir darbuotojo nurodytų mokėjimų suvestinių palyginimą. Atsižvelgdama į tai, kad šias išvadas paneigia abiejų šalių pozicija byloje ir kiti įrodymai, ieškovė prašo panaikinti šiuos motyvus iš pirmosios instancijos teismo spendimo.

21.3. Prieš atsakovui išvykstant į komandiruotę ženkli dienpinigių dalis už tą komandiruotę būdavo jau sumokėta avansu. Atsižvelgiant į tai, vertinant ar atsakovui buvo sumokėti visi priskaičiuoti dienpinigiai, negali būti sprendžiama apie dienpinigių nepriemokas pagal atskiru konkrečiu laikotarpiu priskaičiuotą – išmokėtą suma, nes tokiu atveju ignoruojamas prieš šį laikotarpį susidaręs dienpinigių avansas. Sprendžiant ar darbuotojui buvo išmokėti visi dienpinigiai, turi būti vertinamas visas darbo santykių laikotarpis. 2020 m. pabaigoje jam buvo išmokėtas dienpinigių avansas, kuris buvo naudojamas 2021 m. vykusioms komandiruotėms.

21.4. Iš viso atsakovui priskaičiuota 24 037 Eur dienpinigių, o išmokėta 25 030 Eur dienpinigių ir dienpinigių avanso. Taigi darbo santykių pabaigoje pas atsakovą liko nepanaudota dalis dienpinigių avanso. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, esą darbo santykių pabaigoje ieškovė negalėjo atlikti išskaitos iš atsakovui mokėtinos kompensacijos dėl nepanaudotų atostogų, nes nebuvo ką išskaityti. Atsakovui buvo perduota 993 Eur dienpinigių avansas, kuris nebuvo panaudotas pagal paskirtį ir šia suma galėjo būti taikoma išskaita.

21.5. DK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad išskaitos gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. DK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Šiuo atveju, dienpinigiai ir jų avansas atsakovui buvo sumokėti 2021 m. liepos 28 d. – 1 416 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 300 Eur. Nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Y. S. buvo nemokamose atostogose. Nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Y. S. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. 2021 m. rugsėjo 16 d. darbo sutartis nutraukta darbuotojui pačiam prašant (DK 55 str. 1 d.). Taigi pagrindas išskaitai – nepanaudotas dienpinigių avansas – atsirado tik tada, kai darbdavys sužinojo, kad atsakovas nebetęs darbo santykių. Apie atsakovo valią nebetęsti darbo santykių ieškovė sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 16 d. ir tą pačią dieną nutraukė darbo sutartį. Ginčui aktuali išskaita atlikta 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl, priešingai nei sprendė teismas, atlikta nepraleidus 1 mėnesio termino.

21.6. Šiuo atveju, pasibaigus darbo santykiams, ieškovė turėjo išmokėti 1 140,13 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2021 m. rugsėjo 16 d. minimalus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 467 Eur, taigi, vadovaujantis CPK 776 straipsniu, išskaita iš 1 140,13 Eur atliekama sekančiai: iš 673,13 Eur (1 140,13 - 467) atliekama 336,56 Eur (50 proc.) išskaita; iš 467 Eur (MMA dydis) atliekama 93,40 Eur (20 proc.) išskaita. Taigi, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, iš 1 140,13 Eur kompensacijos, ieškovė turėjo teisę atlikti 429,96 Eur išskaitą. Išskaitydama visą 991,63 Eur sumą, ieškovė pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalį. Ieškovės atlikta išskaita buvo teisėta tik 429,96 Eur apimtyje. Atitinkamai, nutraukus darbo santykius, ieškovė pilnai neatsiskaitė su atsakovu neišmokėdama jam 561,67 Eur. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad išskaita visa apimtimi buvo neteisėta.

Šalies argumentai

21.7. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi ir dėl netesybų priteisimo. Teismas neteisingai nustatė per didelį nepriemokos dydį. Netesybos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į proporcingumo principą. Teismas taikė dvigubus standartus – spręsdamas ar nepriemoka viršijo vidutinį darbo užmokestį vadovavosi vidutinių DU po mokesčių (738,20 Eur), o priteisdamas netesybas taikė vidutinį darbo užmokestį prieš mokesčius (1 116,15 Eur). DK 147 straipsnio 2 dalimi yra priteisiamos netesybos (nuostolių atlyginimas), todėl tai neturėtų būti laikoma darbo užmokesčiu ir neapmokestinama kaip darbo užmokestis. Atleidimo dieną ieškovė nesumokėjo atsakovui ne 991,63 Eur, o 561,67 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, maksimali netesybų suma turėjo būti 3 370, 02 Eur (561,67 × 6), o ne 6 696,90 Eur.

