- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-22
- Bylos Nr.
- 2-472
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- AB ,,Linas“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gintaro Pečiulio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1944-44/2005 pagal ieškovo AB ,,Linas“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Linas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui E. A. dėl 242 778, 49 Lt skolos priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 16 d. nutartimi areštavo atsakovo E. A. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 242 778, 49 Lt sumos ribose, apribojant disponavimo areštuotais daiktais teisę.
2005 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo E. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galimų padaryti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas nurodė, kad 2005 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuotos administracinės patalpos, esančios (neskelbtini duomenys), kurias atsakovas įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal 2005 m. kovo 8 d. sutartį Nr. 12-10-23 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo“ už 735 301 Lt. Minėtos sutarties 10 punkte numatyta pirkėjo pareiga per 45 dienas nuo privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo įkeisti pardavėjui įsigytą privatizavimo objektą, pateikti banko garantiją arba sumokėti likusią kainos dalį. Atsakovas neturi pakankamai lėšų iš karto sumokėti likusią kainos dalį, neturi galimybių gauti banko garantiją, todėl ketino įkeisti pardavėjui įsigytas patalpas, tačiau nespėjo to padaryti dėl jų arešto. Sutarties 15.2 punktas nustato, kad pirkėjui (atsakovui) neįvykdžius sutarties 10 punkto sąlygų, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti 25 % objekto pardavimo kainos, o visas pirkėjo gautas turtas turi būti grąžinamas pardavėjui. Tokiu atveju atsakovas patirtų nuostolius, kuriuos sudarytų pardavėjo pasilikti 25 % objekto pardavimo kainos, t. y. 183 825, 25 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo E. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galimų padaryti nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2005 m. kovo 8 d. sutarties Nr. 12-10-23 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo“ 10 punkte sakoma, kad pirkėjas įsipareigoja per 45 dienas nuo privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo įkeisti pardavėjui įsigytą privatizavimo objektą arba pateikti banko garantiją, arba sumokėti likusią kainos dalį su palūkanomis. Iš 2005 m. birželio 23 d. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad administracinių patalpų, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), priėmimo perdavimo aktas Nr. 12-10-29 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalių buvo pasirašytas 2005 m. kovo 18 d. Tai reiškia, kad atidedamojo 45 dienų termino įvykdyti prievolę arba pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą eiga prasidėjo 2005 m. kovo 19 d. ir baigėsi 2005 m. gegužės 2 d. Iki 2005 m. gegužės 2 d. atsakovui neįvykdžius sutarties 10 punkto reikalavimų, atsirado sutarties 15.2 punkte numatytos teisinės pasekmės, kurios neturi ryšio su ieškovo prašymu pritaikyta laikinąja apsaugos priemone. Teismas nurodė, jog atsakovas iš anksto buvo informuotas apie ieškovo pateiktą prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, prašymo nagrinėjimo būdą, vietą, datą ir laiką, bet dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartimi surasti ir aprašyti areštuojamą turtą buvo pavesta ieškovo pasirinktam atsakovo turto buvimo ar jo gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui. Areštuotini kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai minėtoje nutartyje nebuvo konkretizuoti. Ieškovas nenurodė antstoliui, kokį atsakovo turtą areštuoti pirmiausia (CPK 3 str. 6 d., 662 str. 1 d.), atsakovas nepasinaudojo teise pareikšti, į kokį turtą, kurio vertė nebūtų mažesnė negu skolos dydis, areštą nukreipti pirmiausia. Teismo nuomone, ieškovas negali būti laikomas atsakingas už antstolio pasirinkimą areštuoti būtent administracines patalpas, esančias Odminių g. 10, Vilniuje, ir galimus atsakovo nuostolius, susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu, vykdant 2005 m. kovo 8 d. sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 3 str. 6 d., 510 str., 643 str. 5 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu E. A. