Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 parų arešto bausme.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas V. P. laikinojo sulaikymo laikas – viena para, nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 23.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 15.16 val., ir nuspręsta laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. P. paskirta galutinė bausmė – 88 MGL (4 400 Eur) bauda ir 40 parų areštas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta V. P. naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2019 m. rugsėjo 6 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalimi, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo dalį automobilio „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 5 000 Eur sumą į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas: 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Jaguar XJL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkotesteriu nustatytas 2,33 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, įvertinusi apelianto skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino V. P. padarytos nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui pavojingumo laipsnį (tyčinis nesunkus nusikaltimas), atsižvelgė į jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią teisingai subendrino su apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Tai, kad nuosprendžiu paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę apeliantui tokios bausmės terminas iš karto nebuvo sumažintas viena jo laikinojo sulaikymo diena, nereiškia, jog ši diena neįskaičiuojama į bausmės laiką. Rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad kaltinamasis laikomas atlikęs vieną parą arešto bausmės, nes jis laikinai buvo suimtas vieną parą. Atsižvelgiant į tai, priešingi apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5. Taip pat, priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai savo iniciatyva išsprendė bausmių, skirtų nauju ir ankstesniu nuosprendžiais, subendrinimo klausimą. Tokia teismo teisė ir pareiga kyla iš įstatymo (BK 63, 64 straipsniai). Be to, teismas, spręsdamas bausmių subendrinimo klausimą, turi galimybę per Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) sužinoti informaciją apie ankstesnius kaltinamojo nuteisimus ir gali remtis tokiais oficialiais duomenimis priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Papildomai tokius, beje, neabejotinai apeliantui žinomus duomenis apie jo paties ankstesnius nuteisimus tirti teisme nėra prasmės. Įsiteisėjusių ir vykdomų nuosprendžių, priimtų apeliantui, teisėtumas ir pagrįstumas neberevizuotinas.

6. Apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog aktualią nusikalstamą veiką V. P. padarė būdamas teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, neišnykus teistumui, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplinkybė, jog apeliantas dirba, vykdo individualią veiklą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog skirta arešto bausmė jam negalėjo (negali) būti skiriama. Už pasikartojusį, recidyvų elgesį jam pagrįstai paskirta griežtesnė, su laisvės atėmimu susijusi, arešto bausmė, kuri yra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos apeliantui bausmės ir kartu baudžiamojo poveikio priemonės rezultatų nedavė, nes jis vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Todėl bausmės tikslai veiksmingiausiai bus pasiekti apeliantui už nusikalstamos veikos padarymą realiai atlikus skirtąją arešto bausmę ir kartu įvykdžius skirtas baudžiamojo poveikio priemones.

7. BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai. Todėl tiek nauju, tiek ankstesniu nuosprendžiais apeliantui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę (jo dalį) atitinkančias pinigų sumas, ir uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, vykdytinos atskirai. Pažymėtina, jog bendrinamos tik nuosprendžiais skirtos bausmės, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos, nesikeičia ir vykdomos atskirai.

8. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo nuomone, yra teisinga kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. dienos, kai buvo suvaržyta apelianto teisė dalyvauti eisme kaip vairuotojui – jis buvo sulaikytas, iš jo paimti įvairūs daiktai, įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio salone rastas apelianto asmens dokumentas (b. l. 20, 82). Be to, jau kitą dieną tyrėja priėmė nutarimą, kuriuo sustabdė apeliantui teisę vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 82). Todėl apelianto siekis nauju nuosprendžiu skirto uždraudimo naudotis specialiąja teise termino pradžią skaičiuoti nuo ankstesniu nuosprendžiu nustatytos 2018 m. lapkričio 15 d. vertinamas kaip nederantis su bausmės tikslais ir paskirtimi, teisingumo ir teisėtumo principais. Apeliantui aptariamos poveikio priemonės skirtos už padarytas atskiras nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, be kita ko, abu kartus vairuojant transporto priemones būnant neblaiviam.

9. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjama nusikalstama veika apelianto nebuvo padaryta atsitiktinai ar spontaniškai, priešingai, padaryta tyčia ir dėl mažareikšmio tikslo – po išgertuvių nenorėjo palikti automobilio ir nusprendė jį parvaryti į savo kiemą. Iš ankstesnio analogiško nusikalstamo elgesio kelyje apeliantas išvadų nepadarė ir akivaizdu, kad minėta švelnesnė baudos bausmė nuo nusikalstamo elgesio jo neatgrasė.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui paskirta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta arešto bausmė, kurios dydis, beje, yra mažesnis nei tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, nauju ir ankstesniu nuosprendžiu teisingai subendrinta ir skirta galutinė 88 MGL (4 400 Eur) baudos ir 40 parų arešto bausmė vertinama kaip proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Jokių pagrindų, leidžiančių apeliantui paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti, priešingai, ne nurodo apeliantas, baudžiamasis įstatymas nenumato. Apelianto nurodomo bausmės vykdymo atidėjimo instituto (ne)taikymo galimybė yra ribojama nuosprendžiu skirtos bausmės rūšies. Tik paskyręs laisvės atėmimo bausmę teismas gali svarstyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

11. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirtą bausmę dar labiau švelninti. Jokių naujų reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.