21.8. Kita vertus, jeigu teismas spręstų, kad priteistinos netesybos turėtų būti siejamos su VDU neatskaičius mokesčių (1 116,15 Eur), tuomet aplinkybė ar darbdavio nepriemoka viršija/neviršija VDU, turėtų būti lyginama su suma prieš mokesčius (1 116,15 Eur), o ne VDU po mokesčių (738,20 Eur), kaip tą darė pirmos instancijos teismas. Atitinkamai, netgi jeigu laikyti, kad teismas buvo teisus spręsdamas, kad ieškovė neišmokėjo atsakovui 991,63 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atsakovui priteistina kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo 991,63 Eur, o ne 1 116,15 Eur.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Y. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

22.1. Atsakovas su sprendimu sutinka, tik papildomai pažymi, kad atsakovas savo ir liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, jog ieškovė ir atsakovas susitarė dėl užmokesčio – 65 Eur/už komandiruotės dieną ir pateikė jam neišmokėtų dienpinigių paskaičiavimo lentelę ir paaiškinimus dėl jam nesumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų (DOK-157578).

22.2. Atsakovas, nors ir neteikė reikalavimo priteisti jam iš darbdavio nesumokėtas su darbo santykiais susijusias sumas, nurodė, kad bendra ieškovės su darbo santykiais susijusi nepriemoka atsakovui yra 3 284,72 Eur (DOK-157578). Atsakovas ir liudytojai patvirtino, kad žodžiu atsakovas su ieškove sudarė kitus susitarimus, negu jie buvo nurodyti komandiruotės įsakymuose (65 Eur/komandiruotės para).

22.3. Pažymi, kad tariamą „permoką“ atsakovui ieškovė atgaline data surašydama komandiruočių įsakymus (didžiąją jų dalį) „sukūrė“ tik iškilus teisminiam ginčui – iš ieškovės pateiktų komandiruočių įsakymų matyti, kad dalis jų atsakovo nepasirašyti. Nors įstatymai leidžia komandiruočių įsakymų neįteikti raštu, visgi į nurodytą aplinkybę prašoma atsižvelgti sprendžiant ieškovės nesąžiningumą darbo santykių srityje.

22.4. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Būtent ieškovė, kaip darbdavys, turi pareigą įrodyti, jog ji supažindino ieškovą, t. y. darbuotoją, su visais komandiruočių įsakymais, tačiau to nepadarė.

22.5. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad darbo santykiuose, ginčo išskaitai taikomos Civilinio kodekso, o ne Darbo kodekso, nuostatos. Toks apeliacinio skundo argumentas vėl prieštarauja DK 1 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Todėl apeliacinį skundą prašo atmesti visa apimtimi.

22.6. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis teismų praktika, nėra jokio pagrindo mažinti priteistas netesybas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų priteisimo, išskaitymo iš permokos pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimu DGKS-421 iš dalies tenkintas Y. S. prašymas ir nutarta išieškoti iš UAB „Baltic Transline Transport“ darbuotojo Y. S. naudai už 2021 m. rugsėjo mėn. 991,63 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. sausio 26 d., kitą dalį dėl 781,62 Eur dienpinigių išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pirmos instancijos teismas teisingai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nustatęs, kad jeigu DGK sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-2-24144 yra ginčijamas iš dalies, dalyje, kurioje yra atmestas darbuotojo reikalavimas priteisti 781,62 Eur dienpinigių jis nebuvo ginčijamas ir todėl yra įsiteisėjęs, dėl to darbuotojas ginčo į teismą neperkėlė, sutiko su minėtu sprendimu. Ir atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo su sprendimu sutinkantis, t.y. nekelia klausimo dėl dienpinigių priteisimo, taigi dienpinigių priteisimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Ieškovė prašė pripažinti, kad ji darbuotojo Y. S. atleidimo dieną buvo sumokėjusi visas Y. S. priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, t.y. ir 991,63 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ko pasėkoje nepriklauso ir netesybos (kas buvo priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu).

29. Tačiau pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčas byloje kilo dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo, darbdavys grindė savo reikalavimą darbuotojui padaryta dienpinigių permoka, todėl siekiant atskleisti bylos esmę ir nustatyti atsiskaitymo su darbuotoju faktą, teismas pasisakė dėl visų darbuotojui išmokėtų sumų, apimtyje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir įskaitymo/išskaitos iš jos teisėtumo.