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galimų padaryti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad areštuoto pastato pardavėjas iki šiol nesiėmė realizuoti sutarties 15.2 punkto sąlygų, kadangi žino, jog privatizavimo objekto įkeitimas neįmanomas, nes dar nesudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Taip pat apeliantas nurodo, kad pranešimą apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo jis gavo jau po 2005 m. birželio 16 d., todėl nebuvo prasmės reikšti prieštaravimus dėl jau priimtos nutarties. Antstoliui areštuojant turtą atsakovas nedalyvavo ir informuotas apie tai nebuvo, todėl objektyviai neturėjo galimybės pareikšti antstoliui prieštaravimų dėl konkretaus daikto arešto, be to, tokios galimybės nenumato ir antstolio nurodytas CPK 664 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovui galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybę tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybę, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali ateityje atsirasti, kad jų kilimo galimybė yra reali, tai yra atmetė prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo visa pageidaujama apimtimi, tačiau svarstydamas prašymą turėjo vadovautis šalių lygiateisiškumo principu, ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyros užtikrinimo tikslu, atsižvelgti į tai, jog buvo areštuotas konkretus didelės vertės daiktas ir atsakovas dėl turtinių teisių apribojimų šio daikto atžvilgiu gali patirti nuostolių. Pagal bylos duomenis, 2005 m. birželio 17 d. areštuotos administracinės patalpos, esančios (neskelbtini duomenys), kurias apeliantas įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal 2005 m. kovo 8 d. sutartį Nr. 12-10-23 už 735 301 Lt. Minėtos sutarties 10 punkte numatyta atsakovo pareiga per 45 dienas įkeisti pardavėjui įsigytą privatizavimo objektą, pateikti banko garantiją arba sumokėti likusią kainos dalį. Kaip nurodė atsakovas pirmosios instancijos teismui, jis neturi pakankamai lėšų iš karto sumokėti likusią kainos dalį, galimybių gauti banko garantiją, todėl ketino įkeisti pardavėjui įsigytas patalpas, tačiau nespėjo to padaryti dėl jų arešto vykdant teismo nutartį šioje byloje. Pagal sutarties 15.2 punktą, pirkėjui neįvykdžius sutarties 10 punkto sąlygų, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti 25 % daikto pardavimo kainos, kas sudarytų 183 825, 25 Lt, o visas pirkėjo gautas daiktas turi būti grąžinamas pardavėjui. 2005 m. kovo 8 d. sutarties nutraukimo atveju atsakovas gali realiai patirti nuostolių, kuriuos sudarytų pardavėjo pasilikti 25 % daikto pardavimo kainos. Galimų nuostolių dydį sudarytų pirkėjo faktiškai jau įmokėta kainos dalis už nupirktą daiktą pagal 2005 m. kovo 8 d. sutartį. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, atsakovas už įsigytas patalpas (neskelbtini duomenys) yra faktiškai įmokėjęs kainos dalį, sudarančią 163 731, 50 Lt. Tokiu būdu, patalpų pirkėjui neįvykdžius sutarties 10 punkto sąlygų ir pardavėjui nutraukus sutartį, pirkėjas (atsakovas) gali netekti 163 731, 50 Lt, kuriuos jis jau sumokėjo kaip pradinį įnašą ir privalomąją kainos dalį įsigydamas daiktą, areštuotą taikant ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgdama į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, įvertindama tai, kad šiomis priemonėmis tiesiogiai suvaržoma atsakovo galimybė vykdyti sutartines prievoles, susijusias su areštuotu daiktu, o konkrečiai, - apribojamos galimybės vykdant sutarties sąlygas įkeisti įgytą daiktą, siekdama išlaikyti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pakankamai pagrįstas. Kolegijos įsitikinimu, protinga ir pagrįsta nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį apriboti 165 000 Lt Lt suma, t. y. beveik tokia pačia suma, kurią atsakovas jau yra sumokėjęs už nusipirktą, tačiau areštuotą taikant laikinąsias apsaugos priemones daiktą. Tokios pinigų sumos atsakovas gali netekti atsiradus pareigai grąžinti daiktą pardavėjui. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies - atsakovo E. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl administracinių patalpų arešto, atlyginimui užtikrinti ieškovas AB ,,Linas“ įpareigotinas iki 2005 m. spalio 17 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 165 000 Lt arba iki tos pačios datos nurodytos sumos dydžio ribose pateikti teismui banko garantiją.
Pažymėtina, kad jei asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba kitaip užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 147 straipsnio 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovo E. A. prašymą patenkinti iš dalies. Įpareigoti ieškovą AB ,,Linas“ iki 2005 m. spalio 17 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 165 000 Lt atsakovo E. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl administracinių patalpų, esančių (neskelbtini duomenys), arešto, atlyginimui užtikrinti arba iki tos pačios datos nurodytos sumos dydžio ribose pateikti teismui banko garantiją.