- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-681-210/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02889-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- E. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3895-883/2014, kuria pareiškėjos E. V. skundas dėl antstolio A. L. veiksmų tenkintas iš dalies, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. V. kreipėsi į antstolį A. L. su skundu, prašydama panaikinti 2014-01-20 patvarkymus areštuoti lėšas Nr. AN074383, Nr. AN074385, Nr. AN074386, Nr. AN074387; patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises Nr. AN074388; patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. AN074391; patvarkymą dėl turto deklaravimo Nr. AN074376; patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. AN074390 ir Nr. AN074389; perskaičiuoti vykdymo išlaidas; skolos ir perskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą vykdyti tik iš darbo užmokesčio; grąžinti nepagrįstai išskaičiuotas pinigines lėšas (3–5 b. l.).
Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdydamas išieškojimą išieškotojo UAB ,,Šiaulių vandenys“ naudai areštavo visą pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias (duomenys neskelbtini). Į darbovietes UAB „Armigerus" ir UAB „Langvirus ir ko" taip pat buvo išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriuose buvo reikalaujama kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nuo darbo užmokesčio dalies. Kadangi vykdant patvarkymus 2014-01-29 nuskaičiuoti 757 Lt, o 2014-03-31 nuskaičiuoti 756,55 Lt, kurie buvo pervesti kaip lėšos vaiko išlaikymui, ir areštuotas visas neadekvatus skolos dydžiui pareiškėjos turtas, mano, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo neteisėti.
Antstolis 2014-04-11 patvarkymu tenkinti skundą atsisakė ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui (9–14 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos E. V. skundą tenkino iš dalies, panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-20 priimtus patvarkymus areštuoti lėšas Nr. AN074383, Nr. AN074385, Nr. AN074386, Nr. AN074387, patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises Nr. AN074388, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. AN07439, patvarkymą dėl turto deklaravimo Nr. AN074376. Teismas nutarė grąžinti E. V. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2014-01-29 išieškotus 757 Lt ir 2014-03-31 išieškotus 756,55 Lt. Kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje antstolis nepažeisdamas išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės reikalavimų 2014-01-20 patvarkymais Nr. AN074390 ir Nr. AN074389 išieškojimą nukreipė į pareiškėjos darbo užmokestį (gaunamas pajamas). Teismas nurodė, kad skolininkė dirba dvejose darbovietėse, antstolis vykdo du vykdomuosius dokumentus, iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iki 50 proc. sumos, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad sąlyginai nedidelės skolos nebūtų galima išieškoti per 6 mėnesius.
Teismas nurodė, kad antstolis, 2014-01-20 patvarkymu dėl turto deklaravimo Nr. AN074376 nurodęs skolininkei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, jau turėjo duomenis apie skolininkės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, o vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, pats galėjo surinkti duomenis apie skolininko specialiai registruotiną turtą bei kredito įstaigose esančias sąskaitas. Antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą, jei šių duomenų negalima gauti operatyviau, arba, jei tai nėra turtas, kuriam taikoma speciali registracija, todėl teismas sprendė, kad 2014-01-20 patvarkymas dėl turto deklaravimo Nr. AN074376 yra perteklinis.
Teismas sprendė, kad 2014-01-29 antstolis, nepraėjus 15 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos nuskaičiavęs 757 Lt, kurie buvo pervesti kaip išlaikymas nepilnamečiam vaikui, tai padarė be teisinio pagrindo. Teismo nuomone, mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis („alimentai“), yra tinkamas dokumentas, įrodantis, kad iš šių lėšų išieškojimas negali būti vykdomas, todėl antstolio reikalavimas pateikti kitus dokumentus (teismo nutartį dėl išlaikymo priteisimo, sutartį dėl išlaikymo tvarkos ir pan.) yra nepagrįstas ir perteklinis.
Teismas įvertino tai, kad 2014-01-17 turto arešto aktu buvo areštuotas turtas, kurio vertė daug kartų viršija išieškomą sumą, buvo pradėtas išieškojimas iš darbo užmokesčio, todėl antstolis skubotai ir visiškai nepagrįstai priėmė patvarkymus dėl sąskaitų ir turtinių teisių arešto, kurie šiuo atveju nebuvo būtini, todėl patvarkymai Nr. AN074383, Nr. AN074385, Nr. AN074386, Nr. AN074387 ir Nr. AN074388 panaikinti kaip pertekliniai ir neproporcingi ganėtinai mažai skolai, neatitinkantys protingumo ir teisingumo kriterijų.