30. Atsakovas dirbo pas ieškovę nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.2 punktas), mokant ne mažiau LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, padidinant jį 1,303 koeficientu, vėliau darbo sutarties pakeitimas nustatė 1,65 koeficientą. Atleistas atsakovas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

31. Darbo sutarties 6.2 punkte susitarta, kad apeliantė dienpinigius moka pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 iš esmės perkeliant jo turinį „mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos“. Taip pat darbo sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos gali būti išmokamos avansu arba komandiruotės metu, o visa dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų suma darbuotojui išmokama pateikus darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas. Minėtu nutarimu patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius, jei mažesni nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje, tačiau negali būti mažesni nei 50 procentų nustatytų maksimalių dydžių.

32. Byloje nenustatyta, kad darbdavys būtų nustatęs, kokios formos ataskaita turi būti pateikta, be to, byloje nepateikta įrodymų, kad iš viso būtų teiktos kokios nors ataskaitos ir pagal jas atsiskaitoma, kad darbdavys jų reikalavo pateikti kokia nors forma. Tai reiškia, ta aplinkybė (susitarimas numatytas darbo sutartyje), jog visa dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų suma darbuotojui išmokama pateikus darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, nėra įrodyta, šis darbo sutarties punktas įgyvendinamas nebuvo (CPK 177, 178 straipsniai). Taigi akivaizdu, kad aiškaus po komandiruotės atsiskaitymo nebuvimas suteikia darbdaviui tiesę manipuliuoti išmokamomis sumomis darbuotojui, kiekvieną kartą jas įvardijant skirtingai: „kelionės išlaidos“, „komandiruotpinigiai“, „avansas“, „dienpinigiai“.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti susitarimus su darbuotoju dėl darbo sąlygų, o kilus ginčui – įrodyti tokio susitarimo faktą bei turinį (DK 214 straipsnio 3 dalis). Bendrovėje nesant kolektyvinės sutarties (kas nurodyta darbo sutarties 11 punkte), susitarimas dėl dienpinigių mažinimo turėjo būti įtvirtintas darbo sutartyje. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys konkretaus sumažinto dienpinigių dydžio nenurodė, sudarydamas sau galimybę kiekvienu atveju pasirinkti skirtingą mokėtinų dienpinigių dydį, nesitariant su darbuotoju. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų komandiruočių įsakymų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2021 m. sausio 30 d., kurio metu, darbdavio tvirtinimu, ir susidarė dienpinigių permoka, darbdavys apskaitoje užfiksavo minimalius (iki 50 proc. sumažintus) dienpinigius (išskyrus 2019 liepos - rugsėjo mėn., 2019 m gruodžio mėn. (vienintelis atsakovo pasirašytas įsakymas) – 100 proc., dydžio dienpinigiai ir 2021 m. gegužės - liepos mėn. – 86 proc. dydžio dienpinigiai). Atsakovui ginčijant šių dokumentų autentiškumą (nurodo, kad jie buvo surašyti atbuline data ir sumos derinamos prie išmokėtų sumų) pažymėtina, kad nei viename iš jų, (išskyrus 2019 m gruodžio mėn.) nėra atsakovo parašo. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jei ir rašėsi ant vienintelio įsakymo, tai nesuprato už ką, nes dokumentai išversti nebuvo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo argumentus, kad su dokumentais jis nebuvo supažindintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip organizuodamas darbą darbdavys sukūrė sąlygas manipuliuoti dokumentais, t. y. juos koreguoti atsižvelgiant į situaciją. Tokį įspūdį sudaro ir nurodoma 86 procentų, nepaaiškinant kodėl, nustatyta dienpinigių suma, kai įprastai dienpinigiai mokami apvalinant juos dešimtimis (50, 60 it .t.t.)

34. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbdavys pateikė duomenis, kad bendra darbuotojui darbdavio paskaičiuota mokėtina suma yra (pagal 2021 m. gruodžio 21 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas) 15430,39 Eur darbo užmokesčio įskaitant kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taigi 14290,26 Eur darbo užmokesčio. Iš šios pažymos bei atsiskaitymo lapelio už 2021 m. rugsėjo mėnesį taip pat matyti, kad darbdavys nurodė iš darbuotojui priskaičiuotos 2068,67 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaityti 385,09 Eur pajamų mokesčio, 465,45 Eur socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 78 Eur apgyvendinimo išlaidų, viso 928,54 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovui nutraukus darbo santykius, liko nepanaudotas 991,63 Eur dienpinigių avansas, kuris buvo panaudotas padengti dalį atsakovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Šio įskaitymo/išskaitos teisėtumas yra ginčo nagrinėjimo objektas byloje.

