Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Svaricev kaime, Ukrainoje, Ukrainos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 17 d., apie 22.02 val., adresu Mechanizacijos g. 28, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas.

Body kameros vaizdo įraše matyti, kaip atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai prieina prie dviejų vyrų, vienas jų, kaip nustatyta – V. M., kitas – viešbučio, kuriame gyveno V. M., valdytojas. Pastarasis policijos pareigūnui paduoda raktą ir rusiškai sako, kad paėmė raktą nuo automobilio, kurį vairavo V. M.. Prie jų prieina moteris (nustatyta, kad tai V. T.). Ji patvirtina, kad matė kaip V. M. vairavo automobilį ir atsitrenkė į tvorą. V. M. prašo atiduoti jam raktą nuo jo automobilio. Pareigūnas uždaro V. M. į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Pareigūnas tikrina V. M. neblaivumą, įpučia 3,20 promiles. Pareigūnai fotografuoja automobilį, aiškinasi, kas skambino į policiją. Pareigūnai atlieka V. M. neblaivumo testą. V. M. klausia, kas bus, pareigūnas atsako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas už tai, kad vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį. Atvažiuoja kitas ekipažas, kuris išveža V. M. (1 tomas, b.l. b. l. 30 – 32, CD pridėtas prie bylos).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. gegužės 17 d. 22.18 val. V. M. nustatytas 3.20 promilių neblaivumas, 22.33 val. nustatytas 2.74 promilių neblaivumas (1 tomas, b. l. 39).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Gobergiškės 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (1 tomas, b. l. 40).

Iš 2025 m. gegužės 20 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. tyrimui pateikė jam priklausančio automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. ir V. M. vairuotojo pažymėjimą (1 tomas, b. l. 41 – 48).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra vidutinė rinkos vertė 3 100 Eur (1 tomas, b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. M. 2025 m. gegužės 17 d., apie 22.02 val., adresu Mechanizacijos g. 28, Klaipėdoje, vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą. V. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų parodymai, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama objektyviai V. M. atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes V. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą V. M. padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Nors kaltinamasis ir buvo išprašytas iš apgyvendinimo įstaigos, kurioje buvo apsistojęs, tačiau ši aplinkybė nelaikytina būtina ir neišvengiama aplinkybe vairuoti automobilį esant neblaiviam. Kaltinamasis, būdamas sunkaus girtumo laipsnyje, pats nusprendė vairuoti padidinto pavojaus šaltinį ir tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į apgyvendinimo įstaigos tvorą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat vertina ir kaltinamojo asmenybę – jis neteistas (1 tomas, b. l. 99), administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 101), nuo 2025 m. gegužės 7 d. niekur nedirba (1 tomas, b. l. 97).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką baudą, kurios dydis artimas įstatyme numatytam minimaliam dydžiui.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, nes padarė ir eismo įvykį, įvažiavo į tvorą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kurios terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustatomas vieneriems metams ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 19 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jo konfiskuojamas automobilis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtas automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas (1 tomas, b. l. 53 – 54) paliktinas galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikintinas.

V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (1 tomas, b. l. 149 – 169). 2025 m. birželio 11 d. nutartimi, V. M. prašant, kardomoji priemonė – dokumentų (paso) paėmimas pakeista į 1 100 Eur užstatą, kurį V. M. sumokėjo 2025 m. birželio 11 d. (2 tomas, b.l. 17). V. M. paskirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. V. M. sumokėtas užstatas panaudotinas baudos sumokėjimui pagal jo prašymą (2 tomas, b.l. 16)

V. M.

buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 17 d. 22.18 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 11.36 val. (2 paros) (1 tomas, b. l. 115 – 122). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, jas prilyginant 12 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam V. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. BXM249891, saugomas byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai per Ukrainos ambasadą Lietuvoje. Akcinei bendrovei „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas CXA Nr. 312495, perduotinas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. birželio 12 d. pažymą Nr. APD-2025-07120 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 135,42 Eur (2 tomas, b. l.13).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas (1 tomas, b.l. 187) teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka bei nemokančio proceso kalbos asmens bylą, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktus gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudos.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. išbūtą laiką – 2 paras, jas prilyginant 12 MGL dydžio baudai.

Laikyti, kad neatlikta bausmė yra 22 MGL (1 100,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 19 d. ir apie tai informuoti akcinę bendrovę „Regitra“.

Kaltinamajam V. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. BXM249891, saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai per Ukrainos ambasadą Lietuvoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 – 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities policijos komisariato.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą CXA Nr. 312495 perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamajam V. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. V. M. sumokėtą užstatą (2005 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr.1) panaudoti baudos sumokėjimui.

Neišieškoti iš V. M. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.