Panaikinęs minėtus patvarkymus, teismas įpareigojo antstolį iš naujo perskaičiuoti vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Antstolis A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3895-883/2014 dalyje dėl 2014-01-20 antstolio priimtų patvarkymų areštuoti lėšas Nr. AN074383, Nr. AN074385, Nr. AN074386 ir Nr. AN074387, patvarkymo areštuoti skolininko turtines teises Nr. AN074388. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. AN07439 ir patvarkymo dėl turto deklaravimo Nr. AN074376 panaikinimo, įpareigojimo grąžinti pareiškėjai E. V. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2014.01.29 išieškotus 757,00 Lt ir 2014.03.31 išieškotus 756,55 Lt, ir priimti naują nutartį- pareiškėjos skundo netenkinti.
Skunde antstolis sutinka su teismo nutarties motyvais, jog LR CPK 664 straipsnis turi būti taikomas sistemingai, t.y. skola pirma išieškoma iš piniginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų ir tik po to iš nekilnojamojo turto. LR CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pateikti šiuos duomenis, antstolio nuomone, yra skolininko pareiga, todėl pareiškėja, žinodama apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, antstoliui nepateikdama LR CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytų įrodymų apie galimumą išieškoti įsiskolinimą per šešis mėnesius iš jos gaunamo darbo užmokesčio, nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga.
Skunde nurodoma, kad teismas per siaurai ir neteisingai traktavo LR CPK 645 straipsnio 1 dalyje nurodytą turimo turto sąvoką. Informacija apie skolininko turtą antstoliui reikalinga tam, kad vykdomasis dokumentas būtų tinkamai įvykdytas. Dėl šių priežasčių teismo nutarties argumentai, kad antstolio patvarkymas dėl turto deklaravimo yra perteklinis, nepagrįsti.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėja pateikė antstoliui duomenis, įrodančius, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) yra pervedamos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pareiškėja privalėjo antstoliui pateikti teismo nutartį dėl išlaikymo priteisimo, sutartį, kurioje yra nustatyta išlaikymo tvarka, dydis ir forma ar kitus dokumentus, patvirtinančius, jog į pareiškėjos banko sąskaitą pervedamos/pervestos lėšos yra skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Apelianto teigimu, Aukščiausiais teismas yra pasisakęs, kad teismas turi būti aktyvus ypatingosios teisenos bylose, todėl teismas nepagrįstai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti ar pareiškėjos pateikta informacija apie gaunamus alimentus yra teisinga.
Skunde nurodama, kad teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad antstolio 2014-01-20 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. AN074387 yra nepagrįstas ir perteklinis. Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja LR CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. LR CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis LR CPK 664 ir 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. LR CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis LR CPK 664 ir 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Šiuo atveju kreditorius iki priverstinio vykdymo pradžios antstoliui nenurodė iš kokio skolininkės turto ar pajamų išieškoti skolą, todėl antstolis vadovaujantis LR CPK 664 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas. Todėl antstolis pagrįstai areštavo skolininkės lėšas, esančias banko sąskaitose.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas visiškai ignoravo antstolio argumentus, jog remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu pats skolininkas per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo išsiuntimo areštuoti skolininko pinigines lėšas, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad areštuotos tos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. 2014-01-20 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. AN074387 pareiškėjai įteiktas 2014-01-26, su 2014-02-06 skundu, kuris antstolio kontoroje gautas 2014-02-06, pareiškėja nepateikė jokių papildomų dokumentų, o tik nurodė, kad į sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra pervedami alimentai.
Iš nutarties motyvų apeliantas daro išvadą, jog teismas, ginčijama nutartimi siūlo antstoliui nesilaikyti LR CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo ir nukreipti išieškojimą į trečios eilės turtą - pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, nors pareiškėja turi antros eilės turto, iš kurio yra išieškoma. Teismas, panaikindamas patvarkymus areštuoti lėšas Nr. AN074385, Nr. AN074386 ir Nr. AN074387, neatsižvelgė į tai, kad skolininkė nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, jog į kitas skolininkei priklausančias bankų sąskaitas negali būti pervedamos lėšos, į kurias, įstatymų nustatyta tvarka, gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas. Nesuprantama ir teismo pozicija, kada yra konstatuojama, jog antstolio patvarkymai privalo būti naikintini kaip pertekliniai, tačiau vėliau nurodoma, kad antstolis turi priimti kitus patvarkymus dėl informacijos pateikimo ar atlikti papildomus vykdymo veiksmus.