35. Reikšminga šiuo aspektu pripažintina ir aplinkybė, susijusi su darbdavio darbuotojui atliktais mokėjimais. Dienpinigius darbdavys iš esmės mokėjo neatsižvelgdamas į komandiruočių įsakymuose nurodytus dydžius. Tai patvirtina ir apeliantės banko sąskaita (1 failas, b. l. 90-94). Iš jų bei komandiruočių įsakymų matyti, kad ieškovui 2018 m. spalio 26 d. sumokamos kelionės išlaidos 200 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. 82,72 Eur atlyginimas, nors 2018 m. spalio 26 d. įsakyme nurodyta, kad dienpinigių 50 proc. sudaro 181 Eur. 2018 m. įsakymu vėl siunčiamas į komandiruotę, kurios 50 proc. dienpinigių sudaro 927 Eur, o jam 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. po komandiruotės sumokama 500 Eur komandiruotpinigių ir avanso. Kita komandiruotė prasideda 2018 m. lapkričio 30 d. ir baigiasi gruodžio 24 d., nurodant kad priklauso 50 proc. dienpinigių, kurių suma 954 Eur. Ir taip analogiškai, neaiškiai, neišskiriant laikotarpių ir konkrečių sumų (pagal kokį įsakymą ir už kokią komandiruotę) mokama visą darbo laikotarpį, kaip minėta sumas įvardijant skirtingai : „kelionės išlaidos“, „komandiruotpinigiai ir avansas“, iš ko nėra galimybės tiksliai atskirti kada kokios sumos ir už kokią komandiruotę buvo mokamos (taip pat ir avansu), kaip dienpinigiai, niekada nubuvo atskirtas konkretus atsiskaitymo laikotarpis, kaip tai numatyta darbo sutartyje, kur nurodyta, kad dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų suma darbuotojui išmokama pateikus darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas.

36. Ieškovas darbo funkcijas vykdė daugiau nei trejus metus, nuo pat darbo sutarties sudarymo, darbo funkcijos buvo susijusios su komandiruotėmis į užsienį ir į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad iki paskutinių darbo santykių metų atsakovas būtų reiškęs darbdaviui kokias nors pretenzijas dėl jam mokėtinų sumų. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka, kad ieškovo darbo laikotarpiu priskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui sudaro ir byloje esantys mokėjimo dokumentai (bankiniai mokėjimai, kasos išlaidų orderis) patvirtina sumokėtą 39468,76 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą, tačiau nesutinka, kad atsakovui nutraukus darbo santykius, liko nepanaudotas 991,63 Eur dienpinigių avansas, ir jis galėjo būti panaudotas padengti dalį atsakovui mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas,. Nurodo, kad jokių permokų dėl dienpinigių nebuvo.

37. Iš kitos puses pažymėtina, kad byloje nustačius, kad darbdavys įsakymus dėl dienpinigių dydžio priiminėjo vienasmeniškai nustatydamas mokėtinas sumas, su kais nesupažindino atsakovo, nesant aiškiam kasmėnesiniam ar po komandiruotės laikotarpio atsiskaitymui, esant iš anksto mokamiems įvairaus dydžio avansams, tikėtina, kad darbuotojas tiksliai ir nežinojo kiek jam nustatyta mokėti dienpinigių ir kokia turi būti išmokama tiksli suma, atsižvelgdamas į tai, kad išmokamos sumos jį tenkino, todėl ir nereiškė jokių pretenzijų. Tačiau galutiniame atsiskaityme jis nesitikėjo, kad bus daromi išskaitymai iš jau išmokėtų, jį tenkinusių sumų, todėl ir kreipėsi dėl savo, kaip darbuotojo interesų gynimo.

38. Kaip matyti iš ieškinio turinio, šis (ieškovės teigimu) nepanaudotas avansas 991,63 Eur buvo apskaičiuotas jau atleidžiant darbuotoją iš darbo. Ieškovė pateikė į bylą savo apskaičiuotą kiekvieną mėnesį atsakovui mokėtiną sumą bei įsakymus dėl komandiruočių ir juose nustatytų mokėti dienpinigių sumų, kurios atitinka išmokėtas dienpinigių sumas. Nurodo, kad darbuotojui buvo išmokėtas avansas už būsimą komandiruotę, kadangi ji nežinojo, kad darbuotojas parašys pareiškimą išeiti iš darbo.

39. Iš darbdavio pateikto 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2021 m. balandžio mėnesį darbuotojas nedirbo ir jam buvo žymimos nemokamos atostogos, 2021 m. gegužės 21-31 dienomis darbuotojas buvo komandiruotėje kuri tęsėsi iki 2021 m. liepos mėnesio 25 d. 2021 m. rugpjūčio mėnesį žymimos nemokamos atostogos, o 2021 m. rugsėjo 1-16 dienomis žymimos (PB) pravaikštos.