Skunde nurodoma, kad antstolis laikėsi LR CPK nustatytos vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarkos, todėl vykdymo išlaidos pareiškėjai buvo paskaičiuotos pagrįstai ir teisėtai. Teismo sprendimas panaikinti 2014-01-20 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. AN074391 yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi panaikinus patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (o ne vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurį teismas laikė neteisėtu), vykdymo išlaidų išieškojimas LR CPK nustatyta tvarka nepriėmus patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą E. V. prašo teismo Antstolio A. L. 2014-05-22 atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 priimtą nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad iš jos buvo atimta galimybė geranoriškai sumokėti skolą, kurios E. V. neneigia ir pripažįsta. Iš Antstolio jokio raginimo ar siūlymo apmokėti susidariusį įsiskolinimą E. V. negavo. Priverstinio vykdymo priemones antstolis pradėjo taikyti, pažeisdamas LR CPK 624 straipsnį. Patvarkyme Nr. AN074392 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad tariamai išsiųsto raginimo data (2014-01-20) sutampa su turto arešto ir visų kitų patvarkymų datomis (2014-01-20). 2014-01-20 antstolis tariamai išsiuntė raginimą ir tą pačią dieną priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, areštuoti skolininko turtines teises, priėmė patvarkymą dėl turto deklaravimo ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o turto arešto aktas buvo įvykdytas dar anksčiau 2014-01-17. Šiuo atveju antstolis nesuteikdamas teisės geranoriškai sumokėti įsiskolinimo, vienu metu pradėjo taikyti visas priverstines skolos išieškojimo priemones. Atsiliepime išreiškiamas įsitikinimas, kad vienu metu pritaikytos visos priverstinio išieškojimo priemonės yra neadekvačios išieškomai mažai sumai, siekiančiai tik 719,77Lt ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.
Skunde teigiama, kad 2014-04-02 skunde dėl antstolio procesinių veiksmų buvo nurodyta, kad lėšos yra alimentai, 2014-03-27 jai įteikus patvarkymą dėl termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo Nr. AN077620, kuris buvo parengtas 2014-02-13, antstolis nurodė pateikti banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus, įrodančius, kad į skunde nurodytas sąskaitas yra pervedamos lėšos, kurių išieškojimas yra negalimas. Nepraleisdama 15 dienų termino, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-03-27, ji pateikė prašomus banko išrašus, kuriuose matyti kad pervedami pinigai yra skirti vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad UAB „Šiaulių vandenys“ antstolio A. L. kontorai pateikė vykdyti du vykdomuosius dokumentus dėl 719, 77 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės E. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis A. L. 2013-12-19 patvarkymais priėmė minėtus vykdomuosius dokumentus vykdymui. Antstolio padėjėjas 2013-12-19 surašė Raginimus Nr. AN071682 ir AN071678 įvykdyti sprendimą ir registruota pašto siunta išsiuntė skolininkei jos gyvenamosios vietos pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis adresu. Dokumentai skolininkei nebuvo įteikti, Lietuvos paštas juos grąžino su atžyma „neatsiėmė“. Nepavykus įteikti minėtų dokumentų, antstolis apie abu raginimus įvykdyti sprendimą 2013-12-30 paskelbė specialiame interneto tinklalapyje, kai tai numatyta CPK 660 straipsnyje. Pagal CPK 660 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą norminį reglamentavimą raginimo paskelbimo tokiu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena. Todėl atmetami skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai dėl aplinkybės, kad ji nežinojo apie raginimus sumokėti skolą.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/13/02223/2013 medžiagos matyti, kad antstolis 2014-01-01 gavo informaciją iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro apie tai, kad E. V. dirba UAB „Armigerus“ ir UAB „Langvirus ir Ko“. 2014-01-10 gautas Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie E. V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, šiam turtui 2014-01-17 surašytas turto arešto aktas Nr. AN074187 abejose vykdomosiose bylose.
2014 m. sausio 20 d. antstolių kontoroje buvo priimti ir skolininkei išsiųsti šie patvarkymai:
Patvarkymas dėl turto deklaravimo Nr. AN074376;Patvarkymai areštuoti lėšas Nr. AN074383, Nr. AN074385, AN074386, AN074387;Patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises Nr. AN074388;Patvarkymas dėl skolos išieškojimo UAB „Armigerus“ Nr. AN074389;Patvarkymas dėl skolos išieškojimo UAB „Langvirus ir ko“ Nr. AN074390;Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. AN074291.