40. Darbdavio pozicija, kad darbuotojui išmokėjo į priekį būsimos komandiruotės dienpinigių avansą, kuris sudengtas su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas vertintina kritiškai. Toks argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja darbo sutarčiai, faktiniams darbo santykiams. Byloje nustatyta, kad darbdavys darbuotojui 2021 m. liepos 28 d. išmokėjo 1416 Eur, paskirtyje nurodydamas „DU, komandiruotpinigiai, avansas“ ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. išmokėjo 300 Eur su analogiška paskirtimi. Iš byloje pateiktų įrodymų nematyti, kad darbuotojui po jo nemokamų atostogų (2021 m. liepos 26 d. – 2021 m. rugpjūčio 26 d.) būtų priimtas įsakymas dėl siuntimo į komandiruotę. Taigi, darytina išvada, kad į komandiruotę jis daugiau siunčiamas nebuvo ir jokio pagrindo mokėti avanso jam nebuvo. Kolegija sprendžia, kad dienpinigių avanso mokėjimas yra tikslinis mokėjimas, susijęs su siuntimu į komandiruotę, numatytais ir paskaičiuotais dienpinigiais, tačiau siuntimo į komandiruotę, akivaizdu nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai buvo dienpinigių už praeitą laikotarpį išmokėjimas, kadangi jokio kito pagrindo mokėti šias sumas apeliantė neįrodė (CPK 177, 178 straipsniai).

41. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau yra pažymėjęs, kad byloje pateikti įrodymai – įsakymai dėl siuntimo į komandiruotes bei dienpinigių dydžio nustatymo, buvo priimami savo nuožiūra ir tikėtina ne juose nurodytomis datomis, o jau paskaičiavus galutinį atsiskaitymą su darbuotoju, o pritaikant juos prie išmokėtinos sumos. Esant pas darbdavį susiklosčius tokiai situacija, sudarius sąlygas dienpinigius skaičiuoti savo nuožiūra, įsakymus priimti tikėtina ne juose nurodytomis datomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks piniginių lėšų išmokėjimas, nesant tam pagrindo (įsakymo dėl komandiruotės už kurią galėtų būti mokamas avansas) yra traktuotinas darbuotojo naudai, laikant, kad tai yra dienpinigiai už praeitą laikotarpį. Toks vertinimas grindžiamas ir tomis aplinkybėmis, kad darbuotojas nebuvo supažindinamas su dienpinigių dydžiu, sudarant pagrįstą lūkestį išmokėtas sumas laikyti jau jam priklausančiais išmokėti darbdavio nustatyto dydžio dienpinigiais.

42. Iš darbdavio pateikto 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad 2021 m. balandžio mėnesį darbuotojas nedirbo ir jam buvo žymimos nemokamos atostogos, 2021 m. gegužės 21-31 dienomis darbuotojas buvo komandiruotėje kuri tęsėsi iki 2021 m. liepos mėnesio 25 d. 2021 m. rugpjūčio mėnesį žymimos nemokamos atostogos, o 2021 m. rugsėjo 1-16 dienomis žymimos (PB) pravaikštos. 2021 m. gruodžio 21 d. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas patvirtina, kad darbuotojui darbo užmokesčio 2021 m. gegužės mėn. buvo paskaičiuotas išmokėti 273,66 Eur, 2021 m. birželio mėnesį – 674,08 Eur, 2021 m. liepos mėn. 630,89 Eur, rugpjūčio mėn. – 0 Eur. Viso 1578,63 Eur ir kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. darbuotojui buvo išmokėta bendra 2666,00 Eur suma, taigi faktiškai išmokėtą dienpinigių sumą per minėtą laikotarpį sudarė 1087,37 Eur.

43. Iš byloje darbdavio pateiktų komandiruočių įsakymų nustatyta, kad darbuotojas buvo komandiruotėse ir apskaičiuotą dienpinigių sumą sudarė laikotarpiais: nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 181,00 Eur; nuo 2018 m. lapkričio 1 d., iki 2018 m. lapkričio 30 d. 927,00 Eur; nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 954,00 Eur; nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d. 397,50 Eur; nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 206,50 Eur; nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 949,50 Eur; nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. 921,00 Eur; nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 2 d. 1015,50 Eur; nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. liepos 31 d. 1652,00 Eur; nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 1924,00 Eur; nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. 1110,00 Eur; nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 1020,00 Eur; nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. 1843,00 Eur; nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 732,00 Eur; nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. 922,00 Eur; nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. 945,50 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 273,00 Eur nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 31 d. 926,00 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 186,00 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 390,50 Eur; nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. sausio 31 d. 87 Eur; nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 21 d. 474,00 Eur; nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 581,36 Eur; nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. 1603,90 Eur; nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. 1312,36 Eur;

44. nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. vasario 21 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas neatvykimas į darbą administracijai leidus (ND); nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. liepos 4 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. spalio 1 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 28 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2021 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 26 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nemokamos atostogos (NA); nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (PB);

45. Už 2021 m. vasario mėn. darbdavys komandiruotės laiko nepagrindė, nors iš 2021 m. vasario mėnesio ir kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojas buvo komandiruotėje iki 2021 m. kovo 21 d.

46. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad už 2021 m. vasario mėnesį darbdavys išmokėjo darbuotojui apskaičiuotą darbo užmokestį 737,78 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atlyginimas už 2021 m. vasario mėn.“, taip pat išmokėjo 250,00 Eur komandiruotpinigių, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, jog darbuotojui buvo išmokėtas visas priklausantis užmokestis už komandiruotėje būtą laiką. Duomenys iš vairuotojo kortelės patvirtina, kad atsakovas 2021 m. vasario mėn. dirbo 22 darbo dienas, tačiau iš darbdavio pateiktos dienpinigių pažymos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad darbuotojui buvo paskaičiuota tik 250,00 Eur dienpinigių. Kaip nurodyta aukščiau, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos darbdavys paskaičiavo išmokėti darbuotojui 3497,62 Eur dienpinigių, tačiau pavedimu sumokėjo darbuotojui tik 1087,37 Eur.

47. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors byloje nesprendžiamas darbuotojo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės teisingai vertintos, kaip paneigiančios darbdavio teiginius, jog egzistuoja dienpinigių permoka darbuotojui.

48. Aplinkybę, kad darbuotojo reikalavimas, priteisti neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį yra pagrįstas, patvirtina ir pačios ieškovės teiginiai, nurodant, kad darbdavys paskaičiavo 24037,62 Eur dienpinigių, tačiau pagal šios nutarties 43 punkte nurodytus įsakymus darbdavys apskaičiavo darbuotojui 22269,62 Eur mokėtinų dienpinigių. Jokių kitų dienpinigių paskaičiavimų nepateikta.

49. Pritartina pirmos instancijos teismo vertinimui, kad į darbuotojui paskaičiuotų byloje pateiktų dienpinigių pažymą, ir joje nurodytą dienpinigių sumą, kaip matyti iš AB SEB sąskaitos išrašo darbdavys įtraukė ir mokėjimus kelionės išlaidoms, taip nurodydamas mokėjimo paskirtyje (2018 m. spalio 26 d. 200,00 Eur 2019 m. vasario 22 d. 200,00 Eur; 2019 m. gegužės 16 d. 23,00 Eur; 2019 m. liepos 5 d. 200,00 Eur; 2019 m. liepos 12 d. 50,00 Eur; 2019 m. lapkričio 29 d. 200,00 Eur; 2019 m. gruodžio 30 d. 500,00 Eur., kurie negali būti laikomi ir apskaičiuojami kaip dienpinigiai (viso 1373,00 Eur). Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ši suma buvo išmokėta darbuotojui kaip komandiruotės išlaidos ir yra nepagrįstai įtraukta į dienpinigių sumą. Analogiškai dienpinigių mokėjimo nepatvirtina ir 1000 Eur išmokėjimas pagal 2020 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2005/59. Šio mokėjimo paskirtyje dienpinigiai ar jų avansas nenurodyti. Net jeigu laikyti, kad atsakovui tokiu būdu buvo sumokėta dienpinigių suma, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šie duomenys nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo apmokėta už darbuotojo dirbtą laikotarpį 2021 m. vasario mėn. bei yra praleistas terminas atlikti išskaitas šio dokumento pagrindu iš darbuotojui priklausančių sumų prilygintų darbo užmokesčiui (DK 150 straipsnio 3 dalis).

50. Kaip jau minėta, darbdaviui neįrodžius, kad supažindino atsakovą su nustatytų dienpinigių dyžiu (įsakymais), imant parašą ant į jam suprantamą kalbą neišversto dokumento ir net nenurodant lėšų mokėjimo paskirties, buvo sudarytos sąlygos ieškovei lėšas mokėti bei dienpinigius apskaičiuoti savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija iš darbdavio pusės yra nepagrįsta ir nepateisinama teisės aktais ar susitarimais tarp šalių, todėl visi abejotini išmokėjimai atsakovui, nenurodant jų paskirties, negali būti traktuojami, kaip jam skirti mokėjimai (darbo užmokestis ar dienpinigiai). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į darbo specifiką (darbuotojai ištisai siunčiami į komandiruotes) jie patiria tikėtinas kitas išlaidas susijusias su kelione ir darbdavio naudai – kuro išlaidos, mokamų kelių išlaidos ir kt., be to ir mokėjimo paskirtyje kai kur nurodoma „kelionės išlaidos“.

51. Iš 2021 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščio matyti, kad darbuotojui buvo paskaičiuota 2068,67 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas bei atėmus mokesčius darbdavys numatė išmokėti darbuotojui 1140,13 Eur, tačiau galutinio atsiskaitymo metu 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovui išmokėta tik 148,50 Eur. Taigi skirtumas sudaro 991,63 Eur sumą. Ieškovė teigia kad šią sumą įskaitė į permoką padarytą atsakovui už komandiruotės avansą, todėl šios sumos neprimokėjo atleidžiant darbuotoją.

52. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad atsakovui buvo permokėtas dienpinigių avansas, nebuvo pagrindo daryti išskaitymo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir priteisė atsakovui 991,63 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 177, 178, 185, DK 146,147, 150 straipsniai).

53. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pašalinti iš sprendimo motyvus „Taip pat teismas vertina, kad į darbuotojui paskaičiuotų byloje pateiktų dienpinigių pažymą, ir joje nurodytą dienpinigių sumą, kaip matyti iš AB SEB sąskaitos išrašo darbdavys įtraukė ir mokėjimus kelionės išlaidoms (taip nurodydamas mokėjimo paskirtyje), kurie negali būti laikomi ir apskaičiuojami kaip dienpinigiai: 2018 m. spalio 26 d. 200,00 Eur; 2019 m. vasario 22 d. – 200,00 Eur; 2019 m. gegužės 16 d. 23,00 Eur; 2019 m. liepos 5 d. – 200,00 Eur; 2019 m. liepos 12 d.- 50,00 Eur; 2019 m. lapkričio 29 d. 200,00 Eur; M gruodžio 30 d. 500,00 Eur. Šių mokėjimų paskirtyje nurodyta paskirtis – kelionės išlaidoms, nors dienpinigių pažymoje tie patys dokumentai, kurių pagrindu atlikti mokėjimai darbdaviui teikiant ieškinį jau priskirti dienpinigiams. Viso 1373,00 Eur. Ši suma buvo išmokėta darbuotojui kaip komandiruotės išlaidos ir yra nepagrįstai įtraukta į dienpinigių sumą.“ „Minėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos darbdavys paskaičiavo išmokėti darbuotojui 3497,62 Eur dienpinigių, tačiau pavedimu sumokėjo darbuotojui tik 1087,37 Eur. Byloje nesprendžiamas darbuotojo reikalavimas dėl 781,62 Eur dienpinigių priteisimo, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės teismo vertinamos kaip paneigiančios darbdavio teiginius, jog egzistuoja dienpinigių permoka darbuotojui.“ „Ieškovė taip pat nurodo, kad yra išmokėjusi atsakovui 1000,00 Eur dienpinigių avansą grynais pinigais, ką patvirtina 2020 m. gegužės 8 d. Kasos išlaidų orderis Nr. KIO2005/59. Šis mokėjimas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad juo buvo sumokėta dienpinigių suma atsakovui, tokia paskirtis jame nenurodoma. Net jeigu laikyti, kad atsakovui tokiu būdu buvo sumokėta dienpinigių suma, šie duomenys nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo apmokėta už darbuotojo dirbtą laikotarpį 2021 m. vasario mėn. bei yra praleistas terminas atlikti išskaitas šio dokumento pagrindu iš darbuotojui priklausančių sumų prilygintų darbo užmokesčiui (DK 150 straipsnio 3 dalis).“

54. Šie apeliacinio skundo reikalavimai bei argumentai atmestini, kadangi, kaip minėta, darbuotojas iš esmės išreikšti aiškios valios dėl jam mokamų sumų neturėjo net aiškaus pagrindo, kadangi, nepaneigta bei tikėtina, kad įsakymai dėl dienpinigių dydžio buvo priimti tik vėliau, atsiskaitant su darbuotoju (tą tvirtino jis pats, liudytojai) ir ši aplinkybė tikėtina dar ir todėl, kad ant įsakymų nėra jo parašų, be to sumų „pritempinėjimą“ prie galutinio atsiskaitymo tikėtinai pagrindžia byloje nurodoma 86 procentų dienpinigių suma, kai paprastai šios sumos yra apvalinamos dešimtimis (Pvz. 50, 60, 70, 80, 90). Šie apeliantės argumentai atmestini ir dėl to, kad atsakovas savo ir liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, ir apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu tikėtinai pagrindė, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl visiškai kitokio užmokesčio už darbą – tikėtina 65 Eur už komandiruotės dieną. Taigi iš esmės susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl atlygio už darbą buvo niekaip aiškia neapibrėžti, o pareiga tai padaryti tenka darbdaviui. Tokioje situacijoje visos išmokos ir ginčų argumentai dėl jų (kad permokos nebuvo) vertintini darbuotojo naudai.