Skolininkė E. V. minėtus patvarkymus teigia gavusi 2014-01-26. Skolininkė E. V. 2014-02-06 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame ji nurodo negavusi raginimo apmokėti įsiskolinimą, taip pat nurodė, kad buvo nuskaičiuota iš jos sąskaitų 820,59 Lt, pervestų vaiko išlaikymui. Antstolio surašytas 2014-02-13 patvarkymas dėl termino skundo trūkumams pašalinti, išsiųstas registruotu laišku jo priėmimo dieną, skolininkei neįteiktas. Šis dokumentas skolininkei įteiktas 2014-03-27. Kartu su patikslintu 2014-04-02 skundu pateikti skolininkės dukters, gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopija, dvi mokėjimo pavedimų kopijos, iš kurių matyti, kad mokėtojas yra dukters tėvas, mokėjimo paskirtis – alimentai (83-85 b. l., v. b. 0159/13/02223/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakant į apelianto atskirojo skundo argumentus, šie duomenys yra pakankami įrodyti, kad pervedamos sumos buvo skirtos skolininkės dukters išlaikymui, jei antstolis, vis dėlto, buvo tos nuomonės, kad duomenų minėtai aplinkybei įrodyti nepakanka, jie tam turėjo teisinius svertus į teisinę bazę bei galimybę pareikalauti iš skolininkės pateikti papildomus dokumentus ir įrodymus.
Nors skolininkė E. V. ir nepateikė įrodymų, kad skolą iš jos darbo užmokesčio galima išieškoti per 6 mėnesius, tačiau vykdymo procese turi bendradarbiauti abi šalys, tiek skolininkas, tiek antstolis, todėl antstolis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą šiuos duomenis išsireikalauti pats, kaip tai reglamentuota CPK 734 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkė dirba dvejose darbovietėse, antstolis vykdo du vykdomuosius dokumentus, iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iki 50 proc. sumos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sąlyginai nedidelės skolos nebūtų galima išieškoti per 6 mėnesius. Pažymėtina, kad tokiu procesiniu sprendimu nėra formuojama, anot apelianto, ydinga teisminė praktika, kadangi antstolio veiksmai vykdant teismo sprendimą ir išieškant iš skolininko lėšas negali atlikti baudinės funkcijos, kai skolininkas neatlieka veiksmų, kuriuos pagal įstatymą turėtų atlikti.
Lietuvos Respublikos CPK 624 str. numatyta, kad tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą numatytą terminą (abiejose vykdomosiose bylose šis terminas buvo 10 dienų), sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai. Minėtoje teisės normoje išvardintos priverstinio vykdymo priemonės. Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) antstolis, turėdamas pakankami informacijos apie skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, jos darbo santykius dviejose darbovietėse, nusprendė taikyti visas įmanomas priverstinio vykdymo priemones, numatytas CPK 224 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus išieškomos sumos dydį, skolininkės turtinę padėtį, visų priverstinio vykdymo priemonių taikyti iš tiesų nebuvo būtina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis skubotai ir be pakankamo pagrindo priėmė patvarkymus dėl sąskaitų ir turtinių teisių arešto, dėl turto deklaravimo, kurie šiuo atveju nebuvo būtini, ir patvarkymus Nr. AN074383, Nr. AN074385, Nr. AN074386, Nr. AN074387, Nr. AN074388 ir Nr. AN074376 panaikino kaip perteklinius ir neproporcingus ganėtinai mažai skolai, neatitinkančius protingumo ir teisingumo kriterijų.
Dėl apelianto atskirajame skunde nurodomo argumento, jog pirmos instancijos teismui nepagrįstai panaikinus 2014-01-20 patvarkymą Nr. AN074391 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 9o ne vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurį teismas laikė neteisėtu), vykdymo išlaidų išieškojimas CPK nustatyta tvarka nepriėmus patvarkymo apskritai taptų neįmanomu, apeliacinės instancijos teismas išreiškia poziciją, kad šioje proceso stadijoje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų ir sprendimų, vykdant skolos išieškojimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, įpareigodamas antstolį jas atitinkamai perskaičiuoti. Šis sprendimas vertintinas kaip pagrįstas ir logiškas, nes, perskaičiavęs vykdymo išlaidas, antstolis turi teisę priimti naują patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė materialines ir civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.