55. Kadangi atsakovas Darbo ginčų komisijos sprendimo dienpinigių dalyje neskundė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pirmos instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl dienpinigių priteisimo, tačiau iš visų pirmos instancijos teismo sprendime nurodytų skaičiavimų, įvertinus atsakovo bei ieškovo argumentus, matyti, kad jokios dienpinigių permokos nebuvo. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu, o ieškovė, kaip darbdavys ir stipresnioji šalis, turi pareigą įrodyti, jog ji supažindino ieškovą, t. y. darbuotoją, su visais komandiruočių įsakymais, tačiau to nepadarė. Tai padarydama ji pati galėtų apsiginti nuo kaltinimų dėl kokių nors nepriemokų, tačiau akivaizdu, kad jai buvo naudinga to nedaryti, vėliau priimant įsakymus ir savo nuožiūra nurodant dienpinigių dydį.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, dėl to, kad darbo santykiuose, ginčo išskaitai taikomos Civilinio proceso kodekso, o ne Darbo kodekso, nuostatos. Toks apeliacinio skundo argumentas prieštarauja DK 1 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo kodeksas yra speciali norma darbo teisiniuose santykiuose, todėl akivaizdu, kad jis ir turi būti taikomas.

Dėl netesybų

57. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis DK 145 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1, 5.5, 5.6 punktais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas per paskutinius tris mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį užmokestis skaičiuojamas, gautą darbo užmokesčio sumą padalinant iš dirbtų valandų skaičiaus.

58. Iš darbdavio pateiktos 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad darbuotojui priskaičiuota darbo užmokesčio suma už darbą gegužės – liepos mėnesiais yra 2391,58 Eur, darbuotojas viso dirbo 45 dienas, todėl jo dienos vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) sudaro 53,15 Eur. Vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-1274, vidutinį metinį darbo dienų skaičių per mėnesį esant penkių darbo dienų savaitei sudarė 21 darbo diena, todėl darbuotojo mėnesio vidutinį darbo užmokestį sudarė 1116,15 Eur. Taigi pirmos instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 6696,90 Eur netesybų (1116,15*6).

59. Apeliantė nesutiko su teismo sprendimo dalimi ir dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad teismas neteisingai nustatė per didelį nepriemokos dydį. Šie apeliantės argumentai atmestini, kadangi tai, jog pirmos instancijos teismas nurodė palyginimui sumas (dėl neišmokėtos sumos dydžio) su mokesčiais ir be mokesčių lyginant ją su vidutiniu darbo užmokesčiu bei priteisė išmokėtiną sumą atskaičius mokesčius, nepaneigia aplinkybės, kad netesybos yra skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio kurį apskaičiuoja darbdavys, t.y. su mokesčiais, kadangi tai yra nusistovėjusi teismų praktika. Tai, kad vidutinė atsakovui išmokėtina darbo užmokesčio 738,20 Eur suma yra jau atskaičius mokesčius, tai nereiškia, kad vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuotas 1116,15 Eur) turi būti skaičiuojamas mažesnis, t.y. be mokesčių.

60. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs vidutinį atsakovo darbo užmokestį, nurodydamas priskaičiuotiną ir išmokėtiną sumą, pritaikęs skaičiavimus pagal dirbtų dienų skaičių, pritaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr., 496 patvirtintą vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, teisingai nustatė, kad jam neišmokėta skola 991,63 Eur (kuri priteista jau atskaičius mokesčius), su mokesčiais viršija vidutinį darbo užmokestį, todėl teisingai apskaičiavo netesybų dydį 1116,15 Eur dauginant iš 6 mėn. ir priteisė 6696,90 Eur, todėl šioje dalyje keisti ar naikinti sprendimo nėra pagrindo.

61. Taigi, konstatavus, kad ieškovė su atsakovu įstatymų nustatyta tvarka neatsiskaitė, neatsiskaitymo suma su mokesčiais viršija atsakovo vidutinį darbo užmokestį, spręstina, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines bei materialines teisės normas, teisingai vertino įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai DK 146,147, 150 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje byloje apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį – atsakovą, šiam neprieštaraujant, įvykdė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (CK 6.50 straipsnis), ji prašo priteisti 1400,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikti DOK -14087, nurodant, kad sumokėta už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Netenkinant apeliacinio skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės tenkintinas, priteistina Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline Transport“, 1 400,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512533, iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline Transport“, juridinio asmens kodas 133167253, 1400,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė